Ne ministerija turi skirti vaistus

Kainynai nuolat keičiami

Ministerija atkakliai atmeta priekaištus, kad iš pacientų atimta teisė rinktis, o iš medikų - skirti tinkamą gydymą, jei pacientas sako, kad tiesiog neturi pinigų nusipirkti skiriamą vaistą. „Vaistai kompensuojamųjų vaistų recepte paprastai išrašomi bendriniu, o ne prekiniu pavadinimu. Tai reiškia, kad pacientas sėkmingai gali gydytis bet kuriuo iš vaistų turinčių būtent šią veikliąją medžiagą. <...> Pacientas vaistinėje gali rinktis bet kurį vaistą, įtrauktą į Kompensuojamųjų vaistų kainyną. Jei pacientas nori įsigyti konkretaus prekinio pavadinimo vaistą, kuris nėra įtrauktas į šį kainyną, tai turi padaryti savo lėšomis“, - rašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės atsakyme „Vakaro žinioms“. Bet yra kita bėda. Net jei pradėjus vartoti generinius vaistus paaiškės, kad jie puikiausiai tinka, greitai jums vėl gali tekti pakeisti preparatą. „Kainynai keičiami nuolat. Vaistai pritaikomi pacientui, atsižvelgiant į daugybę veiksnių. Tai dažnai ilgas ir sunkus darbas. O po mėnesio paaiškėja, kad šio preparato kainyne nebeliko. Vėl tenka skirti kitus vaistus. Išrašydama kompensuojamus vaistus, kurie tiko ligonio organizmui, niekada nežinau, ar po mėnesio jis galės toliau juos vartoti“, - sakė šeimos gydytoja Rūta Ūsienė. Pasak jos, tai kelia įtampą tiek tarp medikų, tiek tarp pacientų.

Medikai siūlo bent jau toms jautrioms ligų grupėms, kur vaistų nerekomenduojama ir net negalima keisti, kompensuoti visus preparatus, bet pagal nustatytą bazinę kainą. Jei vaistas kainuoja brangiau, ligonis sumoka skirtumą, ministerija atsako, kad tai nerentabilu.

„Tokia tvarka jau egzistavo, tačiau ji sąlygojo kompensuojamųjų vaistų priemokų augimą bei tai, kad nebuvo paskatų vaistinių preparatų gamintojams mažinti kainą. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad buvęs originalus vaistas, nors ir turėdamas didžiausią priemoką, būdavo vartojamas labiausiai. O tas vaistas, kurio priemoka mažiausia, užimdavo ir mažiausią dalį rinkos“, - teigia N.Bernotienė.

Ji pridūrė, kad pašalinių efektų gali pasitaikyti tiek vartojant generinį, tiek originalų preparatą.

Pasak direktoriaus pavaduotojos, tiek originalūs, tiek generiniai vaistai gaminami laikantis įstatymų ir registruojami pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. „Papildomos medžiagos, esančios vaistiniuose preparatuose, tikrai nėra kenksmingos“, - rašoma atsakyme.

Su būklės blogėjimu tenka susitaikyti

Tačiau gydytoja R.Ūsienė tvirtina, kad kai kurie pacientai pajunta būklės pablogėjimą. „Yra tam tikros grupės vaistų, kai ligoniui tu net neakcentuoji, ar tai generinis, ar originalus. Jie tikrai nieko blogo negali pasakyti apie generinį preparatą, gerai jį toleruoja. Pavyzdžiui, išrašant antibiotikus. Jei pamatysi, kad vaistas neveikia ar organizmas jo netoleruoja, nebus jokių blogų pasekmių. Išrašysi kitą - ir tiek. Bet yra ir kitos vaistų grupės, kuriose pastebime, kad generinio preparato veikimas ne visai toks, ko tikiesi ir koks yra originalo veikimas. O jei žmogus nuo generinių vaistų jaučiasi blogiau, bet neišgali nusipirkti originalių, tenka susitaikyti su tuo. Nes nieko negali padaryti. Išrašydama receptą visuomet sakau: pasirinkite, gal geriau imti generiką, gal viskas bus gerai, vaistai padės. Bet jei gydytojas sako, kad reikia gydytis būtent originalu, patikėkite, jis tam turi rimtų argumentų“, - sakė medikė.

