respublika.lt

2018 sausio 16, antradienis

Prof. V.Kasiulevičiaus diagnozė sveikatos sistemai: agonija, darom, ką galimnuotraukos (7)

2017 gruodžio mėn. 14 d. 14:13:44
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius teigia, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai - agonija, tačiau medikai daro, ką gali.

 

Kaip ELTA jau skelbė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos trečiadienį pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo.

Sutarta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams ir siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), slaugytojų - ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU.

„Anksčiau buvo siūloma medikų atlyginimus didinti nuo liepos 1 dienos ir tik 15 proc., taigi pažangos pasiekta. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį. Tik taip įmanoma stabdyti sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją ir spręsti jų socialines problemas“, - Eltai sakė prof. V. Kasiulevičius.

Prodekanas pabrėžė, kad atlyginimų didinimo atidėjimas tokioms socialiai pažeidžiamoms grupėms kaip slaugytojai, gydytojai rezidentai tikrai nėra geras dalykas. „Šaltasis sezonas, žmonėms reikia mokėti didesnius mokesčius, todėl labai gaila, kad nebuvo įsiklausyta į mūsų reikalavimus. Toliau diskutuosime su profesinėmis sąjungomis ir sieksime pokyčių metų pradžioje“, - sakė prof. V. Kasiulevičius.

Pasak prodekano, Medikų sąjūdžio tikslas - atkreipti sveikatos priežiūros darbuotojų profesinių sąjungų dėmesį į trūkumus ir parodyti, kur reikėtų stipriau atstovauti medikų interesams, o ne tik tenkintis tuo, ką pasiūlo valdžia.

„Paprastai valdžia stengiasi siūlyti kokį tik įmanoma minimumą, o mes kalbame apie esminius sprendimus - ne tik atlyginimus. Ne brangios medicininės įrangos pirkimas - reikia jos ar nereikia - turi būti prioritetas, o medicinos personalas: kineziterapeutai, laboratorinės medicinos darbuotojai, visi kiti sveikatos sistemos darbuotojai. Mano asmenine nuomone, verta kalbėti apie fiksuotą darbo užmokesčio dalį sveikatos priežiūros įkainiuose. Negalima nepagrįstai švaistyti pinigų, kai sveikatos priežiūros darbuotojos, dirbdamos pusantro etato, gauna 500 eurų. Tai - milžiniška problema“, - sakė profesorius.

Kaip pabrėžė V. Kasiulevičius, nesprendžiamos sveikatos sistemos problemos kaupėsi daug metų. „Mes tikrai kantrūs, stebėjom naujos Vyriausybės darbą, bet po metų jau norime, kad sprendimai būtų priimami. Dabartinei daugumai nepasisekė - jie jau gavo sveikatos sistemą agonijoje. Tačiau, jeigu nenorime Rumunijos varianto, sprendimus turime priimti dabar, pradėdami nuo žmogiškųjų išteklių. Niekas kitas negali būti prioritetas, tik sveikatos sistemos darbuotojai“, - pabrėžė Vilniaus universiteto podiplominių studijų prodekanas.

Prof. V. Kasiulevičiaus įsitikinimu, medikų darbo užmokesčio sistema turi būti skaidri ir kiekvienam aiški. „Kad ir kur dirbtų - Vilniuje, Kaune ar Jonavoje, žmogus turi žinoti, kokį darbo užmokestį gaus dabar ir po 5 metų, ko gali pasiekti, kokios jo karjeros galimybės“, - pabrėžė Medikų sąjūdžio atstovas.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikas Lietuvos valstybiniame sektoriuje politologė Eglė Samoškaitė prilygina raketų mokslui -viskas supinta ir suraizgyta kuo sudėtingiau, kad būtų kuo sunkiau suprasti.

„Sveikatos priežiūros sistemoje taip pat nėra vieningos darbo apmokėjimo tvarkos. Atlyginimus kiekvienoje poliklinikoje ir ligoninėje lemia vadovas. Bendros yra tik SAM rekomendacijos dėl darbo apimties, bet ne darbo apmokėjimo“, - atkreipia dėmesį E. Samoškaitė.

