respublika.lt

Kardiochirurgui, diplomatui Jurgiui Brėdikiui šiandien sukanka 85 metai. Širdies paslaptysnuotraukos

2014 balandžio mėn. 30 d. 08:10:04
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vienas žinomiausių Lietuvos širdies ir kraujagyslių chirurgijos novatorių, šioje srityje pateikusio apie 60 išradimų ir patobulinimų, kaunietis Jurgis Brėdikis, šiandien, balandžio 30-ąją, švenčia 85-erių sukaktį.

 

„Klysti yra žmogiška“ - šis posakis tarsi ir pateisina suklydusį žmogų, tačiau bene labiausiai esame neatlaidūs gydytojų klaidoms. Prieš jas nublanksta ir nuostabiausi medicinos mokslininkų ir praktikų išradimai, technikos naujovės, tobulesni operavimo lazeriu būdai. Tačiau vis dažniau žmonės atsigręžia į natūralius gamtos teikiamus sveikatos šaltinius, o mūsų pašnekovas dar skatina šiais laikais daugiau dėmesio skirti ne tik kūnui, jo puoselėjimui, bet ir dvasiai. Apie tai ir kalbėjomės su habilituotu medicinos mokslų daktaru profesoriumi Jurgiu Brėdikiu.

- Jūsų pėdsakas širdies ir kraujagyslių chirurgijoje labai ryškus. Prie jūsų pavardės enciklopedijoje ne kartą yra minimas žodis „pirmasis“: pirmasis širdies operacijai panaudojo lazerį, pirmasis pritaikė elektroninį širdies stimuliatorių ir kt. Tad, profesoriau, ką jums pačiam reiškia žodis „širdis“?

- O širdis yra toks „varikliukas“, be kurio žmogaus gyvenimas nutrūksta. Mes įpratę šį žodį kartoti daug kartų ir su įvairiais palyginimais bei epitetais. Tikriausiai nėra nė vieno poeto, kuris nebūtų apdainavęs širdies balsą, meilę, gailestingumą, neapykantą, pavydą, jaudulį. O juk visa tai ir yra širdis.

- Jūsų išradimus širdies chirurgijoje septintajame dešimtmetyje sužinojo ne tik Lietuva, bet ir tuometinė Sovietų Sąjunga, užsienis. Jau tada buvote savotiškas Lietuvos medicinos ambasadorius užsienyje.

- Taip, visada ir visur, kur tik tekdavo buvoti kaip chirurgui ar klinikos Kaune steigėjui, bendrauti su garsiais pasaulyje žmonėmis, ne tik medikais, akcentuodavau, kad esu iš Lietuvos. Gyvenau ir darbą pradėjau labai įdomiu laikotarpiu, kai pasaulyje prasidėjo audringas širdies chirurgijos vystymasis. Mano mokslinių ieškojimų rezultatai prisidėjo kuriant naujas širdies chirurgijos ir intervencinės kardiologijos kryptis - širdies elektrostimuliaciją ir širdies sutrikimų chirurginį gydymą. Tai buvo kūrybinis kelias. Tad man prisilietimas prie žmogaus širdies buvo ir savotiška poezija.

- Ką, profesoriau, nuveikėte, medicina besidomintys žmonės ir jūsų pacientai žino, o ko dar nepadarėte, bet ketinate nuveikti?

- Mano norai visada buvo dideli. Jeigu galėčiau fiziškai, leistų sveikata, tai dar labai daug ką norėčiau padaryti. Dabar yra tokia technologijų pažanga, o aš visada domėjausi tiksliaisiais mokslais, ypač fizika. Ir dabar viskuo domiuosi. Tad dar turiu išradimų lygio idėjų ir velniškai norėčiau kokioje laboratorijoje ar institute vėl dirbti ir kurti. Bet reikia skaitytis su galimybėmis, kurios man duotos iš aukščiau. Tad dabar mano pagrindinė veikla - dalijimasis tomis žiniomis, kurias esu įgijęs. Tai ir atveriu knygose, kurias rašiau ir pastaruoju metu rašau, susitinku su studentais.

