Lietuvos kardiologų šauksmas: nemirkime!nuotraukos (10)

2018 rugsėjo mėn. 10 d. 19:18:11 Perskaitė 1802

Tautiečius be gailesčio „šienauja“ širdies ir kraujagyslių ligos. Nors jų priežastis specialistai įvardina, joms diagnozuoti yra šiuolaikiškiausių technologijų, šalis garsėja talentingais kardiologais, tačiau Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų lieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo kardiologai Pranas ŠERPYTIS, Žaneta PETRULIONIENĖ, Urtė GARGALSKAITĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ši tema tikriausiai yra neišsenkanti, nes Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal mirštamumą, pagal kardiologinių ligų skaičių, pagal mirtis nuo kraujagyslių susirgimų. Sakykime, prancūzai miršta daugiau nuo inkstų ir kepenų ligų, nes vartoja daug vyno. Atrodo, kad prancūzų gyvenimo būdas, mano akimis žiūrint, yra nelabai priimtinas, bet... nuo širdies ligų jie miršta mažiau. Gerbiamas Pranai, kas pas mus vyksta?

P.ŠERPYTIS: Labai malonu kalbėti šia tema - širdies ir kraujagyslių ligas, bet labai skaudu, kad mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia 56 proc. visų mirčių. Tai yra labai daug. Kyla klausimas, kodėl taip yra? Norėčiau pasakyti, kad tai ne tik nuo medikų priklauso. Galima sakyti, kad čia tik medikai kalti, ne taip mes dirbame. Bet iš tikrųjų tai - požiūrio į savo sveikatą reikalas. Jau istoriškai susiklostė, kad už sveikatą yra atsakingi gydytojai, bet ne pats žmogus. Pasižiūrėkime, kokiomis ligomis sirgo mūsų seneliai, mūsų tėvai. Jeigu širdies ir kraujagyslių ligos buvo dažnos, reikia pasižiūrėti, ar mes taip pat turime tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Infarktų pas mus žymiai daugiau nei kitoje Baltijos pusėje. Žinoma, daug priklauso nuo bendros sistemos, nuo prieinamumo. Tai detalės, kurios taip pat turi būti gerinamos. Bet privalome pakeisti savo požiūrį į sveikatą šeimoje, darželyje, kaip mes formuojame požiūrį į sveikatą. Mokykloje taip pat turime keisti elgseną. Vyresniame amžiuje niekada nėra vėlu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, bet kuo anksčiau mes tai pradėsime, kuo anksčiau pakeisime savo požiūrį, tuo turėsime geresnius rezultatus.

G.JAKAVONIS: Štai paminėta, kad dėl tokios padėties kai kas kaltina gydytojus. Turime puikią kardiologų mokyklą: Algimantas Marcinkevičius, Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys ir jūs, ponia Žaneta, esate puiki specialistė. Labai daug Lietuvos kardiologų vyksta į užsienį ir ten dirba kelias savaites. Taigi kodėl, garsėdami stipria kardiologų mokykla, turime Lietuvoje tiek mirčių?

