respublika.lt
 

Ligoti senoliai jaučiasi nebereikalingi (14)

2019 birželio mėn. 04 d. 17:00:17
Virginija KESMINĖ, Vakarų ekspresas

„Dabar požiūris į seną žmogų toks, kad jis nereikalingas“, - redakcijai guodėsi 92-ejų klaipėdietis Vilius. Jis sako tapęs netinkamai atliekamo medikų darbo liudininku - esą dėl laiku negautos medicininės pagalbos mirė jo žmona. Medikai sako, kad lėtinėmis ligomis sergantiems senukams greitoji pagalba ir ligoninių priėmimo skyriai padėti gali tik tam kartui - jiems reikia specialios pagalbos, kurios poreikis šiuo metu yra didesnis nei galimybės ją suteikti.

×
nuotr. 1 nuotr.
„Fotolia“ asociatyvi nuotr.

 

Gedintis senolis pasakojo, kad keleriais metais jaunesnė žmona Algė sirgo ne viena liga, kentėdavo skausmą, tad užėjus skausmo priepuoliams kviesdavosi greitąją pagalbą. Vilius teigė, kad gydytojai žmonos į ligoninę neguldydavo, tad užėjus naujam priepuoliui vėl tekdavo kviesti greitąją.

Klaipėdietis nuosekliai pasakojo įvykius: žmona sirgo širdies nepakankamumu, vėliau jai diagnozuotas skausmo sindromas, buvo problemų su sąnariais. Esą šiais negalavimais gydytojai ligoninėse ir paaiškindavo, kodėl neguldo į ligoninę. Tai - lėtinės ligos.

Šių metų balandį moteriai silpnumo ir skausmo priepuoliai užeidavo labai dažnai, tad ji prašydavo vyro iškviesti greitąją pagalbą. Pašnekovo teigimu, žmonai būdavo taip silpna ir kamavo toks skausmas, kad ji negalėjo nei valgyti, nei gerti, buvo sunku kvėpuoti. Greitoji pagalba į senolių namus vykdavo kas 2-3 dienas ir ligonė buvo vežama ne į vieną Klaipėdos gydymo įstaigą. Sykį, Viliaus teigimu, greitosios vairuotojas pareiškė, kad kviesdami pagalbą jie medikams tik trukdo, nes jie negali niekuo padėti.

„Nuvežė į ligoninę, kur mes pralaukėme nuo popiet iki 10 valandos vakaro. Ji vos galėjo išsėdėti, taip viską skaudėjo, niekas nekreipė dėmesio. Galiausiai apžiūrėjo, įtarė, kad plautyje yra skysčių, dėl to sunku kvėpuoti, bet pasiūlė važiuoti namo. Naktį vėl sakė, kad silpna, kad negera. Nukreipė ją į kliniką, kuri išrašė siuntimą į konsultacinę polikliniką Herkaus Manto gatvėje. Kelias dienas bandžiau prisiskambinti, bet buvo įjungtas autoatsakiklis. Prisiskambinau gegužės 5 dieną, pasakė, kad nėra vietų, viskas užimta“, - guodėsi vyras.

Galiausiai žmonai pasidarė taip bloga, kad jis nusprendė vis tiek nuvežti ją pas gydytojus. Pakeliui į ligoninę automobilis įstrigo kamštyje Šilutės plente, o jį pravažiavus vyras pastebėjo, kad žmona nebekvėpuoja, o gaivinimas jau nebepadėjo.

Daugelį Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų kartu su žmona aplankęs Vilius tikino, kad žmonos neteko dėl medikų netinkamai padaryto darbo - ligonę paleido į namus, nors, vyro teigimu, turėjo suteikti pagalbą, atlikti pulmonologinius ir kitus tyrimus.

Važiuoja pasikalbėti

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė komentavo, kad žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja, ką daro greitoji pagalba.

