Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja apie numatomą stichinį reiškinį – speigą. Ne kartą šaltu oru treniravęsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, remdamiesi savo asmenine patirtimi ir Lietuvos ir kitų šalių kariuomenių mokomąja medžiaga, parengė trumpą informaciją apie tai, kad elgtis, kad išvengtumėte ne tik nušalimo, bet ir paprasčiausio sušalimo.

Daugiausia šilumos netenkama dėl nepridengtos galvos ir drėgmės

Esant šaltam orui būtina dėvėti kepurę. Apskritai, šilumos praradimas per atviras kūno vietas – viena dažniausiai pasitaikančių sušalimo priežasčių. Daugiausia šilumos netenkama per galvą. Pavyzdžiui, kai aplinkos temperatūra - 4C°, per galvą išspinduliuojama 50 procentų, esant -15 C° – 75 proc. visos prarandamos kūno šilumos.

Net 200 kartų daugiau šilumos nei įprastai prarandama vaikštant drėgnais ar šlapiais drabužiais. Apsiavę ne visiškai sausais batais ir išėję į lauką greitai pajusite, jog stingsta kojų pirštai. Todėl drabužiai ir avalynė turi būti sausi ir laidūs orui. Šaltyje patartina vengti prakaitavimo ir nevilkėti drėgmę iš vidaus sulaikančių rūbų. Svarbi sąlyga – drabužių, ypač kojinių, švara, nes nešvarūs drabužiai tampa mažiau laidūs orui ir nesulaiko kūno šilumos.

Nesiremkite į savo automobilį, kaip ir į bet kokius kitus lauke esančius daiktus, – nes taip bus be reikalo eikvojama kūno šiluma. Taip pat nereikėtų gultis ar sėstis tiesiai ant žemės, geriau pasikloti izoliuojantį kilimėlį (blogiausiu atveju – eglišakes), nesiremti į akmenis, metalinius daiktus, transporto priemones ir t. t.

Šiluma gali būti ir paprasčiausiai tiesiogine prasme išpučiama – jei aprangoje liko „plyšių“ ar nepridengtų kūno vietų. Todėl, ir palyginti šiltu oru,  neapsisaugojus nuo vėjo galima netekti daug šilumos, ir sušalti. Rekomenduojama, net ir tuomet, kai esate tinkamai apsirengę, be reikalo nebūti atvirame vėjyje, pavyzdžiui, nestovėti aikštėse, stengtis rasti užuovėją.

Net ir kvėpavimas eikvoja šilumą, tačiau nustoti kvėpuoti kariai nerekomenduoja – užteks šaltu oru prisidengti veidą šaliku ar skara.

Neturime nei kailio, nei plunksnų

Kailio ir plunksnų struktūra turi daugybę oro tarpelių, kurie, kaip ir langas ar stiklo paketai, sukuria papildomą šilumos efektą. Kadangi nei kailio, nei plunksnų žmogus neturi, dauguma specialistų sutaria, kad geriau apsirengti kelis plonus, o ne vieną storą rūbą. 

Ypač svarbų vaidmenį vaidina pirmasis drabužių sluoksnis – įprasti marškinėliai ilgomis ar trumpomis rankovėmis, kurie sudaro pirmą oro tarpą tarp odos ir įprastų marškinių. Marškinėliai užtikrina pirminį ventiliacijos efektą. Tokiu būdu žiemą sukuriamas šiluminis tarpas ir pagerinamas perteklinės drėgmės atidavimas. Marškinėliai ir baltiniai sugeria kūno išskirtą drėgmę ir ją atiduoda į išorę. Ant marškinėlių patartina vilkėti džemperį – jis sulaiko šilumą ir ją palaiko.
 
Sluoksniavimo principo reikėtų laikytis saugant ne tik kūną, bet ir galvą, kaklą, plaštakas, kojų pėdas.

Galva. Daugiasluoksnė vilnos ar vilnos ir sintetinių priemaišų kepuraitė kur kas patikimiau galvą nuo šalčio apsaugo nei paprasta vienasluoksnė kepurė. Neperpučiamas striukės gobtuvas papildo galvos izoliaciją dar vienu apvalkalu. Kaklą ir dalį veido galima apsaugoti pastatyta apykakle, džemperio apykaklės užtrauktukas turi būti užtrauktas iki viršaus, reikia dėvėti šaliką ar skarelę.

Rankos. Plaštakas nuo šalčio geriau apsaugos kumštinės pirštinės. Jei jos pakankamai erdvios, siūlytina dar mūvėti ir plonas pirštuotas pirštines.

Kojos. Pėdas reiktų saugoti mūvint dvigubomis kojinėmis – plonomis ilgomis blauzdas dengiančiomis ir, pageidautina, vilnonėmis ar maišytų siūlų trumpesnėmis kojinėmis. Žiemą patartina avėti bent vienu dydžiu didesnius batus, kad dvejomis kojinėmis apmauta pėda nebūtų suspausta.

Aktyviai dirbant – kuo mažiau aprangos

Sluoksniavimo principas pats savaime neužtikrina norimo efekto, jeigu nebus paisoma darbužių kiekio. Prieš daug judesių reikalaujantį darbą šaltu periodu reikia rengtis kuo mažiau drabužių (tačiau patartina įsidėti atsarginių drabužių, kojinių, šiltą striukę).

Iš pradžių atrodys šalta, tačiau tai truks tik pirmąsias 5–10 minučių. Po to jus užlies maloni šiluma, o netrukus netgi turėsite pasistengti, kad atvėsintumėte savo kūną. Be abejo, darbą galima pradėti dirbti ir apsirengus šilčiau, o po 10–15 minučių nusivilkti perteklinius rūbus. Tačiau pagalvokite, ar turėsite galimybę nutraukti veiklą ir persirenginėti.

Šilumos ir drėgmės perteklių galima reguliuoti ir atsisagstant apykaklės, rankogalių sagas, atsitraukiant striukės užtrauktukus, nusiimant šaliką, pasikeliant kepurės kraštus ar net apskritai ją nusiimant, nusimaunant pirštines.

Kitas funkcionalumo aspektas, kaip jau minėta, yra aprangos panaudojimo universalumas ir patogumas. Štai, pavyzdžiui, šaltu oru (karštu taip pat) geriau dėvėti per juosmenį laisvas kelnes su petnešomis. Visa tai pagerina ventiliaciją ir neerzina dėl nuolat smunkančių kelnių.

Šaliką galima naudoti, kaip vienasluoksnę ar dvisluoksnę aprangos detalę: juo galima užsigobti ausis,  uždengti smakrą, viršugalvį, ar pirštinę. 

Renkantis viršutinį rūbą patartina atkreipti dėmesį į tai, kad striukė būtų iš orui laidaus ir neperšlampamo bei neperpučiamo audinio, būtų kompaktiška, nesunki, būtų galima reguliuoti rankogalių dydį, turėtų dvigubos krypties užtrauktuką.

Skarelė šiandien yra ne tik madinga, bet ir funkcionali aprangos detalė – ji gali būti panaudota apsaugant  nuo  šalčio kvėpavimo takus, smakrą, veidą, kaklą ir ausis.

Parengė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono specialistas  vyresnysis seržantas Andrius Mocka.