respublika.lt

Norime aukštos kokybės, bet mažos kainos (7)

2018 liepos mėn. 31 d. 09:31:22
Edita SIAVRIS

Šalies mėsos perdirbėjai teigia, jog lietuvių vartotojui renkantis mėsos gaminius vis dar svarbiausias kriterijus - kaina. Tačiau pataria atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir mėsos gaminio rūšį. Lenkijoje nerasite dešros, kurioje pažymėta rūšis, - tokia tvarka leidžia parduoti daugiau. Kalbamės su Mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriumi Egidijumi MACKEVIČIUMI.

 

- Ar mūsų mėsos perdirbėjams pakanka lietuviškos galvijų žaliavos, ar tenka daugiau atsivežti iš užsienio?

- Įsivežame tik kiaulieną, tačiau galvijų mažėjimas yra nuolatinis. Pieninių galvijų mėsa perdirbime sudaro didžiausią dalį, nors yra ir mėsinių galvijų mėsos, tačiau ji sudaro iki 20 proc. visos rinkos. Anksčiau lietuvių veršeliai daugiau buvo išvežami į Olandiją, Belgiją, Vokietiją, dabar dar Lenkija prisidėjo. Tos šalys šiuos veršelius augina penėjimui. Lietuvių ūkininkai sako, kad mes jiems per mažai mokame, o mes jiems sakome, kad jūs neužauginate to, ko reikia. Pavyzdžiui, pas mus standartą sudaro 10 proc., tuo tarpu Vakarų Europoje - 40-50 proc.

- Koks yra standartas?

- Standartas yra R3 (raumeningumo ir riebalingumo klasė), o Lietuvoje vyrauja žemesnės - O ir P klasės, P klasė jau visai liesų karvių. Pieninės veislės vis dėlto skirtos pienui, o ne mėsai, nelabai kreipiama dėmesio į tokių karvių mėsines savybes, tačiau norima gauti kaip už mėsinio kainą. Tai ir būna, kad lenkai supirkinėja gyvus gyvulius, žmonės sako, kad jie geriau moka. Lenkai turi supirkėjus, kurie važiuoja per kaimus, moka grynaisiais vietoje ir gali lanksčiai derėtis pastebėję gerą galviją. Mūsų įmonės nėra tie laisvieji supirkėjai, kurie turi daug grynų pinigų. Gryni pinigai iškreipia rinką, yra šešėlis.

- Ką gaminate iš pieninių karvių mėsos?

- Tokia mėsa yra gerai maišymui su kiauliena, pavyzdžiui, dešroms. Pieninių galvijų mėsa turi mažiau riebalų, ji sausesnė, tačiau jei ją pateiksi kaip kepsnį, neįkąsi. Tačiau tokia mėsa yra labai geras ingredientas pagerinti gaminio maistines savybes. Mėsinių galvijų mėsos pranašumas, kad iš jos galima gaminti kepsnius, tokia mėsa sultingesnė.

- Jeigu, pavyzdžiui, lenkas nusiperka lietuvišką gyvulį skerdimui, pagamina produktą pas save, koks mėsos žymėjimas?

- Jeigu mėsą parduoda šviežią, žymėjimas turi būti, kur auginta ir kur paskersta. Jeigu pagaminta, pavyzdžiui, dešra, žymėjimas yra sudėtingas. Mėsa išpjaustoma į nugarinę, šoninę ir taip toliau, o lieka vadinamosios nuopjovos iš skirtingų galvijų, tie gabaliukai ir naudojami gaminiams. Jeigu vienas galvijas iš Lietuvos, kitas - iš Lenkijos ir taip toliau, tektų etiketėje vos ne visas valstybes surašyti. Europos Komisija sako, tuo atveju, jeigu viršijimas daugiau nei dvi šalys, rašyti, jog ES kilmė. Manome, kad tuo ir bus apsiribota.

- O jeigu vartotojas nori tik lietuviško gaminio?


