1 nuotr.Panaudojant naują, modernią galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įrangą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje jaunam vyrui buvo išgelbėta gyvybė.
Sunkią galvos smegenų traumą šis vyras buvo patyręs bei į komą paniręs rugsėjo viduryje. Naujoji įranga bei inovatyvus gydymo metodas, pasak Kauno klinikų atstovės Karolinos Vaikšnoraitės, Lietuvoje ir Baltijos šalyse taikyti pirmą kartą.
Kai nukritusį nuo laiptų ir susižalojusį 24-erių vyrą greitosios medicinos pagalbos ekipažas pristatė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, jo sveikatos būklė buvo sunki, greitai ištiko koma, o gyvybinės funkcijos buvo palaikomos tik medicinine aparatūra. Pagal galvos smegenų traumos išeičių prognozavimo skaičiuokles, paciento mirtingumo tikimybė siekė daugiau nei 30 proc., o sunkios negalios tikimybė, jei pacientas išgyvens, - 60 proc.
Pacientas skubiai operuotas ir pervežtas į Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių - didžiausią specializuotą neurochirurginio profilio intensyviosios terapijos skyrių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Pasak šio skyriaus vadovo dr. Tomo Tamošuičio, tokių pacientų gydymas yra sudėtingas, daug kompetencijos ir lėšų reikalaujantis procesas, o geriausi rezultatai pasiekiami specializuotuose centruose.
Šiais metais, teigiama Kauno klinikų pranešime, Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius buvo aprūpintas pačia moderniausia medicinine įranga. Ji padeda gauti dar daugiau duomenų apie paciento smegenų metabolizmą, aprūpinimą deguonimi. Tai - galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įranga.
Kaip aiškina gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. T. Tamošuitis, šie parametrai stebimi implantavus daviklius tiesiai į galvos smegenis. Pasaulinėje praktikoje jie vertinami kaip auksinis standartas, nes matavimai atliekami tiesiogiai, o ne iš išvestinių dydžių. Taikydami išplėstinį galvos smegenų metabolizmo vertinimą, gydytojai anesteziologai-reanimatologai gauna tikslesnę ir ankstyvesnę informaciją apie patologinius galvos smegenų procesus, nei tai būtų galima pastebėti pasinaudojant vien standartine stebėjimo įranga.
„Taikydami naująją paciento stebėjimo ir gydymo metodiką, mes tarsi iš naujo pažvelgiame į sudėtingą galvos smegenų pažeidimo procesą bei galime jį daug geriau kontroliuoti ir užtikrinti patį geriausią įmanomą gydymo rezultatą savo pacientams. Vaizdžiai tariant, tai tarsi po vaikščiojimo tamsiame kambaryje su daugybe baldų uždegti šviesą“, - sako Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas dr. T. Tamošuitis.
Po intensyvaus gydymo paciento būklė pagerėjo, jis atgavo sąmonę, o buvęs kairės pusės galūnių paralyžius išnyko. Po 2 savaičių Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje ligonis buvo perkeltas į Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyrių, kuriame toliau sėkmingai stiprėja ir tęsia ankstyvą reabilitaciją. Praėjus daugiau laiko, tikimasi visiško paciento pasveikimo.
Nauja įranga įsigyta įgyvendinant projektą „Kauno klinikose teikiamų skubios pagalbos paslaugų kokybės bei prieinamumo užtikrinimas“, kuris finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.
„Sutelktas Neurochirurgijos klinikos specialistų darbas, patirtis bei naujų pažangių metodikų diegimas yra klinikos siekis, kad galėtumėme ir toliau būti regiono lyderiais gydydami sunkius galvos smegenų pažeidimus, gelbėti ne tik mūsų pacientų gyvybes, bet ir grąžinti juos į visavertį gyvenimą“, - pabrėžė Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.
