respublika.lt

Mirtinai naudinga (1)

2018 birželio mėn. 27 d. 08:08:43
Milda KUNSKAITĖ

„Nepakenk“ - pagrindinis Hipokrato priesaikos principas. Tačiau visais laikais medikai mokėsi iš savo klaidų.

 

Gyvsidabris

Gyvsidabrio preparatais žmonės gydėsi nuo seno. Senovės Kinijoje buvo tikima, kad geriant preparatus su gyvsidabriu galima pailginti gyvenimą, įgauti jėgų, o moterys tokius vaistus naudojo kaip kontraceptikus. Viduramžių gydytojas Avicena rekomendavo gyvsidabrį naudoti tik išoriškai: arabai gydytojai juo gydė odos ligas. Europoje „skystas sidabras“, kaip gyvsidabris buvo vadinamas senovėje, buvo laikomas geru vaistu nuo venerinių ligų. Nuo XV a. pabaigos Senajame pasaulyje pradėjo sparčiai plisti sifilis, ir jis taip pat buvo gydomas gyvsidabriu, kitokių metodų tais laikais niekas nežinojo. Mokslininkai mano, kad nemaža dalis pacientų mirė ne nuo tos ligos, o dėl toksinio poveikio kepenims ir inkstams. Chemikai ir gydytojai jau 1810-1823 m. įrodė: gyvsidabris - nuodingas, bet vaistai, į kurių sudėtį įėjo gyvsidabrio junginiai kaip diuretikai, antiseptikai ir dermatologiniai preparatai, buvo naudojami dar 100 metų, iki 1920-ųjų.

Tabakas

Kristupo Kolumbo jūreiviai europiečiams atrado ne tik Naująjį pasaulį, bet ir tabaką. XVI a. pasirodė traktatų apie užjūrio augalo naudą, gydymo tikslais jį buvo siūloma rūkyti ir kramtyti, sutrintus lapus, tabako sulčių kompresus dėti prie skaudamų vietų. XVI-XVIII a. tabaku buvo siūloma gydyti dantų skausmą, parazitines ligas, uždegimus, onkologinius susirgimus, gyvačių įkandimų sukeltą toksikozę, sifilį, o dūmais - ausų skausmą. Jau XVI a. botanikai pastebėjo tabako toksiškumą, o XVII a. juos palaikė gydytojai. Tačiau XX a. 3-iame deš. dar buvo pardavinėjamas „antiseptinis tepalas“ iš lanolino ir degintų tabako lapų. Firma „R.J.Reynolds Tobacco“ reklamavo cigaretes kaip laisvinamąją priemonę, kurios griebiasi ir medikai: „Gydytojai rūko Camel“. 1954 m. pasirodė publikacija „Rūkančių daktarų mirtingumas“, ir prasidėjo kampanija prieš cigaretes. 1955 m. rugsėjį JAV buvo uždrausta minėti gydytojus tabako gaminių reklamoje. Daugybe tyrimų buvo įrodyta, kad rūkymas didina plaučių vėžio ir kitų ligų išsivystymo riziką.

Sterilumas

Didžiąją dalį savo istorijos žmonija gyveno nešvariai. Dar XIX a. pradžioje laikytis švaros nebuvo būtina net ligoninėse. Į žaizdų pūliavimą buvo žiūrima kaip į natūralų procesą, nešvarūs buvo ir chirurgų drabužiai, ir jų darbo vietos. Neretai net po sėkmingai atliktos operacijos pacientai mirdavo nuo kraujo užkrėtimo. Medikai po truputį įsitikino, kad švara turi reikšmės. Amžiaus viduryje amerikietis chirurgas Oliveris Holmsas (Oliver Holmes) rekomenduodavo akušeriams plautis rankas su chloru, o vengras gydytojas Ignacas Zemelveisas (Ignaz Semmelweiss) - dezinfekuoti jas chlorkalkėmis. Chemikas Luji Pasteras (Louis Pasteur) nustatė, kad mikrobai sukelia pūliavimą. Chirurgas Džozefas Listeris (Joseph Lister) pasiūlė rankas ir instrumentus dezinfekuoti karbolio rūgštimi. Nuo tada sterilumas išgelbėjo milijonus gyvybių. Bet operacinės sterilumas pasirodė nereikalingas butuose. Alergija, astma, egzema, daugelis autoimuninių ligų neretai būna susijusios su per dideliu sterilumu. Kontaktas su mikroorganizmais ir potencialiais alergenais treniruoja imuninę sistemą gintis nuo patogenų ir pernelyg audringai nereaguoti į nepavojingus dirgiklius. Pasirodė, kad kapstytis darže, glėbesčiuoti šunį yra naudingiau, negu gyventi steriliomis sąlygomis.

