Ne viskas skanu, kas sveika

Dešrelė tam, kad valgytumei su garnyru

Apsilankę prekybos centruose tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie produktai pažymėti „rakto skylutės“ simboliu. Tokia ženklinimo sistema Lietuvoje pradėta taikyti nuo 2014 metų, „rakto skylutės“ ženklu žymimi sveikatai palankesni produktai.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, Sveikatos apsaugos ministerija kas 5 metus tiria lietuvių mitybą ir matyti, kad suvartojame per daug druskos, cukraus ir riebalų. „Žmonės per mažai vartoja skaidulinių medžiagų, daržovių, vaisių. Gyventojai valgo tai, kas yra rinkoje, o visur dedama per daug riebalų, druskos, cukraus. Konditerijos gaminių išvis nebeįmanoma valgyti. Esmė ta, kad cukrus, riebalai - pigūs komponentai, kuriais galima užpildyti gaminį“, - kalbėjo A.Kranauskas ir pridūrė, kad Europos kontekste esame tarp šalių, kuri pirmauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. O nuo 2000 metų keturis kartus išaugo sergančiųjų cukriniu diabetu, tai, žinoma, susiję ir su geresne diagnostika. Tačiau, A.Kranausko teigimu, diabeto riziką labai padidina netinkama mityba.

Reikalavimai produktams, kad šie atitiktų „rakto skylutės“ kriterijus, pasak A.Kranausko, pirmiausia, kad jie būtų liesi. „Pavyzdžiui, mėsa negali būti riebesnė nei 10 proc. O dabar dešros 40-50 proc. riebumo. Riebalai yra maisto pramonės atlieka. Juos į maistą deda todėl, kad neturi kur padėti, anksčiau muilą darydavo, dabar daugiausia skystas muilas, tai nėra kur padėti, - kalbėjo A.Kranauskas. - Technologai turi pasukti galvą, kaip padaryti dešrą, pavyzdžiui, Švedijoje į dešrą dedamos skaidulos, kurių labai trūksta žmogui. Deda žirnių miltų. Pas mus Žemės ūkio ministerijos yra sukurta rūšingumo sistema, vadinasi, kai aukščiausia rūšis, nieko negalima dėti. Turi būti riebalai. Pas mus rūšingumas nukreiptas į grynumą. Tai ydinga iš sovietmečio atėjusi rūšiavimo sistema, kurios kitos šalys atsisakė, bet Lietuva dar tvirtai laikosi. Atrodo, tragedija į dešrą įdėti kitų medžiagų.“

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius tikino, jog mėsos perdirbėjams siūloma „rakto skylutės“ sistema yra absurdiška. Jo teigimu, pagal „rakto skylutės“ kriterijus į dešrą būtų galima įdėti tik 50 proc. mėsos. „Visa kita turėtum vandeniu užpildyti. Rūšingumas krinta iki antros rūšies. Juk žmonės nori valgyti, kad būtų mėsa, o ne vanduo. Tai ir sakėme (Sveikatos apsaugos ministerijai, - aut. past.), jeigu norite priversti visus valgyti „rakto skylutę“, tai priversite valgyti antrarūšes dešras, kur mažiau mėsos ir daugiau kruopų. Dešrelė tam ir yra, kada ją valgytum su garnyru, o ne kad garnyrą dėtumei į dešrelę ir valgytum. Su tuo dalyku ilgai kovojame, bet nelabai jai (Sveikatos apsaugos ministerijai, - aut. past.) paaiškinsi. Juk būtų labai didelis vartotojų nepasitenkinimas“, - sakė E.Mackevičius.

Pieno riebalai nėra blogybė

Kad atitiktų „rakto skylutės“ kriterijus, pienas neturėtų būti riebesnis nei 0,7 proc. A.Kranauskas teigė, jog tokio pieno tikrai niekas neskiedžia, be to, jame baltymų nė kiek ne mažiau nei riebesniame. „Skandinavijoje jeigu pienas yra daugiau nei 0,1 proc. riebumo, jau žiūrima nepalankiai“, - tikino jis.

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Vakaro žinioms“ teigė, kad didžiausią rinkos dalį sudaro 2,5 proc. riebumo pienas. „1 proc. pienas sudaro labai menką dalį rinkos. Užsienyje daug kur matęs, kad daugiausia pieno prekyboje 2 proc. riebumo. 0,7 proc. yra liesas pienas, galima sakyti, jis yra 0,5 proc., nes technologiškai apdorojus likučiai dar yra. Pieno riebalai nėra blogybė, jie reikalingi organizmui. Be to, pieno riebalai pasaulyje paklausūs. Riebesnis pienas yra natūralesnis“, - teigė G.Bertašius.

Mūsų prekybos centruose daugiausia produktų, pažymėtų „rakto skylute“, gaminiai iš grūdų - miltai, košės, dribsniai. Gamintojams lengviausia, nes šiuo atveju tereikia išsaugoti maistines skaidulas.


Situaciją komentuoja sveikos mitybos specialistė Vaida KURPIENĖ:

- Jeigu pienas būtų tik 0,7 proc., nemanau, kad tai būtų gerai. Anksčiau buvo manoma, kad liesi pieno produktai turi teigiamos įtakos širdžiai ir kraujagyslėms, tačiau keletą metų švedų, britų, amerikiečių mokslininkai paneigę šią rekomendaciją, nors ji daug kur išlikusi. Yra daug tyrimų, kad riebesnis pienas nedaro įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Kalbant apie pieno produktus, rekomenduoju vartoti juos tokius, kokie jie yra natūralaus riebumo. Jeigu varškė, tai 5-9 proc., o ne nuriebinta. Nes vartotojas norėdamas kompensuoti, į varškę deda uogienės, o tai nesuteikia daugiau naudos. Nemanau, kad uogienė yra sveikiau, nei natūralus pieno produktų riebalas, nes jis suteiks didesnį sotumo jausmą. Riebalą keisti į cukrų yra labai blogai. Nes cukrus skatina alkį, uždegiminius procesus.

Dėl dešrų ir mėsos gaminių, - jų apskritai nereikėtų valgyti. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtinusi: jeigu mėsa yra perdirbta pramoniniu būdu, jos vartojimas labai neigiamai veikia organizmą ir padidina vėžio riziką. Į perdirbtus mėsos gaminius dedama nitritų, kurie suteikia spalvą, konservuoja.