Ministerija dėl tokių pasisakymų kaltina pačius medikus. Pasak N.Bernotienės, tikrai ne visi gydytojai kol kas turi pakankamai žinių apie generinius vaistus. „Nėra paslaptis, kad tendencingą, generiniams vaistams nepalankią, nuomonę formuoja ir vaistų kompanijų organizuojami mokymai. Tik pastaraisiais metais Lietuvoje pradedama skirti daugiau dėmesio racionaliam vaistų vartojimui“, - teigė ji.

Ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad generinių vaistų vartojimas Lietuvoje auga: užpernai juos vartojo 48,8 proc. gyventojų, pernai - 51,2 proc. Pabrėžiama, kad Jungtinėje Karalystėje vartojančiųjų generikus yra 84 proc. iš viso kompensuojamųjų vaistų kiekio, Vokietijoje - 81 proc., Olandijoje - 72 proc.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos pirmininko Juliaus Kalibato komentaras:

Generinių ir originalių vaistų sudėtyje veikliosios medžiagos kiekis turi būti toks pats. Tačiau papildomos medžiagos gali būti visiškai skirtingos. Būtent jos stabilizuoja veikliosios medžiagos poveikį: gali jį sustiprinti, pailginti veikimo laiką, nulemia, kad preparatas veiktų staigiai. Kol originalus vaistas patenka į rinką, gali praeiti 15 ir daugiau metų. Iš pradžių eksperimentuojama su gyvūnais, tada su ligoniais ir t.t. Kai pasibaigia vaistus sukūrusios bendrovės patento galiojimo laikas, mažos bendrovės turi teisę gaminti generinį vaistą su kitu pavadinimu, kurio veiklioji medžiaga ta pati ir tokio paties kiekio. Klinikiniai tyrimai su šiuo vaistu neatliekami. Vienintelis testas - bioekvalentiškumo. Šis testas atliekamas su 10-15 ligonių - ir viskas. Originalių ir generinių vaistų poveikis neatitinka. Tai reiškia, kad veiklioji medžiaga į kraują patenka ne taip greitai, kaip vartojant originalą. Tūkstančiui ligonių tas nebus svarbu, generinis vaistas veiks puikiai. Pacientas gerai jausis ir mokės pigiau. Bet sergant tam tikromis ligomis, labai svarbu, kad veiklioji medžiaga veiktų tam tikrą periodą ir t.t., o tai ne visada užtikrina generikai. Juodu ant balto parašyta, kad sergant epilepsija negalima keisti vaistų ar jų derinio, nes gali padažnėti priepuoliai, atsirasti kitos komplikacijos. Pamenate atvejį, kai mergaitei buvo pakeistas originalus vaistas, ji atsidūrė reanimacijoje komos būsenos ir vos nenumirė?

Gydant arterinę hipertenziją, kai kada vartojamas net penkių vaistų derinys. Pakeitus kelis ar net vieną vaistą, jis išbalansuojamas. Reikia palaikyti stabilų kraujospūdį kaip galima ilgesnį laiką. Pakeitus preparatus, vienas jų pradeda veikti greičiau, kitas lėčiau - kraujospūdis šokinėja, o tai sukelia infarkto, insulto riziką. Daug kur rašoma, kad iki 30 proc. ligonių generiniai vaistai sukelia alergines reakcijas ir t.t.

Dabartinė ministerijos politika - nekompensuoti originalių vaistų. Kompensuojamas tik generinis vaistas ir netgi tik pats pigiausias, kaip Seime siūlė Agnė Širinskienė. Kol kas pacientai dar perka originalius vaistus ir moka visą kainą. Tačiau ne visi, ypač pensininkai, o jiems dažniausiai reikia vaistų, tai išgali. Be to, tiekėjas, matydamas, kad originalus vaistas nekonkurencingas, paprasčiausiai jo netieks.

Daug kartų siūliau, kad tos pačios grupės vaistai būtų kompensuojami visiems - vienodai. Sakykime, bazinę kainą pigiausio generinio vaisto. Valstybei jokio nuostolio nebūtų. O dabar ministerija giriasi, kad sutaupo. Tik sutaupo jie žmonių, kurie priversti mokėti visą kainą, sąskaita. Juk ne ministerija turi parinkti, kokių vaistų žmogui reikia, o gydytojas.

Kalbant su ministerijos atstovais, man dažnai atrodo, kad jie tiesiog nesupranta, kas sakoma. Sako: „Nebus originalių, niekur nesidės - pirks generinius ir viskas bus gerai. Manau, ministerijoje jau nebėra klinicistų, tik politikai ir biurokratai.