Kraujo perpylimas

XVII a. pirmojoje pusėje gydytojas Viljamas Harvis (William Harvey) aprašė gyvūnų ir žmogaus kraujo apytakos sistemą. Pirmosios žinios apie kraujo perpylimo patirtį buvo gautos apie 1660 metus: iš pradžių gyvūno gyvūnui, paskui gyvūno žmogui. Rezultatai buvo nenuspėjami, dauguma pacientų mirdavo. Problema nebuvo išspręsta ir XIX a. pradžioje, kai Džeimsas Blandelas (James Blundell) sukūrė specialius instrumentus kraujui paimti bei jį perpilti ir pirmą kartą perpylė žmogaus kraujo žmogui. 1901 m. austrų medikas Karlas Landšteineris (Karl Landsteiner) paskelbė straipsnį, kuriame aprašė tris kraujo grupes. 1902 m. jo bendradarbiai atrado ir ketvirtąją. 1914-1915 m. buvo sukurti standartiniai serumai kraujo grupei nustatyti, ir jo perpylimas tapo veiksminga ir nepavojinga procedūra. 1930 m. K.Landšteineriui už tai buvo skirta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.

Rentgenas

Vilhelmas Rentgenas (Wilhelm Roentgen) atsisakė patentuoti savo 1895 m. atrastus spindulius: mokslininkas norėjo, kad žmonės laisvai naudotųsi jo atradimu medicininiais tikslais. Jau 1896 m. buvo atidaryta pirmoji pasaulyje dantų rentgenografijos laboratorija, bet vėliau vienas iš jos steigėjų mirė nuo melanomos, išsivysčiusios dėl per didelės radiacijos dozės. Seansai galėdavo trukti iki pusvalandžio ir ilgiau, ir taip keletą kartų per dieną. Laikui bėgant aparatai buvo patobulinti, švitinimo laikas sutrumpėjo, ir įsivyravo nuomonė, kad mažos spindulių dozės yra nepavojingos. XX a. viduryje britų epidemiologė Elis Stiuart (Alice Stewart) nutarė išsiaiškinti dažnos vaikų limfoleukozės priežastis. Be to, paaiškėjo, kad dauguma susirgusiųjų yra iš pasiturinčių šeimų. Ji išsiuntinėjo motinoms klausimyną, surinko duomenis iš 203 ligoninių. Paaiškėjo, kad tikimybė susirgti leukemija dukart didesnė tiems vaikams, kurių motinos nėštumo pradžioje buvo tiriamos rentgenu. E.Stiuart padarė išvadą, kad švitinimas net labai mažomis dozėmis gali būti mirtinai pavojingas. Prireikė daug metų mokslininkams ir gydytojams įtikinti, kad radiacijos lygis, kurį jie laiko nepavojingu, toks nėra. Beje, rentgeno nuotraukų, kompiuterinės tomografijos ir radiacinės terapijos sergant onkologinėmis ligomis nauda iki šiol pranoksta riziką.

Leukotomija

XX a. 4 deš. buvo pasiūlytas naujas sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių gydymo būdas - leukotomija (vėliau pavadintas lobotomija). Portugalas neurologas A.Egašas Munišas (A.Egas Moniz) pasiūlė atvėrus kaukolę perpjauti medžiagą, jungiančią kaktines skiltis ir likusias smegenis. Jo manymu, už psichikos ligas yra atsakingos kaktinės skiltys: paciento, sergančio šizofrenija arba sunkia depresija, neįmanoma išgydyti neoperaciniais metodais, bet ligonis taps nepavojingas kitiems ir sau, jeigu bus pašalintos arba atskirtos smegenų dalys, atsakingos už agresyvų elgesį. Leukotomija tais laikais buvo reguliariai atliekama psichiatrijos klinikų pacientams, nes sėkmės kriterijus buvo ligonio agresyvumo susilpnėjimas ir jo paklusnumas. Traukuliai, asmenybės degradacija ir kiti sunkūs šalutiniai poveikiai chirurgų nesustabdydavo. Daug gydytojų pasisakydavo prieš lobotomiją, tačiau operacijos šalininkai nepasidavė. 1949 m. A.Egašas Munišas gavo Nobelio premiją už tokios operacijos „terapinio poveikio atradimą“. 6 deš. lobotomija buvo uždrausta daugelyje šalių. JAV paskutinė tokia operacija buvo atlikta 1967 m.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
  • DEPOLITIZACIJA: Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip visiškai jas depolitizuoti; pagal priimtus pakeitimus valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493