Kaip jai pavyko išsiaiškinti, Lietuvoje vyrauja du darbo apmokėjimo būdai gydytojams: pareiginė alga ir priedai už naktinį ar padidinto intensyvumo darbą ir nedidelė pareiginė alga bei 40-200 proc. priedai nuo pareiginės algos, kurie priklauso nuo vadovo.

„Slaugytojams, kaip man buvo teigiama, už darbą apmokama tik pirmuoju būdu. Nėra normalu naudoti priedų sistemą, nes finansavimas iš Ligonių kasų kinta neprognozuojamai“, - atkreipė dėmesį politologė, pridurdama, kad įstaigos negali tiksliai planuoti pajamų, todėl pasirenka išmokėti priedus, kai pinigų turi, ir sumažinti priedus, kai finansavimas mažėja.

E. Samoškaitės žodžiais, taip gydytojai ir slaugytojai tampa „tie kraštiniai“, nežino, koks atlyginimas bus ateityje.

Kai kalbama apie atlyginimų kėlimą kažkokiu procentu, turima omenyje pareiginė alga. „Kai ne ji, o priedai sudaro didžiąją atlyginimo dalį, tai taip ir išeina - tarsi didina, bet nelabai didėja“, - apibendrino politologė, pasisakanti už aiškesnį ir vieningesnį darbo apmokėjimą ne tik sveikatos priežiūros sistemoje, bet ir visame valstybės sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir profesinės medikų sąjungos sutarė iki balandžio parengti sveikatos priežiūros darbuotojų užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri būtų susieta su šalyje apskaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Susitarime numatyta peržiūrėti Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą ir ją koreguoti pagal profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus.

Trečiadienį paskelbtą susitarimą pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos - Derybinės grupės - atstovai.

Kolektyvinės derybos sprendžiant aktualiausias medikų problemas bus tęsiamos.

 

Emigravo beveik milijonas, o lėšų sveikatos priežiūrai vis viena mažai, stebisi dr. L. Paškevičius

Lietuvos verslo konfederacijos sveikatos reikalų komisijos vadovas dr. Laimutis Paškevičius medikų reikalavimus didinti algas vadina absoliučiai pagrįstais. „Problema, kad jų išpildyti nėra iš ko“, - sako bendrovės „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ vadovas.

Pasak dr. L. Paškevičiaus, pati sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų ir, visų pirma, dėl to reikėtų nerimauti. „Turime suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu, tuomet kitą dieną 30 proc. didesnės algos norės mokslininkai, dar po dienos - policininkai, tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų paimti, bus katastrofa“, - neabejoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Jo nuomone, kelių į būtinas reformas netrūksta, kaip ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų pavyzdžių. Aukščiausius reitingus pagal suteikiamą pacientams suminę vertę užima Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija.

Dr. L. Paškevičiaus teigimu, galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą.

„Atgavusi nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines sveikatos priežiūros sektoriaus reformas, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą, efektyvino valdymą, nacionaliniu ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki minimumo sumažino korupcijos ir nelegalių atsiskaitymų už paslaugas, įgyvendino draudiminės medicinos principus. Ekonominis efektas leido kartais padidinti medikų atlyginimus“, - atkreipė dėmesį dr. L. Paškevičius.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas mato dvi išeitis iš situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje. Pirma kryptis - sutvarkius sveikatos priežiūros sistemą didinti gyventojų sveikatos priežiūros finansavimą. Antra kryptis - pritraukti papildomų finansinių išteklių.

Dr. L. Paškevičius primena, kad, galima sakyti, visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mastą) bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas.

„Pasiekėme ribą - esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana didelę Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos režimu. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčių, o nepertvarkius sistemos iš esmės, galimos drastiškos pasekmės“, - įspėja dr. L. Paškevičius.

Vienos pirmųjų privačių sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje vadovo nuomone, tiek Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms būtina sutarti su pacientams ir paslaugų teikėjams atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities ir nedelsiant imtis sisteminių pokyčių.

„Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau akcentuoja, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu. Jos nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius ateičiai“, - pabrėžė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Pasak dr. L. Paškevičiaus, du dešimtmečius vykdyti kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo jos gilumines problemas. „Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi ydingą modelį. Sisteminės transformacijos reikalauja atviro problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir terminais pagrįsto plano. Per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį to pakeisti tiesiog nepavyksta“, - konstatuoja daktaras.

Dr. L. Paškevičiaus žodžiais, medikai virto ydingos sistemos įkaitais - jau ir šiandien ligoninėse apie 80 proc. pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams. Nuo nepriklausomybės pradžios iš šalies išvyko per 900 tūkst. gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. „Neefektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama reikiamos vertės“ - teigia LVK SRK pirmininkas.

L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau. „Problemas užkaišius greitais sprendimais, kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant dar žiauresniu pavidalu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas.

 

Laikinąja Sveikatos apsaugos ministerijos kanclere paskirta O. Vitkūnienė

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) laikinąja kanclere pradėjo dirbti Odeta Vitkūnienė, iki šiol dirbusi Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja.

„Kanclerio pareiga ir atsakomybė - suburti SAM darbuotojus bendram komandiniam darbui, užtikrinti sklandų darbo organizavimo procesų valdymą ir kontrolę bei padėti ministerijos vadovybei įgyvendinti sveikatos politikos tikslus racionaliai naudojant valstybės lėšas ir turtą, kad bendri sprendimai būtų naudingi Lietuvos gyventojų sveikatai ir gerovei“, - sako O. Vitkūnienė.

O. Vitkūnienė yra įgijusi reabilitacijos ir slaugos bakalauro išsilavinimą, taip pat baigusi viešojo administravimo magistrantūros studijas, o šiuo metu studijuoja doktorantūroje. Sveikatos apsaugos ministerijoje O. Vitkūnienė pradėjo dirbti prieš 11 metų, anksčiau yra dirbusi universitetinėje ligoninėje, turi vadovavimo skyriui, darbo grupėms ir komisijoms patirties. O. Vitkūnienė tobulinosi sveikatos politikos, slaugos administracinių ir mokslinių gebėjimų srityje Lundo, Linčiopingo (Švedija), Corko (Airija), Nijmegeno, Utrechto (Olandija), Leuveno (Belgija) universitetuose.

Laikinoji SAM kanclerė yra dirbusi Pirminio lygio koordinavimo skyriaus, vėliau - Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja.

 

Seimas balsavo, kokias algas nuo sausio gaus gydytojai rezidentai

Ketvirtadienį Seimas apibrėžė gydytojų rezidentų sąvokas ir reglamentavo jų darbo užmokestį. Už Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pataisas balsavo 80, prieš buvo 4, susilaikė 27 Seimo nariai.

Jaunesniuoju gydytoju rezidentu bus laikomas gydytojas rezidentas, studijuojantis pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.

Vyresniuoju gydytoju rezidentu bus laikomas gydytojas rezidentas, studijuojantis antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.

Priimtomis pataisomis reglamentuotas gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis - mėnesinė alga. Nustatyta, kad gydytojui rezidentui mokamas bazinis darbo užmokestis bus apskaičiuojamas, atitinkamą bazinio darbo užmokesčio koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme.

Jaunesniajam gydytojui rezidentui bus taikomas bazinio darbo užmokesčio koeficientas - 3,5, vyresniajam gydytojui rezidentui - 4. Gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis bus mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, kurių paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose vykdoma gydytojų rezidentų profesinės veiklos praktika, naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

Pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose šie gydytojai rezidentai atlieka profesinės veiklos praktiką, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) yra didesnis už šiame įstatyme nustatytą bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą), bus mokamas ne mažesnis negu iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), kol jie dirba gydytojais rezidentais toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Gydytojams rezidentams, kurie pagal sutartis atlieka profesinės veiklos praktiką įstaigose ir jų bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) įsigaliojus šiam įstatymui bus mažesnis negu įstatyme nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), gaus šiame įstatyme nustatytą bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą).


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

  • nNN 2017 gruodžio mėn. 15 d. 13:37:55

    KAD JIS KAIP SUPRATOM BISKI ISDAVIKAS?

  • Niekas nieko nepakeis. 2017 gruodžio mėn. 15 d. 10:53:18

    Medicina tapo komercine, todėl ji neturi intereso išgydyti sergantį. Jos
    tikslas vienintelis - "įsisavinti" kuo daugiau pinigų.