- Tektų gamykloje atskyrinėti skirtingų šalių galvijų mėsą. Jeigu nori deklaruoti, kad tai grynai lietuviška, turi atsakingai tą daryti. Bet jeigu dėl 100 kg turėtum daryti atskirą apskaičiavimą, tas kainuoja vėl. Mes tai galėtume daryti, bet automatiškai išaugtų kaina. Ar žmogus sutiks mokėti daugiau? Nepaisant to, kad žmonės deklaruoja, jog nori lietuviško gaminio, jeigu šalia bus pigesnis lenkiškas, nupirks lenkišką.

- Kas lietuvišką gaminį išbrangina?

- Pas mus yra rūšingumas - aukščiausia, pirma, antra rūšis, pas lenkus - nėra. Jeigu gaminys grynai iš mėsos - rašai, kad aukščiausia rūšis. Tas pats produktas gali būti skirtingų klasių ir skirtingai kainuojantis. Mes Europos Sąjungoje esame vieni tų, kurie turi griežtą klasifikavimą pagal rūšis. Lenkai pagal rūšis mėsos gaminių neskirsto. Yra dešra, ir pagal sudėtį žiūrėk, kaip nori. Kažkada buvo situacija, kai tik Lietuvos gamintojams buvo privalomas rūšingumas, tada prasidėjo pigių dešrelių importas. Išeidavo, kad Lietuvoje dešrelės 5 litai, o įvežtos - 2,5 lito. Žmogui atrodė, kad tai tos pačios dešrelės. Tačiau dabar importuotojai privalo ženklinti pagal rūšis, jei įveža į Lietuvą, lenkiškų mėsos gaminių aukščiausios kokybės praktiškai nėra, tik vienetai. Aukščiausia kokybė yra retas dalykas importuojamuose produktuose. Nauji atėję tinklai pradėjo vežti vokiškas dešras, tačiau kai atsirado reikalavimas suženklinti pagal rūšį, paaiškėjo, kad ta produkcija „netempia“ iki aukščiausios rūšies. Aukščiausioje rūšyje negali būti augalinės kilmės priedų, negali būti sojos. Jeigu aukščiausia rūšis, žiūrėti reikia baltymų, raumenų kiekį ir riebalus. Pirmoje rūšyje leidžiama įdėti sojos, antroje rūšyje daug užpildų, kruopų. Jeigu jūs net turguje perkate, pavyzdžiui, lenkiškus mėsos gaminius, atkreipkite dėmesį, kad jie turi būti suženklinti pagal rūšį. Tai yra privaloma, o jei rūšies nėra, tai jau pažeidimas.

***

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja

Ženklinant produktą būtina nurodyti jo kilmės šalį tokiais atvejais, jei nepateikus jų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminamų Frankfurto dešrelių ženklinime, - jei nepateikiama kita informacija apie kilmę, yra būtina nurodyti „Kilmės šalis Lietuva“ - kitu atveju, vartotojas gali klaidingai manyti perkantis Vokietijoje pagamintas dešreles. Etiketėje žymėti „Pagaminta Lietuvoje“ arba „Pagaminta ES“ savanoriškai pasirenka maisto tvarkymo subjektas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SANKCIJOS: ES sankcijomis reagavo į prorusiškų separatistų surengtus rinkimus Rytų Ukrainoje; baudžiamosios priemonės bus taikomos devyniems asmenimis, ženkliai prisidėjusiems prie rinkimų organizavimo.
  • JUNGIASI: energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti dujų prekybos bendrovė LITGAS nuo kitų metų bus prijungta prie grupės elektros ir dujų tiekimo įmonės „Lietuvos energijos tiekimas“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar moterys turėtų būti šaukiamos privalomai karo tarnybai?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1    +1 C

-1     0 C

 

   -1   +1 C

 +1    +3 C

-1   +1  C

 

  +1   +2 C

    4-6 m/s

    3-2 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1371 PLN - 4.2895
RUB - 75.8850 CHF - 1.1299
GBP - 0.8909 NOK - 9.6970