Tikėtina, būtent todėl, ta pati infekcija skirtingai veikia skirtingus žmones.
Ronaldo Ternerio (Ronald B.Turner) vadovaujama mokslininkų grupė iš Suomijos ir JAV, Virdžinijos Medicinos mokyklos, žurnale „Scientific Reports“ paskelbė įdomius tyrimo duomenis. R.Terneris ir jo kolegos surinko 152 savanorių nazalinės mikrofloros pavyzdžius, kuriuos vėliau užkrėtė rino virusu - staigios respiratorinės virusinės infekcijos sukėlėju.
Paaiškėjo, kad nazalinės mikrofloros sudėtis skiriasi. Mokslininkai išskyrė šešis jos variantus. Įdomu tai, kad bakterijų kompozicija turėjo įtakos ligos sunkumui. Tarkim, tiems eksperimento dalyviams, kurių nosyje vyravo stafilokokai, sloga pasireiškė gerokai smarkiau negu likusiems. Be to, nazalinės mikrofloros sudėtis lėmė ir virusinės apkrovos - viruso kiekį kraujyje ir nosies išskyrose - lygį.
Visgi, kaip pastebėjo eksperimento vadovas, klausimų dar lieka. „Gali būti, kad stafilokokų gausa nosyje ir slogos stiprumas nėra tiesiogiai susiję. Gali būti kažkokios nežinomos aplinkybės, lemiančios ne tik spartų stafilokokų dauginimąsi nosyje, bet ir tai, kiek smarkiai pasireiškia liga“ - patikslino R.Terneris. Įtakos tam gali turėti genetika, žmogų supanti aplinka ir t.t.
Taip pat mokslininkai nusprendė patikrinti, kokią įtaką probiotikai - specialiai parinktų naudingų bakterijų kompleksas - daro infekcijos sunkumui, kaip veikia nazalinę ir žarnyno mikroflorą. Paaiškėjo, kad pastarieji nedaro jokio poveikio. Eksperimento dalyviai gėrė skystus probiotikus, tačiau jokios įtakos nei žmonių savijautai, nei bakterijų sudėčiai nosyje ar žarnyne tai neturėjo.