- Kaip atsitiko, kad kadaise jus, jauną chirurgą, sužavėjo žmogaus širdis ir pasirinkote būtent šią sritį?

- Mane, tik ką baigusį medicinos studijas, savotiškai šokiravo galimybė operuoti tuos, kuriems yra sužeista širdis. Tuomet domėjausi pasaulio medikų pasiekimais, sensacijomis, kad širdis, kaip ir kitas kuris organas, gali būti sėkmingai operuojama. Lietuvoje tuomet buvo tik keli sėkmingi sužeistos širdies operacijų atvejai. Troškau naujovių, kurios padėtų žmogui, todėl ir pasirinkau širdį.

- Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą savo rankomis prisilietėte prie žmogaus širdies?

- Tai labai jaudinantis ir sunkiai žodžiais nusakomas jausmas. Man pasisekė, kad pirmieji pacientai, kuriems operavau širdį, išgyveno. O prie rimtesnių invazijų ir eksperimentų su širdimi pratinausi pirmiausia juos atlikdamas su šuniukais. Tai buvo puiki galimybė išstudijuoti širdies reakciją ir galimybes ją atgaivinti. Eksperimentus pradėjau Kaune, o vėliau tęsiau Maskvoje, tobulindamasis aspirantūroje. Atradau įdomių dalykų, kurie paneigė kai kurias chirurginiuose vadovėliuose rašomas tiesas.

- O visa tai patirti jums leido likimas. Kodėl sakote „leido“, o ne „lėmė“?

- Aš laikausi tos nuomonės, kad aklai paklusti likimui ir visas savo nesėkmes jam suversti neteisinga. Jei yra likimas (o man jis tapatinasi su Dievu Visagaliu), tai džiaugiuosi, kad jis lėmė man gimti (nes tai nebuvo mano pasirinkimas) ir kad gimiau lietuviu, gerų tėvų šeimoje, kad išauginau vaikus, turėjau mėgstamą darbą, sutikau daug gerų žmonių. O visa kita, ką man pavyko gyvenime nuveikti, likimas leido... Pripažįstu, kad kiekvienam šioje žemėje skirta konkreti misija, tačiau kartu duota ir pasirinkimo laisvė.

- Bet jums teko padirbėti ir politikoje. Buvote TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas tuo istoriniu metu, kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Taip pat esate buvęs ir šeštosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministru, o vėliau ir Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje, Vengrijoje ir Turkijoje. Tą jūsų politinę karjerą tikriausiai lėmė jūsų draugystė su tokia iškilia asmenybe kaip Algirdas Brazauskas?

- Toji politinė veikla - sakyčiau, mano ir ne mano veikla. Ji man iš esmės svetima, nes pirmiausia esu gydytojas chirurgas. Tad iš dalies jūs teisi, sakydama, kad prie to prisidėjo ir A.Brazauskas, kurį pažinojau labai seniai, buvome artimi draugai tikra to žodžio prasme, mūsų pažiūros daugeliu atvejų sutapo. Algirdas, sovietmečiu būdamas partinis vadovas, gerbė religines tradicijas, nors ir neviešindavo savo įsitikinimų... Žinojau jo mintis ir svarstymus apie Lietuvos Nepriklausomybę, tai, ko jis negalėjo kalbėti viešai. Abu buvome medžiotojai, mėgome gamtą. Beje, man pačiam dabar šypseną kelia prisiminimai, kaip aš, dalyvaudamas jo prezidentinėje rinkimų kampanijoje, pirmą kartą kaip agitatorius lipau kalbėti ant bačkos.

- O to meto veikla, kai teko būti sveikatos ministru, ar esate patenkintas?

