Neįgalieji po dvejus metus trukusio teisminio nagrinėjimo laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir atsakingas savivaldybes dėl diskriminacijos per rinkimus. Tikimasi, kad tai bus pirmas žingsnis, paskatinsiantis valdžios institucijas ir visą visuomenę pasirūpinti, jog neįgalieji be problemų galėtų patekti ten, kur patenka visi kiti - į gydymo, švietimo įstaigas, transportą, viešąsias erdves.
Balandžio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 m. rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, nes neužtikrino pritaikytos aplinkos. Pareiškėjams priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjai - du žmonės su judėjimo negalia. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje buvo įtraukta asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.
Lietuvos neįgaliųjų forumo skaičiavimu, per 2016 m. rinkimus iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia. Daugiau kaip 60 proc. rinkimų apylinkių buvo netinkamos žmonėms su judėjimo negalia, senyvo amžiaus asmenims.
JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad Lietuva netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią, dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto turimais duomenimis, iš viso per visuomeninį transliuotoją - LRT televiziją, įskaitant LRT kultūrą - 2017 m. parodyta tik 1116 valandų titruotos produkcijos (6,6 proc. nuo bendro transliacijų laiko), su vertimu į gestų kalbą - 350 valandų (2 proc. nuo bendro transliacijų laiko). Audiovizualinio laidų pritaikymo akliesiems apskritai nėra.
A.Normanto teigimu, asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos. Iš 340 apklausoje dalyvavusių įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc. fizinę negalią turintiems asmenims apskritai neprieinamos.
Viešojo transporto prieinamumo tyrimas atskleidė, kad iš 4148 transporto priemonių (120 apklausoje dalyvavusių įmonių) tik 27,6 proc. yra žemagrindės ar turi įrangą, padedančią įlaipinti žmones su specialiaisiais poreikiais. Negana to, net 75 proc. įmonių nenusiteikusios artimiausiu metu pirkti transporto priemonių, pritaikytų negalią turintiems asmenims.
Tik 45,68 proc. (513 iš 1123) bendrojo ugdymo mokyklų ir 42 proc. (31 iš 74) profesinio mokymo įstaigų aplinka pagal poreikius pritaikyta negalią turintiems asmenims.
Situaciją komentuoja Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė:
- Rinkimai būna ne kasdien, tačiau jie vyksta aplinkose, kuriose neįgaliesiems tenka lankytis gana dažnai - visuomeninės paskirties pastatuose: savivaldybių, seniūnijų pastatuose, švietimo įstaigose ir pan. Kitaip sakant, tose vietose, kurios realiai turėtų būti prieinamos žmonėms su negalia ar turintiems judėjimo problemų. Čia, matyt, ir yra tas didysis iššūkis, kad realiai toliau kalbėdami apie problemas, mes kalbame apie prieinamumą plačiąja prasme - fizinį, informacijos, paslaugų nebuvimo, kas sukelia kasdienius sunkumus asmenims su negalia.
Pernai buvo atliktas tyrimas, kai buvo apklaustos tik valstybinės sveikatos įstaigos, ir iš tiesų skaičiai šokiruoja - tik 19 proc. jų patalpos yra visiškai pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Šie skaičiai labai liūdina, nes sveikatos priežiūros įstaigos yra pirminio poreikio įstaigos, ir jos turėtų būti pasiekiamos visiems.
Politikai kalba apie tai, jog žmones su negalia būtina integruoti į visuomenę. Tačiau maždaug pusė švietimo įstaigų fiziškai nepritaikytos žmonėms su negalia. Negana to, įstaigos nėra pasirengusios dirbti su neįgaliais žmonėmis tiek pagalbos mokytojui, tiek pagalbos mokiniui prasme. O dėl to nepritaikymo vaikai su negalia visiškai izoliuojami siunčiant juos į specialiąsias mokyklas arba skiriant mokymą namuose.
Mes norime būti pozityvūs ir sakyti, kad iš nežinojimo, iš nepamatymo tikrųjų problemų ir jų sprendimo būdų yra tos kliūtys, dėl kurių neįgalieji negali jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Tačiau požiūris į neįgaliuosius keičiasi. Žmones su negalia vis dažniau galima pamatyti tarp mūsų. Tam tereikia šiek tiek pastangų pritaikant jiems fizinę aplinką, o tuo pačiu visuomenės supratimo, kad žmonės su negalia gali dalyvauti visuomenės gyvenime - jiems tiesiog reikia šiek tiek pagalbos. Taip, visuomenėje dar daug turime visokių ydingų nuostatų, ypatingai dėl proto ar psichikos negalios asmenų, bet po truputį tas požiūris keičiasi.