Natūraliosios terapijos centro vadovė, gydytoja homeopatė Daiva JAKUBONIENĖ. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

- Kai imame dažnai sirgti, gydytojai sako, kad nusilpęs imunitetas. Kas iš tiesų yra imunitetas ir kodėl vienų žmonių jis stiprus, o kitų nusilpęs?

- Iš tikrųjų kartais stebimės, kodėl vienam žmogui pakanka pamesti pirštinę ar sušlapti kojas ir jis jau serga, o kitas visą šaltąjį sezoną vaikšto atsilapojęs paltą ar dirba tarp čiaudinčių ir kosinčių kolegų, bet atsilaiko nesusirgęs. Akivaizdu, kad žmonių atsparumas ligoms yra skirtingas. Kas lemia mūsų imunitetą? Lotyniškai „immunitas“ - laisvumas nuo ko nors. Taigi imunitetas - tai sugebėjimas atsilaikyti prieš vidinius ir išorės priešus: bakterijas, virusus, grybelius, parazitus, pačiame organizme atsirandančias pakitusias ląsteles, praradusias savo normalias savybes ir paklusnumą šeimininkui.

Kad imunitetas yra nusilpęs, signalizuoja dažnos infekcijos, sunki, užsitęsusi liga, besikeičianti patologijos vieta.

Imuninė sistema vystosi nuo pat žmogaus pradėjimo, todėl labai svarbu, ar kūdikio tėvai laukė vaikelio atėjimo, ar patys yra sveiki, kaip praėjo nėštumas ir gimdymas. Laukiamas, mylinčių tėvų sąmoningai pradėtas mažylis turi didesnes galimybes būti sveikas, nei tas, dėl kurio gimimo buvo abejojama. Mūsų močiutės puikiai žinojo, kad nėščiąsias reikia saugoti nuo blogų žinių, baisių vaizdų, kad jos turi jaustis mylimos. Juk viskas, ką patiria besilaukianti moteris, gali turėti įtakos vaisiui. Dirbdama Vilniaus gimdymo namuose buvau sukrėsta vienos šeimos tragedijos, kai kūdikis moters gimdoje žuvo dėl to, kad vyras visą naktį negrįžo namo, o žmona per naktį verkė. Taigi emocinės traumos gali būti lemtingos.

- Ką daryti, kad imunitetas būtų stiprus?

- Svarbiausia sąlyga - jo neslopinti vaistais nuo temperatūros. Temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jos organizmas griebiasi norėdamas sustabdyti virusų ir bakterijų dauginimąsi. Sveikatos mokslų universiteto profesorius infektologas A.Laiškonis viename interviu yra tvirtinęs, kad temperatūros mažinti nereikia, jei ji neviršija 39,5 laipsnio. Būtent tokiai temperatūrai esant organizmas aktyviausiai gamina antikūnus prieš virusus. Jeigu temperatūrą numušime per anksti - šio ginklo neteksime, liga gali lengviau komplikuotis.

Aišku, karščiuojantį ligonį reikia tinkamai slaugyti, duoti homeopatinių vaistų, kurie temperatūros nemažina tiesiogiai, bet drenuoja limfinę sistemą, saugo nuo traukulių. Nederėtų pamiršti aviečių ar liepžiedžių arbatos.

Kitas svarbus imuniteto slopintojas yra antibiotikai. Jie nepamainomi, kai reikia gydyti sunkias bakterines infekcijas, bet neveikia virusų. Jeigu sergame virusinėmis ligomis, bet vartojame antibiotikus, jie gali pažeisti žarnyno mikroflorą, kuri labai svarbi imunitetui.

Imunitetą stiprinti galima ir natūraliomis priemonėmis. Jei sergate, duokite laiko organizmui susitvarkyti. Komplikacijos dažniausiai užklumpa tuos, kurie sirgdami namuose tepabūna dieną ar dvi, prisigeria vaistų ir bėga į darbą.

- Ar imunitetui turi įtakos mūsų gyvensena, santykiai šeimoje ir darbe?

- Kūdikio imunitetas labai priklauso nuo to, ar gerai jaučiasi jo tėvai. Jeigu mama sutrikusi, pervargusi, nerimauja, jos emocijos persiduoda vaikui. Augančio vaiko imunitetą silpnina tėvų nesantaika, jo poreikių nepaisymas, per dideli tėvų reikalavimai. Gana dažnai vaikai ima dažniau sirgti pradėję eiti į darželį, po to, kai šeimoje atsiranda brolis ar sesuo, kai vaikas miegoti perkeliamas į atskirą kambarį. Kiekvienam pokyčiui vaiką reikia paruošti iš anksto.

Suaugusiųjų sveikatai psichologiniai veiksniai taip pat labai svarbūs. Tarpusavio nesutarimai, pervargimas, skubėjimas, įtampa darbe tikrai negerina mūsų imuniteto.

Nederėtų pamiršti, kad imunitetas mažėja užsiteršus toksinais, įvairiomis kenksmingomis medžiagomis. Labai svarbu, kokiu oru kvėpuojame, ką valgome, kokį vandenį geriame, ar pakankamai judame, ar grūdinamės.

Jei nusižengiame sveiko gyvenimo būdo taisyklėms, imunitetas gali nusilpti ir būnant jauniems. Sveikata besirūpinantis žmogus gali būti atsparus ligoms ilgus metus. Imunitetui svarbūs visi mūsų organizmo organai, darnus jų darbas.

- Kodėl jūs, gydytoja ginekologė, susidomėjote homeopatija?

- Gydytojos karjerą pradėjau kaip tradicinės medicinos ginekologė, bet nebuvau patenkinta gydymo rezultatais. Tik natūralių gydymo metodų pažinimas ir naudojimas padėjo man pajusti tikrąjį pasitenkinimą savo darbu. Dabar aš žinau, kad padedu žmonėms būti sveikiems.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"