  • Senolis 2017 gruodžio mėn. 15 d. 10:19:30

    Pries agonija _ medicina bejege!

  • Agnė 2017 gruodžio mėn. 14 d. 19:39:56

    Medikų sąjūdis,jūs greičiau siųskit pailsėt tą profsąjungų vadą
    Labanauską ! Kai medikų sąjūdis pradėjo kelti mažų atlyginimų
    klausimą,tai ir jis atsibudo.Mano nuomone,tas ponas per ilgai
    profsąjungoms "vadovauja",jau " susidraugavo" su valdžia.
    Kvieskit draugėn mokytojų ,TIK NAVICKO vadovaujamą profsąjungą,
    kiti ,kaip atrodo , irgi yra nuolankūs ,kaip valdžiukė pasiūlo -
    taip ir gerai !

  • senis 2017 gruodžio mėn. 14 d. 17:14:37

    Letali diagnoze Lietuvos medicinai buvo patvirtinta idiegus seimos gydytojo
    instituta. Seimos gydytojo institutas Lietuvoje, tai fasistines Vokietijos
    gestapo atmaina. Modelis nukopijuotas is JAV, kuri tam gestapui islaikyti
    naudoja viso pasaulio pinigus, ir vistiek keikia. Lietuvos sveikatos
    apsaugos nuo zmoniu ministerija, seimos gydytoju, realiai, gestapo pagalba,
    saugo sveikata nuo zmoniu, ir issisavina milijardus.

  • Suvalkiotas 2017 gruodžio mėn. 14 d. 16:51:50

    Gerbiamieji, susirūpinę ir kovojantys už didesnius atlyginimus medicinos
    darbuotojams, jūs nieko apčiuopiamo nepasieksite. Jūs patys suprantate,
    kad didesnių atlyginimų reikalaus ir kitų sričių darbuotojai. Mano
    manymu, klausimą reikėtų kelti bendromis jėgomis DĖL NORMALAUS
    BIUDŽETO SUDARYMO, kurio svarstyme Seime turėtų dalyvauti visų veiklos
    sričių valstybėje atstovai su balsavimo teise. Visi žinome, kad Seime
    pusė jo narių /sąrašiniai/ neaišku, kam atstovauja, todėl yra
    galimybė juos papirkinėti, kad "reikiamai" balsuotų. Kai bus biudžetas
    sudarytas daug maž normalus, tada ir apie atlyginimus bus galima kalbėti
    konkrečiau.

  • Pacientas 2017 gruodžio mėn. 14 d. 13:48:38

    Gal mažų atlyginimų pensininkams tiesiog baugu kreiptis į polikliniką
    pagalbos.Suskaudus dančiui kiekvienas kartas kainuoja maždaug 5,80
    Eur.,nors tik apžvelgus padėtį ir uždėjus vaistuose sumirkytą
    merliuko gabalėlį tenka mokėti minėtą sumą.Paskaičiuokite,kiek
    pensininkui kainuoja dėl to danties apsilankyti keturis kartus..Gydytojams
    mažai,bet ir pacientui duodama nedaug ir kodėl galutiniame rezultate
    kenčia pacientas.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJOKAS: trečiuoju Vilniaus „Žalgirio“ naujoku tapo Lietuvos futbolo mėgėjams gerai pažįstamas legionierius iš Prancūzijos Jeremy Manzorro, 26-erių metų futbolininkas dalį praėjusio sezono praleido Marijampolės „Sūduvos“ komandoje ir su šia ekipa tapo Lietuvos čempionu.
  • SUSIEJO: praėjusių metų pabaigoje į Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos metraščius patekęs jaunasis puolėjas Deividas Sirvydis savo ateitį susiejo su sostinės krepšinio klubu; Vilniaus komanda su 202 cm ūgio talentu pasirašė naują ilgalaikę sutartį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar dažnai keliaujate traukiniais?

balsuoti rezultatai

Ar turite naminių gyvūnų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -11   -8 C

   -9  -5 C

 

   -7  -4 C

    -6   -3 C

   -5  -1 C

 

   0  +2 C

    15-21m/s

    2-7m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.2277 PLN - 4.1686
RUB - 69.2832 CHF - 1.1799
GBP - 0.8904 NOK - 9.6708
reklama
Kaleda 2017