Didesnį ar mažesnį stresą jaučia beveik visi darbuotojai. Apklausų duomenimis, ramiu darbu pasigirti gali tik 7 proc. kontorų „gyventojų“.
Kas yra nervingiausias?
Šis klausimas jaudina psichologus, personalo vadybininkus, medikus. Ir visi į jį atsako įvairiai. Psichologų nuomone, daugiausia streso patiria tie, kieno darbas - slaugyti ligonius ir prižiūrėti senus žmones, taip pat vaikų auklės. Dėl nuolatinės nervinės įtampos 11 proc. dirbančiųjų šioje srityje kasmet dvi savaites ir ilgiau serga depresija. Antroje vietoje - visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojai, trečioje - sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Mažiausiai streso patiria architektai, mokslininkai ir inžinieriai.
Personalo specialistai šį klausimą nagrinėjo kitu aspektu. Jie vertino, kokios įtakos darbuotojo padėtis darbovietėje turi jo patiriamo streso stiprumui. Pasirodo, daugiausia nervinasi viduriniosios grandies vadovai. Šiek tiek mažiau neigiamų emocijų patiria eiliniai darbuotojai, o ramiausi, kad ir kaip būtų keista, pasirodo, yra aukščiausio lygio vadovai.
Gydytojų nuomone, dėl streso susirgti rimtomis ligomis dažniau už kitus rizikuoja moterys PMS ir klimakso laikotarpiu. PMS paprastai sukelia endokrininiai organizmo sutrikimai, o klimaksas yra susijęs su hormonų pusiausvyros pokyčiais. Todėl stresas gali sukelti itin didelį dirglumą, verksmingumą, kraujospūdžio, pulso sutrikimus ir kitokius nemalonius simptomus. Dar viena rizikos grupė - darbuotojai, nevengiantys alkoholio, ir rūkaliai. Alkoholis kenkia visų organų darbui, taip pat galvos smegenų, ir trukdo teisingai reaguoti į stresą. O nikotinas siaurina kraujagysles, dažnina pulsą, kenkia kraujagyslių sienelėms. Todėl apėmus stresui rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių sistema patiria didžiulę apkrovą.
Saugokitės!
Esate bent vienoje rizikos grupėje? Vadinasi, reikia skubiai imtis priemonių, kad darbe patiriamas stresas neatsilieptų jūsų sveikatai.
Išsimiegokite. Jeigu nepakanka poilsio, ir reakcija į stresą bus neadekvati. Be to, miego trūkumas kartu su stresu gali tapti infarkto, insulto, trombozės priežastimi.
Tinkamai maitinkitės. Yra labai svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, omega 3 riebiųjų rūgščių, magnio, antioksidantų.
Sportuokite. Fizinė kultūra - ne tik raumenų, bet ir viso organizmo treniruotė. Sportuojant į kraują išskiriami tie patys hormonai, kaip ir stresuojant, tik mažais kiekiais. Tai padeda organizmui prisitaikyti ir atsilaikyti kritinėse situacijose.
Greitoji pagalba
Suprantama, profilaktikos priemonės suteiks jums didesnio atsparumo stresui. Bet ką daryti tą akimirką, kai emocijos liejasi per kraštus? Pabandykite atsipalaiduoti darydami kvėpavimo pratimus. Giliai kvėpuojant greitai susireguliuos kraujospūdis, širdies ritmas, sumažės streso poveikis. Skaičiuodami iki 4 giliai įkvėpkite ir pro burną lėtai iškvėpkite (skaičiuokite iki 8). Pratimą pakartokite 3-4 kartus.
Dar vienas būdas greitai atsikratyti streso - kaklo užpakalinės dalies masažas. Čia yra keletas taškų, kuriuos veikiant galima sumažinti įtampą ir atsikratyti galvos skausmo. Palenkite galvą ir tris pirštus (smilių, vidurinįjį ir bevardį) uždėkite žemiau kaukolės pamato (atstumas tarp abiejų rankų pirštų - apie 3 cm). 5-7 minutes gana intensyviai masažuokite kaklą, tuo metu kvėpuokite lėtai ir giliai.
Kaip greitai nusiraminti? Išgerkite vandens, greitai pagniaužykite kumščius. Jei yra galimybė, pakvėpuokite grynu oru bent 5 minutes.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“