Medikų pastangomis grįžusi gyventi

Erikai buvo atlikta labai sudėtinga kepenų transplantacija. Ji suteikė jaunai merginai galimybę gyventi. Operacija, kai ūmiu kepenų nepakankamumu susirgusiam pacientui persodintos nesuderinamos kraujo grupės donoro kepenys, pirmoji tokia Lietuvoje.

Širdyje - dėkingumas

Mergina „Vakaro žinioms“ pasakojo daug ko, kas vyko pastaruosius porą mėnesių, nepamenanti. Prisimena, kad prastai pasijuto, kad atvažiavo į ligoninę, o toliau - nieko. Ji nematė skausmo ir nerimo paženklinto kasdien ją lankiusios mamos Dalios veido, nematė ir susirūpinusių medikų veidų stengiantis ją išplėšti iš mirties nagų. Ir medikams pavyko.

„Pabudau ligoninėje, visi aplink šokinėja... Papasakojo šiek tiek, kas įvyko. Neskubėjo. Po truputį viską sužinojau. Ar išsigandau? Nežinau, gal ne. Džiaugiausi, kad vis dar gyvenu, o minčių apie tai, kad viskas galėjo baigtis visiškai kitaip, net neprisileidžiu“, - sakė Erika.

Įdomiausia, kad ji visai rimtai norėjo būti gydytoja, tačiau gyvenimas pakrypo kitaip - dabar mergina studijuoja statybos inžineriją. Kadangi yra išėjusi akademinių atostogų, iki pavasario Erika planuoja atsigauti, pailsėti, išmokti gyventi toliau, tik jau šiek tiek kitaip - laikantis gausių medikų nurodymų.

„Esu neapsakomai dėkinga gydytojams, visam personalui. Visi buvo man tokie geri ir rūpestingi. Per tuos du mėnesius ligoninė jau buvo tapusi antrais namais. Tačiau nenorėčiau čia sugrįžti - tik jau ne tokiomis aplinkybėmis“, - sakė mergina.

Laukti nebuvo laiko

Kaip pasakojo Eriką nuo pradžios iki išrašymo iš ligoninės stebėjusi, prižiūrėjusi ir gydžiusi Santariškių klinikų gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė, niekada gyvenime rimtų sveikatos sutrikimų neturėjusią merginą netikėtai užklupo labai sunki liga - ūminis kepenų nepakankamumas.

„Susirgo ji labai netikėtai - viešėjo namuose, gerai pavalgė, išvažiavo mokytis ir staiga pajuto, kad sutriko virškinimas, - pasakojo gydytoja. - Po kelių dienų mergina pradėjo viduriuoti, karščiuoti ir pagelto. Ji kreipėsi į Infekcinę ligoninę, ten buvo atlikti tyrimai ir atmesti virusiniai hepatitai, dėl kurių pirmiausia kilo įtarimas. Tačiau kiekvieną dieną būklė blogėjo, tad po keturių dienų ji buvo perkelta į mūsų ligoninę.“

Į Santariškių klinikas mergina pateko jau būdama labai sunkios būklės. Jai buvo taikytos visos įmanomos medikamentinės ir įvairios kitos priemonės, buvo plaunamas kraujas, kad iš jo pasišalintų viskas, ko nesutvarkydavo nustojusios dirbti kepenys, kepenų funkcija buvo palaikoma dirbtinai.

Deja, per penkias dienas niekas nesikeitė, Erikos būklė negerėjo, todėl buvo nuspręsta, kad kitos išeities nėra - labai didelė tikimybė, kad mergina mirs, jeigu jai skubiai nebus atlikta kepenų transplantacija.

„Pateikėme paklausimą Nacionaliniam organų transplantacijos biurui (NOTB), kad mums skubiai reikalingas kepenų donoras, - pasakoja A.Buivydienė. - NOTB pateikė paklausimus gydymo įstaigoms, aplinkinėms šalims, „Eurotransplantui“. Atsirado donoras, tačiau jis buvo kitos kraujo grupės.“

Medikai susidūrė su dilema. Tokiais atvejais laikas visada ne tavo naudai, tad reikia priimti sudėtingą sprendimą: arba laukti tinkamo donoro, kuris gali atsirasti po savaitės, po mėnesio ar dar vėliau, o tuo metu pacientės būklė kas valandą blogės, arba kaip šiuo atveju - ryžtis rizikingai transplantacijai, kai tik atsiras pirmas donoras. Šiuo atveju medikams buvo akivaizdu, kad merginos gyvybės nepavyks palaikyti ilgiau nei dieną kitą. Tad beliko ryžtis sudėtingai transplantacijai. Ją sunkino ir tai, kad pacientei paruošti medikai turėjo ypač mažai laiko - net ne kelias dienas, o vos kelias valandas.

Anot A.Buivydienės, labai didelį darbą padarė hematologai, ruošę Eriką transplantacijai, intensyviosios terapijos skyriaus personalas, kuriam reikėjo išsaugoti ją iki pat operacijos, kad neprikibtų jokia infekcija, kad būklė nepablogėtų, - visa tai reikėjo daryti dirbtinai.

Paskui - transplantacija, ilgas pooperacinis periodas, kai medikai nuolat gyvena nežinioje dėl galimų tikėtų ar netikėtų komplikacijų, tolesnis stebėjimas ir gydymas. Ir pagaliau - palengvėjimas, kai paaiškėjo, kad viskas praėjo sėkmingai ir mergina gali toliau gyventi visavertį gyvenimą: mokytis, dirbti, gimdyti vaikus. Tik privalo reguliariai lankytis pas medikus ir gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas transplantuotų kepenų neatmestų.

Priežastys nežinomos

A.Buivydienės teigimu, dažniausios ūminio kepenų nepakankamumo priežastys - apsinuodijimas vaistais, musmirėmis, kartais į ūmią būklę gali komplikuotis virusinis hepatitas. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai ligos priežastis taip ir lieka neaiški.

„Erikos ligos priežastis nepaaiškėjo net po operacijos, - sakė gydytoja. - Paaiškėjo tik tiek, kad ji jau sirgo lėtine, galbūt įgimta, kepenų liga. Kaip ir visos kepenų ligos, ji dar nebuvo pasireiškusi. Kadangi kepenys tos ligos jau buvo pažeistos, gali būti, kad prisidėjus papildomam faktoriui visiškai sutriko jų veikla.“


Prof. Laimonas Griškevičius, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas:

Visi žino, kad net įprastoje situacijoje kitos kraujo grupės komponentai pacientui nepilami, nes tai gresia rimtomis komplikacijomis. Tas pats ir persodinant organą: jei kraujo grupės nesuderinamos, persodintas organas bus atmestas, jeigu pacientas prieš tai nebus specialiai paruoštas. Todėl tokios transplantacijos ilgą laiką nebuvo atliekamos - tai buvo paprasčiausiai neįmanoma.

Tačiau medicina tobulėja, atrandami nauji metodai. Vienas jų - kaip atlikti transplantaciją, jei kraujo grupės nesuderinamos. Pirmos tokios transplantacijos mūsų ligoninėje buvo inkstų - jų padaryta daugiau nei 10, rezultatai yra labai geri. Tačiau tada, kai reikia persodinti inkstus, mes turime laiko paruošti pacientą, jis gali būti ruošiamas savaites, mėnesį, nes jo inkstų funkciją pakeičia dializės procedūros.

Ši situacija buvo ypatinga, nes reikėjo transplantuoti kepenis, o pacientei paruošti teturėjome kelias valandas. Recipientas ruošiamas prijungtas prie specialios aparatūros, kuri iš kraujo išvalo tam tikras medžiagas, neleidžiančias persodintam organui prigyti, ir skiriami specialūs medikamentai, kurie slopina organizmo imunines reakcijas.


Prof. Kęstutis Strupas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorius:

Nors tai šešiasdešimta kepenų ir ketvirta ekstrinė kepenų transplantacija, atlikta mūsų ligoninėje, ji išskirtinė tuo, kad pirmą kartą buvo transplantuotos nesuderinamos kraujo grupės donoro kepenys.

Įprastai prireikus transplantacijos būna persodinamas tos pačios kraujo grupės donoro organas. Kai atitinka ir kraujo grupė, ir rezus faktorius - viskas gerai, sėkmės tikimybė labai didelė. Kai neatitinka kraujo grupė, bet rezus faktorius atitinka - tai netapačios kraujo grupės, bet sėkmės dar galima tikėtis. Netapačios ir nesuderinamos kraujo grupės - kai niekas nesutampa ir be specialaus donoro paruošimo organas tikrai būtų atmestas.

Tačiau, esant ūminiam kepenų nepakankamumui, donoro organo reikia ypač greitai, o tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva greitai patį tinkamiausią donoro organą rasti gana sudėtinga. Tad, norėdami bet kokia kaina išgelbėti merginos gyvybę, mes pasiryžome persodinti nesuderinamos kraujo grupės donoro kepenis.

Anksčiau tokių transplantacijų Lietuvoje niekas nedarydavo, tačiau turime labai aukštos kvalifikacijos hematologus - jie vieninteliai Lietuvoje moka tam tikra metodika paruošti pacientą transplantacijai net tada, kai jo ir donoro kraujo grupės nesuderinamos. Todėl ir ryžomės šiai transplantacijai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“