Ž.PETRULIONIENĖ: Aš noriu pabrėžti, kad kardiologija Lietuvoje yra aukšto lygio ir labai išvystyta. Turime absoliučiai visas moderniausias technologijas ligai diagnozuoti, suteikti pirmąją pagalbą, išgelbėti žmogui gyvybę, tačiau problema yra visai kita. Pritariu profesoriui P.Šerpyčiui, kad didžiausia problema yra žmonių požiūris į savo sveikatą. Ši problema - istoriškai susiklosčiusi. Kitas dalykas, apie kurį kalba visos tarptautinės organizacijos, kad tokiose teritorijose kaip mūsų ir kitose kaimyninėse šalyse yra rizikos veiksnių - psichologinių, ekonominių. Visuomenėje labai didelė įtampa, greitas gyvenimo tempas ir yra veiksnių, kuriuos sunku objektyviai, kiekybiškai vertinti. Urtė, dirbanti ir priėmimo skyriuje ir reanimacijoje, matanti atvežtus pacientus, susirgusius miokardo infarktu tiek vidutinio amžiaus, tiek ir jaunus žmones, tikriausiai man pritars. Jei paklaustum jų, kaip jie gyveno iki infarkto, kaip jie žiūrėjo savo sveikatos, kiek jie laiko skyrė sveikatai, atsakymas liūdina. Europos kardiologų draugija tokias šalis, kaip mūsų, vadina pereinamosiomis tranzitinėmis visuomenėmis, kur įtampa, konkurencija labai didelė. Daug depresijos, daug streso, o tai turi labai didelę reikšmę. Mes Lietuvoje turime unikalią pirminės kardiologinės prevencijos programą, nė viena kaimyninė šalis tokios programos neturi. Nuo 2005 m. kiekvienas žmogus, nesirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis, gali pasitikrinti ir nusistatyti visus savo rizikos veiksnius. Vyrai nuo 40 metų, moterys nuo 50 metų gali kiekvienais metais pasitikrinti. Kasmet yra patikrinama daugiau kaip 200 tūkst. asmenų. Tai yra milžiniški skaičiai. Mes žinome, kad vos ne kas antras turi padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį, pirminio nutukimo, nejudros simptomus ir pan. Šiuos skaičius turime, bet problema yra ta, kad negalime įvertinti tų kitų, sunkiai nustatomų, sunkiai išmatuojamų rizikos veiksnių, - psichoemocinių, socialekonominių. Visi žinome, kad infarktas yra paskutinė stadija, tai jau yra komplikacija. Kongresuose mums buvo pasakyta, kad žmogui, kai jam yra 40 ar 50 metų, sveikata susirūpinti reikia, bet jau gali būti vėlu. Pagrindinė žinutė, kurią išsakė garsūs pasaulio kardiologai, tokia: prevencija turi prasidėti anksti, turi prasidėti nuo šeimos, nuo darželio, nuo mokyklos. Urtė papasakos, kokios nuostabios programos vyksta Lietuvoje, kai važiuojama į mokyklas ir mokiniams kalbama apie sveiką gyvenseną. Tai yra labai svarbu. Kai žmogui 40 ar 50 metų, jam jau yra aterosklerozės rizika, pažeidžiamos kraujagyslės, tačiau žmogus pats to nejaučia. Pirminė prevencija turi prasidėti labai anksti.

Džiaugiuosi, kad tokie jauni žmonės kaip Urtė neemigravo. Mes juk žinome tą problemą, daug mūsų rezidentūros jaunimo išvažiuoja. Kad pavažinėtų, pasižiūrėtų, kaip yra kitur, tai yra gerai, bet norisi, kad jie grįžtų. Rezidentai, kurie išvažiuoja į kitas šalis, pabūna, kas mėnesį, kas metus. Sugrįžę visi kaip vienas sako, kad Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje gyvenimo tempas yra mažesnis. Žmonės taip beprotiškai neskuba. Galbūt tų visuomenių istorija kitokia, jos yra ne pereinamajame, netranzitiniame periode.

G.JAKAVONIS: Sutarėme, kad aukštas kraujospūdis yra ne liga, o pasekmė. Kas tiems lietuviams yra, kad taip skubame gyventi, norime praturtėti, bet pabaigiame gyvenimą anksčiau nei turėtume?

