Ypač naudingi jauni dilgėlių ūgliai. Kol lapeliai minkšti, jie labiausiai tinka maistui. Dilgėlės yra vertingas vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinis.
Pirmąkart dilgėlės žolė pjaunama, kol augalas dar nepradėjęs žydėti. Peržydėjusių stiebų lapai žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų medžiagų.
Dilgėlių šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, nuplaunamos ir džiovinamos.
Lapuose kaupiami flavonoidai, karotinoidai, chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), organinės rūgštys, aminai.
Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų, fenilpropanų.
Preparatai iš dilgėlių lapų vartojami kaip polivitamininė žaliava. Dar pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti), skatina šlapimo išsiskyrimą.
Dilgėles reikia gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, trošskiniams, salotoms, žaliems vaisių kokteiliams. Galima sušaldyti šaldiklyje arba susidžiovinti. Džiovintos dilgėlės tinka mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti.
