Kaip neperšalti ir neperkaisti vasarąnuotraukos

2019 liepos mėn. 11 d. 10:37:30 Perskaitė 395

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po karštų savaičių vis daugiau žmonių skundžiasi rimtais peršalimo simptomais. Per karščius peršalti ne ką sudėtingiau nei žiemą, o tam didžiausią įtaką daro didelė temperatūrų kaita, prie kurios organizmas nespėja prisitaikyti.

 

„Nors vasarą įprastai sutinkame kur kas mažiau persišaldžiusių žmonių nei žiemą, šiuo metu vaistinėse gerokai padaugėjo žmonių, kurie skundžiasi skaudančia paraudusia gerkle, pakilusia temperatūra, kosuliu, skausmu ryjant“, - sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė.

Persišaldę žmonės dažniausiai iš pradžių kreipiasi į vaistininkus ir tikisi, jog pavyks pagyti be gydytojų pagalbos, tačiau nemaža jų dalis dėl sunkesnės savijautos jau būna priversti kreiptis į gydytojus, jiems išrašoma antibiotikų.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus gali padėti dažnas gerklės skalavimas, naudinga turėti pastilių nuo gerklės skausmo. Beje, preparatus nuo temperatūros geriau vartoti prieš miegą, nes dieną, kai labai karšta, bus prakaituojama per daug. O norint išvengti nemalonaus negalavimo vasarą, svarbiausia vengti temperatūrų kaitos.

Temperatūrų kaita

Šiltuoju metų laiku organizmą paveikia ir peršalimą dažniausiai sukelia itin dideli temperatūros pokyčiai.Gelbėdamiesi nuo karščio, žmonės dažniausiai persistengia reguliuodami kondicionierių nustatymus.

„Per karščius žmonės nori atsivėsinti labai greitai, todėl atėję iš lauko biure ar automobilyje nustato gerokai per žemą temperatūrą, nors rekomenduojamas skirtumas, kai organizmas jaučiasi komfortiškai - 5 laipsniai. Nereikėtų, kad kondicionierius pūstų tiesiai į žmogų, taip sėdint visą dieną, nuo peršalimo neapsisaugosite, net jei prisidengsite gerklę“, - sako vaistininkė.

Ji primena, jog nukentėti gali ir tie, kurie karštą dieną gaivinasi keliomis porcijomis ledų ar geria labai šaltus gėrimus. Šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. „Geriausiai atgaivina ir numalšina troškulį kambario temperatūros arba netgi šiek tiek šiltesnis skystis“, - patvirtina K.Staivė.

Dar vienas būdas apsisaugoti nuo peršalimo - dėvėti kuo natūralesnių audinių drabužius. Mat suprakaitavus ir papuolus į skersvėjį ar gerokai šaltesnę patalpą, peršalimo grėsmė padidėja.

Perkaitimo pavojus

Vaistininkė atkreipia dėmesį, jog esant dideliems karščiams, gerokai padidėja ir perkaitimo tikimybė. Karštis pavojingiausias vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems širdies ir kraujagyslių problemų žmonėms, tačiau perkaitimas gali pasireikšti ir visiškai sveikam žmogui.

„Kartais žmonės net nesupranta, kad perkaito, pastaruoju metu ypač daug sulaukėme nustebusių tėvų, kurių mažyliams pradeda skaudėti galvą ar pradeda pykinti, nors šie pabuvo lauke vos kelias valandas. Tačiau jei lauke plieskia saulė ir tvyro 30 laipsnių karštis, nevartojant skysčių net ir suaugęs sveikas žmogus gali perkaisti per porą valandų“, - pažymi vaistininkė.

Norint išvengti perkaitimo, einant į lauką rekomenduojama dėvėti lengvus natūralaus pluošto rūbus, nepamiršti galvos apdangalų ir gerti daugiau skysčių. Karščiausiu paros metu, 11-16 val., jei tik yra galimybė, į lauką visai neikite.

Visgi jei namai įkaitę, o kambario langai į saulės pusę, šilumos smūgį galima gauti ir neišėjus į lauką, todėl K.Staivė rekomenduoja ir būnant namuose gerti daug skysčių.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net