- Dariau ką sugebėjau. Tikėjausi, kad mano žinios ir domėjimasis sveikatos apsauga kitose šalyse atneš naudos šiai labai svarbiai sričiai mūsų šalyje, stengiausi kažką padaryti reikšmingo tobulinant sveikatos politiką, tačiau teko nusivilti. Mane pradėjo tampyti opozicija į vieną pusę, pozicija - į kitą. Aš maniau, kad svarbiausia yra sveikatos problemos, o pasirodė, kad viską lemia kitokie politiniai svertai ir interesai. Vis dėlto man pavyko įkurti svekatos apsaugos reformų biurą, kurį galima laikyti jų pradžia. Idealios ir tobulos sveikatos sistemos, deja, nėra niekur pasaulyje. Tad ir mūsų valstybėje ydos ir problemos iš esmės tos pačios. Beje, tokio sąžiningo ir veiklaus sveikatos ministro kaip Vytenis Andriukaitis seniai nebuvo. Jis pabandė visas tas ydas ir trūkumus, vaizdžiai kalbant, „įsisenėjusius plėšinius“, iškelti viešumon. Ir paaiškėjo, kad padaryti tvarką vienam yra per didelė našta. Labai gaila, kad kai kurie politikų kėdėse sėdintys taip pat medicinos darbuotojai jam tiesiog kliudo dirbti.

- Neseniai Kaune surengtose Jogos dienose skaitėte paskaitą apie šiuo metu vienų garbinamus, o kitų ignoruojamus ekstrasensų ir bioenergetikų gebėjimus gydyti žmones. Ką manote apie tuos stebuklingus išgijimus ir apie ekstrasensų bendradarbiavimą su gydytojais?

- Taip, iš tiesų domiuosi profesionaliais ekstrasensais, kurie geba matyti kito žmogaus biolauką, jo defektus, kurie nurodo, kur mūsų organizme yra sutrikimų, arba gauna informacijos iš sergančio organo, o kartu geba atlikti ir gydomąjį poveikį. Mano turimos žinios ir suvokimas apie profesionalius, akcentuoju šį žodį, ekstrasensus nepalieka abejonių dėl to, kad jie būtų reikalingi kiekvienoje medicinos įstaigoje.

- Kada pradėjote domėtis Rytų medicina?

- Gal tas domėjimasis buvo užkoduotas mano genuose, nes mano tėvas Juozas Brėdikis visą ikikarinį nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpį buvo diplomatas, dirbo Čekijoje, kur aš Prahoje ir gimiau, buvo Vydūno, Nikolajaus Rericho, Levo Tolstojaus religijos sekėjas. Tačiau pagal išsilavinimą ir mąstymo sanklodą buvo filosofas, laisvamanis, domėjosi ir telepatija, intuicija bei kitais ne visiems žmonėms suvokiamais reiškiniais. Man tos tėvo pažiūros buvo žinomos ir priimtinos. Tik anksčiau neturėjau laiko gilintis į šią labai įdomią sritį. Dirbdamas savo mėgstamą ir tikriausiai iš aukščiau nulemtą chirurgo ir medicinos tarno, Kaune steigiamos Širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovo darbą, būdavau apsuptas žmonių, įvairiausių reikalų, rūpintis naujos medicinos įrangos gavimu. Džiaugiuosi, kad šiai klinikai jau keliolika metų sėkmingai vadovauja mano mokinys Rimantas Benetis, kuris iki šiol mane vadina šefu... Tai yra atvejis, kai mokinys iš tikrųjų aplenkia mokytoją.

- Su žmona Danute, kuri taip pat yra medikė, prieš kelerius metus šventėte auksines vestuves, išauginote sūnų ir dukrą, užaugo keturi anūkai. O gražią šeimą, namus, prisirišimą prie jų jums taip pat lėmė jo didenybė LIKIMAS?

- Tas prisirišimas prie miesto, šeimos namų iš tiesų mielas širdžiai. Galiu tik apgailestauti, kad neretai namiškiams skirdavau mažai laiko. Džiaugiuosi, kad vaikai pasirinko medikų profesiją: sūnus Audrius dirba vienoje JAV klinikoje širdies ritmų sutrikimų srityje, o dukra Aida yra vaikų psichiatrė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAIKINTUVAI: Kroatijos vyriausybė svarsto galimybę įsigyti naikintuvų iš JAV arba Švedijos, teigia Kroatijos gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
  • PALEISTAS: Egipto teismo sprendimu į laisvę paleistas televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistas Mahmudas Huseinas (Mahmoud Hussein), kuris buvo sulaikytas 2016 m.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar daug tikitės iš naujo prezidento?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis