Medikų darbas virsta pasityčiojimu

„Vakaro žinios" rašė moters istoriją, kuomet prieš operaciją atlikto koronaviruso testo rezultatas buvo teigiamas. Bet tą pačią parą du testai, atlikti privačiose laboratorijose, rezultatą paneigė. Moteriai buvo paaiškinta, kad gydymo įstaigos pasitiki tik valstybinėmis laboratorijomis. Nors, pasipylus įtartinoms istorijoms, jau ir specialistai pripažįsta, kad apie trečdalio testų atsakymai gali būti klaidingi.

Kaip „Vakaro žinias" informavo Sveikatos apsaugos ministerija, tokiais atvejais, kai testų rezultatai atlikti ne vienoje laboratorijoje skiriasi, kokiu atsakymu tikėti, sprendimą turi priimti pacientą gydantis medikas. Kaip buvo Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės atveju. Ji tuomet izoliaciją nutraukė pasitarusi su savo gydytoja.

- Ar yra koks nors susitarimas, kad priimant sprendimą dėl izoliacijos nutraukimo ar operacijos pacientui skyrimo pasitikima tik valstybinėse laboratorijose padarytais koronaviruso tyrimais? - „Vakaro žinios" paklausė vaikų gydytojos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės Živilės MIKALAUSKIENĖS.

- Mes tokiais atvejais susisiekiame su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir pasitariame. Jeigu centras leidžia, galima kartoti tyrimą valstybinėje laboratorijoje. Jeigu centras pasako, kad galima tikėti konkrečiu atveju padarytu testu privačiai, tikime. Jeigu ne, tai ne. Nes labiau pasitikima valstybinėmis laboratorijomis, kurios yra akredituotos. Tai nerašyta taisyklė, padiktuota logikos.

Deja, matome, kad žmonės šiuo metu labai daug kuo nepasitiki. Ne tik testų rezultatais, bet ir medikais. Todėl daug meluoja, slepia informaciją, kad išvengtų izoliacijos. Kasdien tenka išklausyti daug pasipiktinimo. Lyg šeimos gydytojas būtų kaltas, kad žmogus užsikrėtė koronavirusu.

- R.Šalaševičiūtės atvejis rodo, kad sprendimas, tikėti privačia įstaiga ar ne, kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus gydytojo?

- Taip, tai yra kiekvieno gydytojo atsakomybė. Aš nebūčiau priėmusi tokio sprendimo. Manau, kad dešimt dienų reikėtų išbūti izoliacijoje. Juo labiau kad atsakymas labai priklauso ir nuo to, kaip tepinėlis paimtas. Jeigu jis nebuvo paimtas iš pakankamai giliai, viruso neparodys. Arba jeigu darant papildomą testą virusas jau buvo nusileidęs žemiau nosiaryklės, tuomet testas taip pat jo galėjo nerodyti.

Manau, kad R.Šalaševičiutės atvejis neturėtų būti pavyzdys, nes čia aš daugiau įžvelgiu politiką. Politikai daug ką daro kitaip nei visi žmonės. Jie ir į gydymo įstaigas eina kitaip, ir serga, atrodo, kitaip nei visi žmonės.

- Jeigu testas pirmu atveju buvo tiesiog supainiotas, toks pacientas vis tiek patenka į sirgusių statistiką, o po dešimties dienų oficialiai priskiriamas prie pasveikusių?

- Taip, tokia tvarka. Gal mes valstybinėse įstaigose esame kiek bailesni, o privatininkai drąsesni. Bet aš nerizikuočiau nutraukti žmogaus izoliacijos, nes yra rizika, kad žmogus užkrės kitus. Vis dar negalime gerai nuspėti šio viruso. Kaip ir neskubių operacijų atvejų. Kas norės rizikuoti operuoti žmogų, net jeigu papildomas testas privačioje įstaigoje yra neigiamas. Tai rizika užkrėsti visą skyrių. Jeigu operacija nėra skubi, aš būčiau linkusi palaukti. O jeigu ji skubi, ji bet kokiu atveju yra atliekama.

- Šeimos gydytojai jau turi važinėti į namus pas koronavirusu sergančias nėščiąsias, vyresnio amžiaus pacientus ir turinčius negalią. Kaip tai pakeitė medikų darbo specifiką?

- Tai yra baisu ir visiškai nelogiška. Gydytojai, prieš ateidami pas pacientą, turi persirengti apsauginiu kostiumu. Įsivaizduokite, kur tai padaryti? Laiptinėje, lauke prie namo durų? Išėjus iš paciento, reikia tinkamai nusirengti. Yra patvirtinta persirengimo procedūra, kaip viską daryti. Taip pat tave turi prižiūrėti slaugytoja padėjėja, kuri stebėtų, kad viską padarytum tinkamai.

Tikra nesąmonė. Negirdėjau, kad kokioje dar šalyje tokia tvarka būtų. Suprantu, kad, pavyzdžiui, neįgaliam žmogui sunkiau patekti į gydymo įstaigą, bet gal galima surasti kitą algoritmą, kad žmogus galėtų namų sąlygomis pasimatuoti deguonį kraujyje. O jeigu kyla neaiškumų, sveikata blogėja, pacientas ir dabar siunčiamas į ligoninę arba kviečiama greitoji ir pacientas pristatomas į tam paruoštą kabinetą.

Šis ministro sprendimas mus šokiravo. Kreipėmės į ministeriją, bet sulaukėme tik ministro nepasitenkinimo. Negalvojama, kad dar labiau didinama rizika medikams susirgti. Kiekvienam pacientui medikas neturi atskirų instrumentų. O viską sterilizuoti ir išlaikyti tam tikrą laiką neliečiant yra neįmanoma.

Aš atsimenu laikus, kai važinėdavome pagal iškvietimus pas pacientus, kai reikia ir kai nereikia. Ta praktika buvo išgyvendinta, bet, matyt, kažkas ministerijoje tam jaučia nostalgiją.

- O kitus pacientus tada tenka konsultuoti bekeliaujant pas „kovidinius"?

- Kai važiuoji pas pacientą, negali konsultuoti, nes tam reikia prisijungti prie sistemos, kad būtų galima suvesti informaciją, išrašyti receptą ar siuntimą. Aplankius pacientą, medikui pirmiausia reikia grįžti į gydymo įstaigą ir suvesti į sistemą informaciją apie aplankytą pacientą. Nejau mašinoje tą daryti? Tik tuomet gydytojas galės priimti nuotolinėms konsultacijoms kitus.

- Nuo antradienio neveikia e.sveikata. Tai jau tampa kasdiene medikų darbo dalimi?

- Taip. Pastarąsias tris savaites dar buvo galima kentėti. Bet štai antradienį po pietų sistema vėl neveikė. Trečiadienį ryte dar buvo gyvybės ženklų, o nuo pietų vėl ne. Man atrodo, kad jau reikėtų „paskandinti" tą sistemą ir sukurti naują. Nes taip dirbti neįmanoma.

Įsivaizduokite, jeigu šeimos gydytojas turi priimti pacientus kas 15 min. Jeigu tą dieną sistema neveikė dvi valandas, visų tuo metu priimtų pacientų informaciją gydytojas turi suvesti į sistemą vis tiek. Tą tenka daryti po darbo valandų.

- Atrodo kaip patyčios...

- Tai ir yra patyčios. Tyčiojasi, kaip kas sugalvoja. Politikų medikų yra mažai, o jeigu tokio darbo jie nedirbę, neturi ir supratimo. O kai dar sakoma: jeigu ministras bus ne medikas, bus geriau, - nežinau, koks tas gerumas gali būti.