„Galbūt ką nors ir nustebinsiu, bet greitoji pagalba negydo. Mes teikiame būtinąją medicinos pagalbą. Yra žmonių, kurie dėl lėtinių ligų mums skambina kasdien. Mes nuvažiuojame, pasikalbame ir grįžtame. Tai nėra greitosios pagalbos iškvietimas - jiems greitoji tuo metu nėra reikalinga, nėra ūmios būklės ar nelaimingo atsitikimo, dėl kurio būtų reikalinga būtinoji medicinos pagalba“, - sakė N. Dambrauskienė.

Pasak jos, sergantieji lėtinėmis ligomis, jeigu nėra ūmios būklės, t. y. nesutrikusi sąmonė, kvėpavimas, nesutriko širdies veikla, kraujotaka, kalba, nenutirpo galūnės, nėra traukulių, ūmaus skausmo, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Tai ir yra lėtinės ligos - vieną dieną žmogus jaučiasi šiek tiek geriau, kitą - šiek tiek blogiau. Yra nemažai žmonių, kurie mus kviečiasi, nes laukia eilėje pas šeimos gydytoją. Mes dažnai net konsultuojam tokius žmones telefonu. Jie paskambina į greitąją pagalbą ir prašo patarti, išsako simptomatiką, kas yra negerai. Jei galime, patariama ar nukreipiame kitur. Neturiu statistikos, kiek tiksliai tokių skambučių sulaukiame, bet jų yra nemažai“, - sakė N. Dambrauskienė.

Socialinė problema

Medikai laikosi nuomonės, kad tai yra socialinė problema, kurios medicina nėra pajėgi išspręsti.

„Problema yra kur kas gilesnė. Pavyzdžiui, onkologija yra stipriai pažengusi, mokslas ir medicina žengia į priekį ir galime padėti, bet vaistų nuo senatvės ir kartu su ja einančių ligų nėra. Nežinia, kodėl Lietuvoje yra mažai plėtojama gerontologija, kurios poreikis auga. Tai jautri tema“, - nuomonę išsakė vienos iš uostamiesčio ligoninių atstovas.

Mediko teigimu, žmonės yra skirtingi ir sensta skirtingai, tad vienas, būdamas 70-80 metų, gali slidinėti kalnuose, o kitas - vos savarankiškai pajudėti. Tai iš dalies lemia ir žmonių požiūris į senėjimo procesą - kaip jie ruošiasi senatvei.

Svarbu, kad objektyviai į pagyvenusių ir ligotų artimųjų sveikatos būklę žiūrėtų ir artimieji. Medikams dažnai tenka išgirsti priekaištus, kad jie esą padarė ne viską, ką galėjo, nugydė ir panašiai.

Manoma, kad reikėtų dažniau kalbėti apie tai, kad ne visi žmonės sensta ir serga vienodai, kad mirtis yra neišvengiamybė. Kažkada net buvo rašoma: „Mirties priežastis - senatvė.“

„Ne veltui yra medicinos mokslas, kuris skirtas senų žmonių sveikatai ir socialinėms problemoms nagrinėti. Ne mes vieni turime šią problemą, pavyzdžiui, ir Japonijoje sprendžiama, kaip tinkamai pasirūpinti šimtamečiais“, - sakė pašnekovas.

Poreikis didesnis nei galimybės

Medikui antrino ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydymo veiklos koordinatorius Dangirdas Lingys. Pasak jo, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių priežiūros paslaugų poreikis yra labai didelis.

„Yra ministro nustatytos taisyklės, kuriomis turime vadovautis. Pas mus įstaigoje žmogus gali gydytis keturis mėnesius, t. y. 120 dienų, per metus. O jeigu vėliau reikia toliau gydyti ar slaugyti, turi padėti socialinės globos įstaigos. Ten žmogų nusiųsti gali tik namiškiai ar kiti artimi žmonės. Tačiau, kiek žinau, į globos namus yra eilės“, - kalbėjo D. Lingys.

Pašnekovo teigimu, jeigu kartu gyvena du senoliai, kuriems reikia pagalbos, tuo turėtų rūpintis socialinės paramos specialistai.

„Žmogų reikia ne tik gydyti ir prižiūrėti - reikia jam ir pavalgyti, ir vaistų reikia, ir apkuopti, gal jis ir nelabai vaikštantis. Visu tuo užsiima globos namai. Mes negalime laužyti taisyklių, nors poreikis visada yra viršijantis galimybes. Yra laukimas, kada atsiras vieta. Tai socialiniai dalykai, - sakė D. Lingys.

- Aš suprantu, kad žmonės galvoja, jog būtų neblogai artimuosius paguldyti į ligoninę, kur jie būtų prižiūrėti, bet mes neturime galimybių. Supraskite ir mus - norint žmogų paguldyti, reikalingos medicininės indikacijos, priimame tik su gydytojo siuntimu. Bet po 120 dienų turime juos išrašyti. Pakartotinai gydytis galima tik už savo pinigus. Bet tik tada, jeigu yra vietų. O pastaruoju metu pas mus visada pilna ligoninė.“

Klaipėdos slaugos ligoninėje yra 170 vietų. Visos jos, pašnekovo teigimu, užimtos, o norintieji gydytis taip pat laukia eilėje. Laukiančiuosius kartais atveža iš ligoninės, kartais - iš namų, kur juos prižiūri artimieji. Bet kuriuo atveju, pašnekovo teigimu, paslaugų Klaipėdoje reikia nemažam skaičiui senolių.

Informacija

Europoje išryškėjo spartaus gyventojų senėjimo tendencijos, kurias daugiausiai lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Manoma, kad iki 2060 metų dvigubai padidės 65 ir vyresnių žmonių skaičius darbingo amžiaus žmonių atžvilgiu, todėl sudaryti sąlygas oriam, sveikam ir aktyviam gyventojų senėjimui yra kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys.

Pagal Didžiosios Britanijos geriatrijos draugijos rekomendacijas, turėtų būti 35-40 gydytojų geriatrų 1 mln. gyventojų. Lietuvoje geriatrijos paslaugoms teikti reikėtų apie 100 gydytojų geriatrų. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, 2017 m. Lietuvoje galiojančias gydytojų geriatrų licencijas turėjo 29 gydytojai. Vienam gydytojui geriatrui vidutiniškai teko 35 693 senyvo amžiaus žmonės.

Patvirtintame sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plane nurodoma, kad 2010 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi kas antras 65 metų ir vyresnis žmogus ir kas penktas iki 65 metų. Teigiama, kad, sparčiai didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui visuomenėje, nepaliaujamai didės sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis, dėl to sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sistemoms netgi gali grėsti bankrotas. Todėl viena iš svarbiausių sėkmės prielaidų - užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą, pritaikyti ją prie senėjančios visuomenės poreikių. Už šio plano įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUSILEIDO: Raimundo Sargūno krepšinio taurės pusfinalio rungtynėse Panevėžio „Lietkabelio“ klubas namuose pirmadienį 72:86 (10:23, 16:22, 22:21, 24:20) nusileido Saratovo „Avtodor“ (Rusija) komandai.
  • TYRIMAI: Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimus dėl Belgijos taikytų mokesčių lengvatų 39-ioms didelėms tarptautinėms bendrovėms, kaip cheminių medžiagų gamintojai BASF ir „British American Tobacco“; įtariama, kad bendrovės iš valstybės sulaukė nelegalios pagalbos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar LRT reikia naujo pastato už 48 mln. eurų?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +5 +7 C

 

 +6 +8 C

+15 +13 C

+12 +13 C

 

 +12 +13 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.3241
RUB - 70.6403 CHF - 1.0932
GBP - 0.8851 NOK - 9.9043
reklama
Ūkis