U.GARGALSKAITĖ: Dirbu priimamajame ir reanimacijos skyriuje, todėl dažnai matau pacientus, kurie atvyksta jau su komplikacija. Kitaip tariant, atvyksta turėdami miokardo infarktą, o ne su tokiomis ligomis, kaip stabili krūtinės angina, tai yra daline komplikacija, kuriai vystantis vėliau įvyks infarktas, tačiau pacientas gali apsisaugoti. Tad pacientus, patyrusius komplikacijas, matome dažnai. Matau daug jaunų ligonių, net iki 40 metų, o tarp 40 ir 50-mečių jau yra norma ir tokie ligoniai mūsų nestebina. Stebina tie, kurie atvyksta 35, 36 metų turėdami miokardo infarktus. Pacientų klausiame, kas vyksta, kas įvyko, ką jūs veikiate gyvenime, kuo užsiimate, kad dabar, tokiu metu įvyko miokardo infarktas? Žinoma, pirmiausia paklausiame, ar šeimoje yra daug ankstyvų mirčių, galbūt tai genetikos nulemtos priežastys. Dažnas atsakymas būna: aš nespėju, lekiu, skubu, dirbu trimis etatais, noriu užsidirbti daugiau, noriu išlaikyti šeimą. Paliesiu skaudžią temą - atlyginimus Lietuvoje. Žmonės nori užsidirbti kuo daugiau, todėl skuba, lekia. Kita priežastis - rūkymas. Beveik visi pacientai, kurie yra jauni ir juos ištinka miokardo infarktas, dažnai rūko. Rūkymo priežastis ta, kad nervinasi, stresuoja dėl to, kad niekur nespėja, o vadovas spaudžia. Visa tai susiję. Susiformavęs toks visuomenės požiūris, kad turi dirbti labai daug ir daug lėkti. Jeigu turi dvi poilsio dienas per savaitę, vadinasi, mažai dirbi. Toks visuomenės požiūris formuoja mūsų bėgimą. Reikėtų formuoti kitokį požiūrį - sustoti, pailsėti, pasimankštinti. Profesorius P.Šerpytis rengia konferencijas ir jų metu prašo visų atsistoti ir pasimankštinti, pasukioti rankas, pažingsniuoti vietoje. Turime daryti pertraukas darbe. Aš vedu tokias trumpas paskaitėles Vilniaus rajono visuomenei, todėl galiu pasakyti, kad visuomenės susidomėjimas šia problema yra labai mažas, nors Vilniaus rajonas pagal sergamumą kraujagyslių ligomis pirmauja. Mano vedamos paskaitėlės yra labai paprastos. Aš matuoju kraujospūdį, liemens apimtį, su kiekvienu klausytoju aptariame, pasižiūrime, kas jam yra blogai. Renginys nemokamas, o ateina 5-6 žmonės. Aš klausiu vadovės, kuri organizuoja tuos renginius, kodėl žmonės neateina? Vadovė atsako, kad žmonės neturi laiko, jie dirba.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Pranai, sakote, jog reikia daryti pertraukėles, pasimankštinti, tačiau mokykloje net fizinio lavinimo pažymio nerašoma. O jei dar ką mokytojas pasakys, mokinys greit paaiškins, kad pažeidžiamos jo žmogaus teisės. Mūsų laikais to nebuvo. Mane nustebino pėsčiųjų žygis Izraelyje: 35 laipsnių karštis, kalnai, dykuma, ateina tėvai su automatais ant pečių, šalia 5-10 metų vaikai ir visi eina 30 ar 40 kilometrų, niekas nieko nelepina. Pas mus būtų visai kitokia reakcija, tėvai piktintųsi, kad verčia vaikus sportuoti. Jūs kalbėjote apie mokyklą, bet ir šeimoje pasigendu prevencijos, mokymo.

P.ŠERPYTIS: Jeigu kalbėsime vien apie judėjimą, tai nereiškia, kad reikia būtinai eiti į sporto salę. Kas turi pinigų, gali eiti ir į sporto salę. Bet galima judėti ir dirbant darbus, aktyviau leidžiant laiką su šeima.

Mes visuomet turime keisti, formuoti kitokį požiūrį. Jūs užsiminėte apie fizinio aktyvumo pamokas. Norėčiau pabrėžti, kad šių pamokų turėtų būti daugiau. Dabar rengėme programą „Tuk tuk širdele“. Apklausėme moksleivius, judėjimą siejome su jų rezultatais. Tie, kurie yra fiziškai aktyvesni, jų ir mokymosi rezultatai geresni. Aš esu už aktyvią veiklą, už daugelį sričių, bet viską reikia subalansuoti. Jeigu esame fiziškai aktyvūs, tai dirba visiškai kitos raumenų grupės, kitos smegenų ląstelės, o dar kitos ilsisi. Visi kalba, kad ši vasara buvo ypač karšta. Tačiau jeigu žmogus sveikas, jo neįveiks jokie temperatūrų svyravimai ar ekstremalios sąlygos. Jeigu žmogus sergantis, jo adaptacinės savybės yra sutrikusios. Tie žmonės, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų požymių, privalo stebėti savo arterinį kraujo spaudimą, kitus veiksnius. Labiau pažeidžiami tie žmonės, kurie turi daugiau simptomų.

Mes kalbėjome apie arterinį kraujo spaudimą. Jeigu koreguotume arterinį kraujo spaudimą ir išlaikytume jį normalų, mes žymiai mažiau turėtume ritmo sutrikimų, mažiau miokardo infarktų, 6 kartus sumažintume insultų riziką.

G.JAKAVONIS: Dabar Lietuvoje turime ministrą Aurelijų Verygą, kuris uždraudė visus gėrimus ir kuris pas mus, provincijoje, nėra populiarus. Gerbiama Žaneta, prašome pasakyti, ar yra kokie skaičiavimai, kad tas įvestas alkoholio prekybos laikas turi įtakos kraujagyslių ligoms?

Ž.PETRULIONIENĖ: Čia tokia sritis, kurios aš nelabai norėčiau komentuoti. Bet norėčiau pasakyti, kad alkoholio ribojimas Lietuvoje buvo reikalingas, nes stipriai geriančių žmonių, kurie piktnaudžiavo alkoholiu, Lietuvoje labai labai daug. Į detales nenorėčiau leistis todėl, kad alkoholio perteklinis vartojimas yra daugiau susijęs su kitomis ligomis, su kitomis komplikacijomis, su traumomis, su avarijomis.

G.JAKAVONIS: Mes kalbame apie tą bėgimą, lėkimą, stresą, bet gal tas saikingas alkoholio vartojimas kartais nuima stresą?

Ž.PETRULIONIENĖ:
Jeigu kalbame tiksliais terminais ir tiksliais skaičiais, tai Europos kardiologų draugijos nuorodose aiškiai parašyta, kad mikrodozės alkoholio yra įmanomos, bet yra tokios mažutės, kad kalbama apie 10, 20, 30 gramų per parą. Yra toks terminas, kad alkoholis gali būti kaip vaistas, tačiau tada kalba eina apie mikrodozes, o Lietuvoje iš tikrųjų suvartojamo alkoholio kiekiai buvo dideli. Čia nekalbama apie alkoholį kaip apie vaistą. Mes visi puikiai žinome, kokia alkoholio vartojimo kultūra yra tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija. Pas mus tokios kultūros nebuvo. Man dažnai tenka dalyvauti draugų kompanijose ir pakalbame, kad alkoholio vartojimas turi būti ribojamas ten, kur jo yra išgeriama ypač daug. Bet mes nesakome, kad turi būti propaguojama šimtaprocentinė abstinencija tose visuomenės grupėse, kurios laikosi vartojimo kultūros. Mes galime po truputėlį mėgautis puikiais gėrimais ir niekas nesako, kad turime tapti abstinentais.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Urte, ką dar galima būtų pridurti prie to, kas pasakyta, kaip eilinis Lietuvos gyventojas turi gyventi, kad išvengtų vizito pas jus?

U.GARGALSKAITĖ: Aš, dirbdama priėmimo skyriuje, norėčiau akcentuoti pacientų savalaikį kreipimąsi į ligoninę. Pirmiausia pacientas turi įsiklausyti į save, suprasti, ką jis jaučia. Tačiau tai jis turi suprasti ne perdėtai, kad vieną kartą dilgtelėjo ir jau važiuoja į priėmimą. Reikia susirūpinti, jeigu žmogus jaučia eidamas, lipdamas į kalną kažkokį spaudimą krūtinėje, jeigu jis žino savo rizikos veiksnius, o pacientai turi domėtis, kokie yra rizikos veiksniai ir kuriuos jie turi. Žinodamas savo amžių, savo rizikos veiksnius, šeimos analizes, šeimos narių ligas, gal turėjęs infarktą, gal serga padidėjusio kraujospūdžio liga, tai žinodamas, pacientas turi įsiklausyti į save. Jeigu jis jaučia, kad jam yra kažkas panašaus, pirmiausia jis turi kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, jeigu įtaria, kad pacientas galbūt gali turėti kardiologinių bėdų, siunčia pacientą pas gydytoją kardiologą ir tada gydytojas sprendžia, ar reikia vertinti krūvio testus, ar atlikti tokius testus, kurie numatytų paciento problemas, ar pacientui yra reikalinga skubi pagalba. Jei yra kokie nors ūmūs pakitimai kraujo tyrimuose ar kardiogramoje, tuomet pacientui reikalinga skubi pagalba. Kada pacientas turi pats suprasti, kad jis turi skubiai važiuoti arba kviesti greitąją pagalbą? Žmogus turi žinoti ūminio miokardo infarkto simptomus, kiekvienas turime pasiskaityti ir žinoti. Kuo greičiau pacientas kreipiasi, tuo jam bus geriau. Pagrindinė problema, kad pacientai ilgai delsia. Lietuvoje sistema veikia puikiai, iškviesta greitoji pagalba atvažiuoja greitai ir pagalba pacientui yra suteikiama tikrai skubiai. Bet pacientas kartais pats delsia parą ar dvi paras, kenčia skausmus ir tik tada atvažiuoja. Tada jau negali padaryti beveik nieko, nes širdies raumuo būna tiek nukentėjęs, kad net ir praplėtus kraujagysles jis neatsistato.

G.JAKAVONIS: Dažnas Lietuvos žmogus tradiciškai riebiai valgo. Prisiminiau tokį įvykį: kai mirė draugo tėvas, sulaukęs daugiau nei 90 metų, po skrodimo gydytojai pasakė, jog jis propagavo sveiką gyvenimo būdą, nes kraujagyslės buvo kaip vaiko. Tačiau vėliau man draugas atskleidė, kad jo tėvas valgė riebų maistą ir be stiklinės naminės degtinės miegoti neidavo. Koks čia fenomenas?


P.ŠERPYTIS:
Lemia kiekvieno individualios savybės, su kuriomis gimstame ir kokius genus atsinešame. Nuo to daug kas priklauso. Streso mes niekada neišvengsime, bet reikia mokėti jį nugalėti savo pomėgiais, savo hobiu. Fizinis aktyvumas taip pat padeda nugalėti stresą. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra veikiantys penki centrai, 2008 metais mes pradėjome Rytų ir Pietryčių širdies ir kraujagyslių programą, ūmią ir bendrą programą. Ūmios programos atveju pacientas atvežamas į centrą, nes kiekvienoje ligoninėje padaryti, kad būtų gydomas miokardo infarktas, yra neįmanoma. Yra penki centrai, kuriuose galima gydyti: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Lietuvos sveikatos mokslo universitete, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Šiaulių ligoninėje, Panevėžio ligoninėje. Į šiuos centrus gali būti atvežti ligoniai, bet svarbu, kad jie laiku kreiptųsi. Daugiau kaip 50 proc. kreipiasi pavėluotai, o pirmosios valandos yra svarbiausios. Norėčiau, kad visi kreiptųsi laiku ir pasiskaitytų, kokie yra simptomai. Kiekvieną savaitgalį savo pašto dėžutėse randame reklamos, kokių prekių galime pirkti, kur, kokios kainos, bet mes negauname informacijos apie miokardo infarktą, apie insultą. Taip, jos yra internetinėje erdvėje, tik reikėtų susirasti. Mes tikriausiai neturime tiek pinigų, kad galėtume juos leisti tokiai reklamai. Jeigu greitoji pagalba į tuos centrus toliau gydyti pacientus atvežtų laiku, jie gali pasveikti.

