1 nuotr.Šiandien neretai yra bandoma numatyti, kokios ligos gali išsivystyti priklausomai nuo kraujo grupės. Visi dėsningumai yra nustatyti ir įrodyti moksliškai.
Pirmoji kraujo grupė yra laikoma seniausia, ir visi tie žmonės, kurių kraujas yra I grupės, pasižymi labai stipriu charakteriu. Jie neretai yra vadinami medžiotojų palikuonimis. Manoma, kad toks kraujas buvo senovės žmonių, gyvenusių prieš 40 000 metų. Jie nebijojo nei lietaus, nei vėjo, nei pavojingų žvėrių. Būtent tai siejama su tam tikro tipo plazma, dėl kurios žmonės gebėdavo išgyventi sunkiomis sąlygomis. Viena iš populiarių ligų, kuria gali susirgti I kraujo grupės atstovai, - skrandžio opa. Tai vyksta dėl tos priežasties, kad jų organizme gyvena bakterija, kuri „graužia“ skrandžio sieneles. Taip pat žmonės, kurių kraujas yra šios grupės, serga gastritais, alergijomis, astma, jiems gresia insultai.
Pagal kai kurias teorijas antroji kraujo grupė - žmonių gyvenimo sąlygų pasikeitimo rezultatas. Žmogui nebereikėjo drąsos ir vikrumo kaip medžiotojui, vykstant evoliucijai jis išmoko išlaukti palankių sąlygų, taip pat oro. Tačiau organizmas dėl to truputį susilpnėjo. Todėl tokio kraujo plazma yra ne tokia atspari. Atliekant įvairius tyrimus nustatyta, kad žmonės, kurių kraujo grupė yra II, mažiau atsparūs onkologinėms ligoms (dažniausiai pasireiškia krūties vėžys), plaučių uždegimams, cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms. Taip pat juos neretai kamuoja silpnumas, išsekimas.
Trečioji kraujo grupė, kaip manoma, susiformavo toliau vykstant evoliucijai ir gerėjant gyvenimo sąlygoms, o organizmas tapo dar silpnesnis. III kraujo grupės atstovai, kaip teigia specialistai ir mokslininkai, į gydytojus dažniausia kreipiasi dėl anginos, ausų ligų, cistito, inkstų ligų, radikulito ir įvairių streptokokinių infekcijų. Be to, tokiems žmonėms ilgai gyja žaizdos, o dėl to kraujo evoliucijos ir grupių teorijos šalininkai kaltina „silpnesnę“ plazmą, pasižyminčią blogesniu krešėjimu.
Ketvirtosios kraujo grupės „savininkai“ - unikumai, nes ji yra labai reta. Tiesa, didelio džiaugsmo jiems tai neteikia, nes dėl silpnesnio imuniteto juos dažniau pakerta įvairios infekcijos, insultas, haimoritas, anemija, dermatologinės ligos.
Bendrasis kraujo tyrimas - dažniausias ir įprastas tyrimas. Iš jo galima sužinoti daug. Pavyzdžiui, be akivaizdžios priežasties - buvusio kraujoplūdžio, mėsos atsisakymo ir pan., sumažėjus hemoglobino rodikliams galima įtarti mažakraujystės vystymąsi arba kai kurias paveldimas ligas. Hematokrito - kraujo kūnelių, daugiausia eritrocitų, procentas bendrame kraujo tūryje - rodiklių pasikeitimai taip pat yra labai svarbūs. Hematokrito rodiklių padidėjimas reiškia, kad didėja kraujo klampumas (nes yra mažiau skystosios kraujo dalies plazmos), auga tromboflebito išsivystymo rizika, o per žemi rodikliai dažniausiai rodo mažakraujystę, organizmas signalizuoja, kad trūksta deguonies.
Dar vienas svarbus rodiklis yra leukocitų kiekis. Jų daugėja organizme atsiradus uždegimo židiniams, taip pat susirgus leukoze (jeigu skaičiai itin dideli). Kiekio sumažėjimas gali būti autoimuninių, onkologinių ir infekcinių ūmios vystymosi fazės ligų rodiklis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
