1 nuotr.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose šį antradienį pradėtos pirmosios šalyje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius.
Šis stimuliatorius, anot Kauno klinikų pranešimo, siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės kontroliuoti epilepsijos priepuolius. Keturis stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.
„Šis metodas nėra naujas, - kitose šalyse jis taikomas nuo 1996 metų“, - pasakojo Kauno klinikų Neurologijos klinikos Epileptologijos sektorius vadovė prof. Milda Endzinienė, pasidžiaugusi, kad šis gydymo metodas nuo šiol prieinamas ir Lietuvos pacientams.
Keturiems iš jų antradienį operacijas atlikęs Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas pasakojo, kad procedūros metu implantuotas stimuliatorius suprogramuojamas ir derinamas pagal individualius paciento poreikius. Pirmąsias procedūras Kauno klinikose padėjo atlikti stimuliatorių gamintojo suburta tarptautinė komanda: šioje srityje patyręs neurochirurgas Milanas Mohaplas iš Prahos universiteto ligoninės, taip pat kvalifikuotų inžinierių grupė iš Italijos bei Lietuvos.
„Dabar šie pacientai patys galės įjungti stimuliatorių ir sustabdyti beprasidedantį priepuolį“, - paaiškina profesorė. Visiškos priepuolių kontrolės tikėtis gali tik nedidelė dalis pacientų. Tačiau daugumai pacientų epilepsijos priepuoliai suretės ar taps lengvesni. Pavyzdžiui, priepuolių metu sąmonė nebus sutrikusi arba sutriks tik nežymiai, nebeliks staigių kritimų, kurie pasižymi didele traumų rizika“, - teigia prof. M. Endzinienė.
Elektriniu impulsu stimuliuojamas klajoklis nervas siunčia signalą iki smegenų, kur smegenų žievėje esančio epilepsinio židinio srityje sumažėja žievės dirglumas - taip židinys tarsi nuraminamas.
Anot Epilepsijos centro vadovės dr. Giedrės Gelžinienės, pirmuosius 3 ar net 6 mėnesius po stimuliatoriaus implantacijų pacientai lankysis klinikose bent kas dvi savaites. Vėliau vizitai retės, tačiau pacientai tebebus akylai prižiūrimi neurologų.
„Net ir dalinė priepuolių kontrolė pacientams, išvargintiems neprognozuojamų staigių sąmonės sutrikimų ar kritimų dėl traukulių, ženkliai pagerins gyvenimo kokybę“, - sako Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovė doc. Giedrė Jurkevičienė.
Vien Kauno klinikose, kaip teigiama šios gydymo įstaigos pranešime, gydoma apie 40 įvairaus amžiaus pacientų, kuriems klajoklio nervo stimuliacija - vienintelė likusi dar neišbandyta galimybė kontroliuoti epilepsijos priepuolius. Šių metų pradžioje nuspręsta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti 20 klajoklio nervo stimuliatorių, iš kurių 12 bus įsodinti Kauno klinikose.
„Šio stimuliatoriaus kaina nėra maža, tačiau gydymo metu ženkliai sumažėja kitos išlaidos, susijusios su pacientų gydymu. Tai - skubių hospitalizavimų, komplikacijų gydymo, nedarbingumo kaštai“, - pabrėžia prof. M. Endzinienė.