Prevencija. Apie kraujo spaudimą mes sakome sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas. Ypatingai turime atkreipti dėmesį rytais. Tada mūsų kraujagyslės turi būti pailsėjusios. Tačiau jeigu iš ryto kraujo spaudimas yra padidėjęs, tai jau didelis rizikos veiksnys. Kalbant apie mitybą... Mityba irgi nesusiformuos savaime. Gal tas devyniasdešimtmetis ir lašinius valgė, bet jis dirbo fizinį darbą. Reikia žiūrėti ir mūsų cholesterolį, nes jis taip pat turi įtakos kraujagyslių ligoms. Žiūrėkite, mes į automobilį nepilame daugiau tepalo, nei yra norma. Jeigu įpilsime, ar mūsų variklis geriau dirbs? Bus daugiau problemų, kimšis, dūmys ir t.t. Taip yra ir su kraujagyslėmis. Kai kalbame mokyklose, klausiame mokinių, kiek per dieną suvalgė obuolių, nes reikia suvalgyti bent keturis. Keiskime savo požiūrį. Šeimos gydytojas visuomet yra šeimos sveikatos advokatas, jis turi nukreipti laiku. Noriu pabrėžti, kad turime keisti požiūrį į savo sveikatą.

G.JAKAVONIS: Turėjom puikų reabilitacijos centrą Valkininkuose, kuris yra naikinamas. Koks, gerbiama Žaneta, yra jūsų požiūris? Ar tai yra teisinga, kad toks reabilitacijos centras, turintis puikius specialistus, staiga iškeliamas į Vilnių, o visi žmonės tampa nereikalingi?

Ž.PETRULIONIENĖ: Iki šiol mūsų pacientai Valkininkų reabilitacijos centrą labai mėgo ir iki šiol mes ten juos siųsdavome. Jiems labai patikdavo, nes ten yra puikus, seniai susiformavęs kolektyvas su tradicijomis, su labai geromis sąlygomis. Aš nemanau, kad tai, kas yra daroma, yra gerai. Bet tokie sprendimai nuo mūsų, kardiologų, nelabai priklauso. Kaip bus toliau, matysime, bet tikriausiai prarasime galimybę siųsti pacientus ten, kur jiems ypač patinka. Jie ten atgaudavo jėgas ir grįždavo į gyvenimą.

G.JAKAVONIS: Pabaigai - kokios dar būtų jūsų rekomendacijos?

Ž.PETRULIONIENĖ: Daug matau miokardo infarkto atvejų tarp 40 ir 50 metų vyrų. Daug atvejų teko matyti net ir artimoje aplinkoje. Žinau priežastis, kas išprovokuoja infarktą. Reikia, kad visa prevencija būtų pradėta žymiai anksčiau. Noriu pasakyti, kad organizmas yra labai sudėtingas mechanizmas, tai yra protingai sukurta sistema ir ji funkcionuoja gerai tada, kai visi jo rodikliai yra normos ribose. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo sveikos širdies skaičius. Kai organizmas patiria katastrofą, tuomet žmogus pradeda domėtis. Kai kuriuos dalykus žmogus gali stebėti pats.

U.GARGALSKAITĖ: Reikia atskirti, ką skaityti ir kiek informacijos priimti. Pirmiausia reikėtų atskirti simptomus nuo gydymo, nereikia užsiiminėti savigyda ir pirkti vaistus, kuriuos rekomenduoja internetas, arba paskolino draugas ar kaimynė, nes turėjo tablečių. Gydymą visuomet skiria gydytojas. Žinoma, galima pasiklausti šeimos gydytojo, kokį jis puslapį rekomenduoja pasiskaityti, pvz., www.heart.lt, kur daug informacijos apie infarktą, apie rizikas. Reikia nebijoti klausti, nebijoti prašyti.

Konferencijos filmuotą medžiagą rasite čia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net