respublika.lt

Prevencinių sveikatos tyrimų nepatartina ignoruotinuotraukos (2)

2019 balandžio mėn. 12 d. 12:30:12
Dalia BYČIENĖ

Kiekvienas suprantame, kad kuo anksčiau liga bus nustatyta, tuo greičiau ji bus pradėta gydyti ir didesnė tikimybė, kad laiku bus spėta užbėgti už akių blogiausiam. Kiekvienas gydytojas patvirtins, kad geriausiai apie savo ligas žino pats žmogus. Jis pats turi eiti pas gydytojus, pajutęs pirmuosius negalavimus, pastebėjęs pirmuosius sveikatos pakitimus. Žinoma, visokių yra žmonių - vieni pas gydytojus beldžiasi reikia nereikia, o yra tokių, kurie net ir gavę kvietimus atlikti tyrimus nemokamai, ateiti vengia, o į medikų rankas pakliūva tik su „švyturėliais“.

 

Vieno iš sveikatos priežiūros centrų Marijampolėje „Gutavita“ vadovė, gydytoja Rita Pudinskienė sako, kad jų pacientai prevencinius tyrimus darosi noriai. Nors esąs ir vienas kitas, kuris neateina, bet tokių nėra daug. „Prevenciniai patikrinimai duoda naudos. Išaiškinama gimdos kaklelio, prostatos vėžio susirgimų. Ligos nustatymo procentas nėra didelis, bet ir vienas rastas vėžys ankstyvoje stadijoje yra labai daug“, - sakė R.Pudinskienė. Pasak gydytojos, pacientai prevenciniams tyrimams atrenkami pagal amžiaus grupes, tačiau šeimos gydytojas gali pasiųsti į mokamus tyrimus. Išskyrus momogramą. Šių tyrimų siunčia onkologai. Anot R.Pudinskienės, kai kurie tyrimai nėra brangūs. Vyrus išsitirti dėl prostatos vėžio rizikos dažniausiai paragina ir jų žmonos. Pajutę pirmuosius negalavimus dėl sutrikusios prostatos vyrai paprastai lankosi pas urologus, o šie, patys siunčia pacientus išsitirti.

Ypač nereikėtų ignoruoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinių programų. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Kaip skelbia statistika, dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procento visų mirčių - širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirštamumo priežastis Lietuvoje.

Skaičiai

2018 m. dėl gimdos kaklelio vėžio nustatymo patikrinta 122 055 PSD apdraustųjų (2528 daugiau nei 2017 m.), krūties vėžio - 106 944 (797 daugiau nei 2017 m.), prostatos vėžio - 106 114 (9203 daugiau nei 2017  m.), storosios žarnos vėžio - 240 913 (10 880 daugiau nei 2017 m.), širdies ir kraujagyslių ligų - 276 613 (11 290 daugiau nei 2017 m.).

Interviu su Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste Jurgita GRIGARIENE:

- Kokios nemokamos prevencinės sveikatos patikros programos, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, šiuo metu siūlomos pacientams?

- Apdraustieji Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) gali nemokamai dalyvauti 5 prevencinėse programose - gimdos kaklelio vėžio (skirta nuo 25 iki 60 metų moterims, tikrintis reikia kartą per 3 metus); krūties vėžio (skirta nuo 50 iki 70 metų moterims, tikrintis reikia kartą per 2 metus); prostatos vėžio (skirta nuo 50 iki 70 metų vyrams bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu.

Pakartotinio patikrinimo datą numato šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PAS) tyrimo rezultatus); storosios žarnos vėžio (skirta nuo 50 iki 75 metų vyrams ir moterims, tikrintis reikia kartą per 2 metus); širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta nuo 40 iki 55 metų vyrams ir nuo 50 iki 65 metų moterims. Tikrintis reikia 1 kartą per metus).

- Kaip vyksta atranka nemokamam sveikatos patikrinimui? Kas siunčia pacientus į patikras?

- Norintys pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus, nukreips pas gydytoją specialistą. Apdraustieji PSD prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

- Jeigu asmuo nebuvo pakviestas nemokamam patikrinimui, o jam atrodo, jog toks patikrinimas reikalingas, kur reikėtų kreiptis?

- Jeigu žmogus jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, vis vien reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

- Kartais programinės patikros ignoruojamos. Kodėl?


- Ne visi įsidėmėjo, kad kreiptis svarbu ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai. Pavyzdžiui, norint pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl sveikos gyvensenos, pasitikrinti pagal prevencinę programą. Dėl šių priežasčių kasmet finansiškai skatinami šeimos gydytojai tam, kad jie aktyviau informuotų pacientus apie PSD lėšomis apmokamas paslaugas ir skatintų jomis naudotis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar rūkymas balkonuose turėtų būti draudžiamas?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

 +11 +13 C

 

 +1 +12 C

+20 +22 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

 0-4 m/s

 0-3 m/s

 

 0-2 m/s

 

USD - 1.1215 PLN - 4.2641
RUB - 70.4625 CHF - 1.1095
GBP - 0.9034 NOK - 9.6220
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis