respublika.lt

Nuosprendis „Roundupui“ atidedamas (4)

2017 lapkričio mėn. 28 d. 08:36:20
Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt

Dar šiemet Europarlamentas ketina balsuoti, kuriam laikui pratęsti leidimą naudoti žemės ūkyje populiarų herbicidą „Roundup“. Netylantys ginčai dėl piktžolių naikinimo chemikalo, kurio veiklioji medžiaga glifosatas, tęsiasi nuo praėjusių metų birželio, kai leidimas jį naudoti buvo pratęstas 18 mėnesių. Sodininkai mėgėjai pamėgto „Roundup“ jau senokai negali nusipirkti parduotuvėse, tačiau jiems siūloma įvairių herbicido pakaitalų. Tuo tarpu ūkininkai neišmano, kuo reikėtų jį pakeisti.

 

Uždrausti ar ne šį chemikalą, verda atkaklūs ginčai. Jie netyla, kadangi nei kritikai, nei šalininkai nepateikia argumentų, kurie būtų neginčytini. Uždrausti naudoti glifosatą ypač reikalauja aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, kuri remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos išvada, kad chemikalas gali būti vėžio sukėlėjas. Tačiau Europos maisto saugos agentūra tuo abejoja.

Europos Komisija rekomendavo europarlamentarams kitą mėnesį balsuoti už šio chemikalo naudojimo pratęsimą dar 5 metams. Kartu Europarlamente atsirado rezoliucija, kuria rekomenduojama nedelsiant drausti glifosatą naudoti neprofesionalams.

Dar daugiau žibalo į ugnį pila glifosato priešininkai, teigiantys, kad šis herbicidas gali būti kenksmingas į mūsų organizmą patekdamas ne tik per maistą, tačiau ir per drabužius. Esą su mūsų kūnu kontaktuojantys audiniai, pagaminti iš kultūrų, apipurkštų glifosatu, taip pat gali būti kancerogeniški.

Interviu su Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškiene:

- Kodėl herbicido „Roundup“ problema tapo tokia aktuali?


- Aš kalbėsiu apie glifosatą, kuris yra herbicido „Roundup“ veiklioji medžiaga. Tai yra vienas iš būdų lengviau susitvarkyti su piktžolėmis. Produktas pristatytas prieš daugelį metų kaip saugus aplinkai. Bet tobulėjant mokslinei įrangai, atliekant monitoringus, aišku, randama glifosato ir jo skilimo produktų vandenyje, dirvoje. Didelį nepasitenkinimą visuomenėje sukelia tai, kad jis naudojamas prieš derliaus nuėmimą piktžolėms javuose, rapsuose, žirniuose ar pupose naikinti. Esame turėję duomenų, kad purškiant prieš derliaus nuėmimą, glifosato likučiai, reglamentuoti ES, nėra viršijami. Bet, aišku, mes norėtume, kad jų nebūtų iš viso. O kai girdime, kad jų randama aluje ar dar kažkur, tai sukelia ir visuomenės, ir aplinkosaugininkų sujudimą. Tada keliamas klausimas apie jo poveikį žmogaus sveikatai. O mano atsakymas visada yra toks: aš manau, kad visi supranta, jog pesticidai turi kažkokį poveikį aplinkai - kancerogeninį ar kitokį. Ir jų etiketėse ar saugos duomenų lapuose tai nurodoma. Kuo ilgiau produktas naudojamas, tuo daugiau informacijos apie jį surenkama. Juk jeigu pasižiūrėsime į vaistus, tai skaitydami etiketes matysime, kiek jie sukelia šalutinių poveikių. Kita vertus, labai remiamasi emocijomis. Kartais mane stebina, kai pasakoma, kad galimai kažkas sukelia vėžį ir pan. „Galimai“ - tai dar nėra įrodyta. Todėl kad ir koks sprendimas bus priimtas Europos Parlamente, labai tikiuosi, kad sveikoje diskusijoje nugalės visų sričių ekspertai, bet ne emocijos.

- Ar turėtume kokį pakaitalą, jeigu būtų uždraustas glifosatas?

- Mes herbicidų piktžolių naikinimui turime daug, bet jų visai kitoks poveikis, veikimo būdas, spektras. Šiuolaikinės auginimo technologijos, esant minimaliam žemės dirbimui, labai palankios plisti šakniaatžalinėms piktžolėms, todėl čia naudojami glifosatai. O kai kuriose technologinėse grandyse šiandien neturime alternatyvų glifosatams. Pavyzdžiui, senais laikais varputis buvo naikinamas ariant žemę, jos dirbimas būdavo sluoksninis. Bet tai reikalauja didelių investicijų iš ūkininko, todėl derlius tampa mažiau konkurencingas.

- Bet ar esant tokiems pasaulinės prekybos mastams ką nors išspręsime uždraudę glifosatą ES šalyse?

- Būtent. Prekybos rinka yra labai plati, produktai iš vienų šalių keliauja į kitas ir visada reikia apie tai mąstyti - ką pasieksime apriboję ir labai daug uždraudę. Reikia žiūrėti, kokie sprendimai priimami kitose šalyse, kuriose yra naudojami ES uždrausti produktai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮVERTINS: VTEK vertins, ar VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo galimai dalyvaudama simpoziume Portugalijoje, kur galimai skaitė pranešimą privačios bendrovės organizuotame renginyje; keltas klausimas, ar renginio organizatorius L.Matjošaitytei neatsilygino, neapmokėjo kelionės, maitinimo išlaidų ir pan.
  • VERTINS: VTEK vertins, ar žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų; jis savo privačių interesų deklaracijoje galbūt pavėlavo nurodyti sudarytą paskolos sandorį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar menininkai Lietuvoje yra pakankamai vertinami?

balsuoti rezultatai

Ar manote, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus karjerai?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +0   +8 C

   +2   +6 C

 

   +2  +6 C

  +6  +11 C

   +7  +8 C

 

   +7  +9 C

 9-14 m/s

 3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1494 PLN - 4.2905
RUB - 75.0427 CHF - 1.1456
GBP - 0.8843 NOK - 9.4688
reklama
Sveikata Grožis