Lietuvių atrastiems naujos kartos vėžio žymenims numato didelę ateitį

2018 sausio mėn. 29 d. 18:37:10 Perskaitė 905

Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje profesoriai Feliksas Jankevičius ir Sonata Jarmalaitė pristatė naujos kartos vėžio žymenų tyrimą. Mokslininkai šį atradimą vadina realiu proveržiu onkologinių ligų diagnostikoje ir gydyme.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. F. Jankevičiaus ir jo pavaduotojos medicinai prof. S. Jarmalaitės 15-os metų darbo rezultatas pristatytas Lietuvos mokslo premijai, kuri bus skelbiama po savaitės.

Kaip Eltai sakė prof. S. Jarmalaitė, naudojant naujos kartos vėžio žymenis, šlapime galima aptikti pakitusią DNR. „Tai - pavojaus signalas, kad žmogus gali sirgti vėžiu. Kita vertus, genetiniai testai - labai jautrūs, jie gali aptikti netgi vieną kitą ląstelę, kuri galėjo būti išmesta iš organizmo dėl sveiko imuninio atsako. Žmogui tai gali būti per ankstyvas įspėjimas ir stresas, todėl visuomenę turime paruošti naujos karto vėžio žymenims, pabrėždami, kad tai - motyvas tirtis toliau, atidžiau stebėti situaciją“, - sakė profesorė.

Pasak mokslininkės, prevencinių programų inicijavimui šitie testai ruošia gerą ateitį. „Pavyzdžiui, mes neturime prevencinės plaučių vėžio programos. Kodėl? Nes nėra paprasto metodo, kuriuo galėtume tirti. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad seilėse, skrepliuose yra pakitusių DNR. Jei tokie metodai ateitų į visos populiacijos patikras, taptų ne tokie brangūs ir vėžys būtų diagnozuojamas anksčiau, tikrai galėtume galvoti apie didelį proveržį diagnozuojant ir gydant onkologines ligas“, - sakė prof. S. Jarmalaitė.

Ieškodami naudos pacientui mokslininkai siekė, kad vėžio žymenų testas būtų informatyvus, naudingas ir visiškai neskausmingas, galimas taikyti bet kada.

„Pasaulyje dominuoja skystoji biopsija - paimti kraują, atlikti genetinį tyrimą. Tačiau mes nusprendėme - esame Lietuvoje ir taikėme metodą Lietuvai. Paimti šlapimo visiškai neskausminga ir nebūtina tirti tūkstančius genų - ieškojome, kaip pigiai, greitai, patogiai galėtume atlikti tyrimą ir duoti kažkokią prognozę“, - pasakojo tyrėja.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, žiniasklaidoje kalbant apie skysčių biopsiją paprastai omenyje turimas kraujas, imant jo tiriama daugybė žymenų. „Be abejo, tai ateina į kliniką, bet kaip komerciniai testai. Lietuva - maža šalis ir, mano nuomone, turėtume orientuotis ne į pasaulį, o ar būsime naudingi savo pacientams, nes patentuoti užsieniniai vėžio žymenų testai ne visada pasitvirtina. Mes esame patikrinę kelis vėžio žymenis, tačiau jie lietuvių populiacijoje nėra dažni. Norime sukurti savo, lietuvišką, testą“, - pabrėžė biologė.

Tam mokslininkai pasirinko vieną ligą - progresavusį prostatos vėžį, kuris yra labai specifinis, gydomas itin brangiais vaistais ir tikrai daug kainuoja šaliai.

„Nuo trečdalio iki pusės ligonių reaguoja labai puikiai, tačiau kitiems taikomas gydymas netinka, ir tai reiškia išmestus tūkstančius. Žinodami molekulinį prostatos vėžio profilį, iš ankstesnių savo tyrimų mes pritaikėme epigenetinius žymenis. Tiesiog ieškojome tų, kurie atspindėtų jautrumą gydymui. Ir tikrai matome, kad randame ir galime pritaikyti juos Lietuvoje“, - sakė mokslininkė.

Ar būtina siekti tyrimo pripažinimo pasaulyje, norint vėžio žymenis naudoti Lietuvos pacientams? Pasak profesorės, jei tikslas - komercija ir prekyba pasaulyje, - taip. Tačiau naudojimui Lietuvoje pakaktų akredituotoje laboratorijoje šį testą patvirtinti kaip veikiantį.

„Įrodymui reikia atlikti daug tyrimų, tačiau Nacionaliniame vėžio institute daug ligonių. Svarstėme, ar surinksime 50 pacientų, bet jau turime šimtą ir toliau tęsiame paiešką. Manau, mūsų studija - unikali ir, kai išpublikuosime, tikrai atitiks europinį lygį“, - sakė prof. S. Jarmalaitė.

Jau šiandien studija pasitarnautų pacientams, jei nebūtų vykdoma kaip mokslinis tyrimas.

„Pradėdami projektą mes įsipareigojame nekonsultuoti pacientų, nedaryti įtakos gydymui. Tai mus įpareigoja bioetikos reikalavimai. Tačiau kai tyrimas bus baigtas, išpublikuotas, akreditavimo tarnyba leis tuos vėžio žymenis naudoti, vaistus gaminančios farmacinės įmonės parodys interesą, - be abejo, jie galės būti naudojami praktikoje“, - neabejoja profesorė.

Pirmadienį pristatydamas kolegų atliktą tyrimą, Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis vėžį vadino viena didžiausių medicinos ir visuomenės problemų, paliečiančių tiek turtingus, tiek neturtingus, nepriklausomai nuo odos spalvos, išsilavinimo, kitų faktorių.

„Pasaulyje per metus vėžio diagnozė nustatoma 14 mln. žmonių, miršta 10 mln. Prognozuojama, kad 2030 m. vėžys taps pirmu pagal mirštamumą susirgimu, šiuo metu yra antras“, - priminė dr. E. Janulionis.

Diagnostika tobulėja, tačiau, dr. E. Janulionio žodžiais, ištirti visą žmogų - nerealu. „Vienas šios problemos sprendimo metodų - naujos kartos vėžio žymenys, kuriais būtų galima nustatyti visus vėžinius susirgimus. Tačiau kol kas to nėra“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius.

Dr. E. Janulionis tikisi, kad kolegų atradimas bus proveržis, nes daugėja lokalizacijų, kurias galima nustatyti vėžio žymenimis.

„Prof. F. Jankevičius dirba urologijos srityje, jo disertacija irgi buvo susijusi su vėžio žymenimis diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį. Prof. S. Jarmalaitė - biologė, savo veiklą skirianti genetikai“, - taip kolegas pristatė dr. E. Janulionis.

Pasak prof. F. Jankevičiaus, epidemiologinė situacija Lietuvoje prasta, gyvenimo trukmės vidurkis - žemiausias ES, ypač prasta vyrų sveikatos statistika. Priežasčių daug, tačiau trečdalį mirties priežasčių sudaro vėžinės ligos.

„Lietuvos vyrai pagal segamumą jomis pirmauja Europoje, ypač sergamumu prostatos, inkstų vėžiu. Moterys išsiskiria aukštu sergamumu gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje turime visus svarbiausius gydymo būdus, net keturias prevencines vėžio programas. Kokios priežastys, kad gydymo rezultatai nėra labai geri? Pagrindinė - labai aukštas vėžio apleistumas, kurį mes fiksuojame“, - konstatavo prof. F. Jankevičius.

Jeigu galėtume anksčiau diagnozuoti vėžį, Nacionalinio vėžio instituto vadovo įsitikinimu, atsivertų keliai pacientų išgydymui.

Penkiolika metų vykusio mokslinio darbo tikslas ir buvo atrasti naujos kartos vėžio žymenis, kurie leistų ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir veiksmingai ją gydyti.

„Naudojant skystąją biopsiją vėžinių ląstelių ieškoma laisvai cirkuliuojančiuose organizmo skysčiuose - kraujyje, šlapime, seilėse, spermoje. Tai leidžia patikrinti ne vieną , o šimtus žymenų“, - pristatydamas tyrimą sakė NVI vadovas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net