respublika.lt

Kaip maitintis, kad ilgai būtume sveiki ir gražūsnuotraukos (2)

2019 liepos mėn. 07 d. 14:30:30
Gediminas JAKAVONIS

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius Rimantas STUKAS, gydytoja-dietologė Edita GAVELIENĖ, šeimos gydytojas Vytautas KASIULEVIČIUS, profesorius, kardiologas Pranas ŠERPYTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje paskelbtas tyrimas, liudijantis, kad didžiausias mirčių skaičius pasaulyje yra dėl nesveikos mitybos...

R.STUKAS: Iš tikrųjų, mityba turi didelės įtakos sveikatai. Tyrimai rodo, jog trečdalį sveikatos tiesiogiai lemia mityba. Vadinasi, žmogus 30 proc. pats gali savo sveikatą arba stiprinti, arba žaloti. Tie susiformavę mitybos įpročiai, kalbant bent apie Lietuvos gyventojų mitybą, tikrai nėra palankūs sveikatai. Įpročiai yra labiau paveldėti iš tarpukario Lietuvos ir jie labiau tinka sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai per daug suvartoja riebalų, per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų, suvalgo per daug cukraus. Tai yra vienas iš svarbesnių momentų, nes maždaug du kartus viršija rekomenduojamą kiekį. Tokie valgymo įpročiai lemia ir sergamumo situaciją Lietuvoje. Didžioji dalis - per 50 proc. - Lietuvos gyventojų serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Jas lemia taip pat nesveika mityba: vartojama per daug riebalų, per mažai valgoma daržovių ir vaisių. Reikia nepamiršti, kad žmogų veikia ir kiti veiksniai: stresas, užteršta aplinka, netinkama gyvensena, žalingi įpročiai. Mes negalime sakyti, kad vien mityba nulemia vieną ar kitą ligą. Tai yra visas kompleksas veiksnių, bet mityba yra vienas iš reikšmingesnių veiksnių. Jis yra labiausiai matomas ir gali būti koreguojamas. Tas koregavimas priklausys nuo žmogaus žinių apie mitybą lygio, t.y. nuo sveikatos ir mitybos raštingumo. Šiandien žmogui tikrai sunku susigaudyti, kai apie mitybą internete, žurnaluose, laikraščiuose pilna įvairiausių pasisakymų, straipsnių ir nuomonių. Jeigu mes gatvėje paklaustume žmonių, kokia mityba yra sveika, tai išgirstume labai daug ir įvairių atsakymų. Blogai, kad žmonės ne visuomet teisingai supranta, kokia ta mityba turėtų būti. Paskutiniu metu plinta žaliavalgystės, veganizmo idėjos. Jos irgi koreguoja dalies žmonių mitybą - pradžioje gal visai nieko, žmogui įdomu, galbūt pakeitęs mitybą jis pasijunta geriau. Bent jau pats nusiteikia, kad pasijunta geriau. Bet tokios ilgalaikės pastangos trikdo sveikatą. Šiandien mes tai matome, ypač tada, kai prasideda eksperimentai su vaikais. Tokių eksperimentų nereikėtų daryti, nes vaikas auga, bręsta, jam reikia absoliučiai visų medžiagų. Jei eksperimentai su maistu suaugusiajam ne visada pasireiškia kokiais nors sutrikimais, tai vaikui tie sutrikimai gali žymiai greičiau pasireikšti. Mes tai ir akcentuojame. Bet kokiu atveju, sveikiausia mityba nėra kažkokia egzotiška ar kažkas labai ypatinga.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Edita, jei dabar čia sėdėtų Dainius Kepenis, ar visiems jo teiginiams pritartumėte? Jo nuomone, net ir skiepų nereikia.


E.GAVELIENĖ:
Kiekvienas žmogus ką nors teigdamas, ypač, kas susiję su žmogaus sveikata, visų pirma turi būti atsakingas. Kadangi esu gydytoja, tai visos mano pasakytos rekomendacijos yra ir įstatymiškai apkaltinamos, jei tai būtų sveikatą žalojantys dalykai. Medicinos mokslas yra labai aiškiai pasakęs, kokių maistinių medžiagų reikia žmogaus organizmui, kad jis būtų sveikas, kad būtų užtikrinta sveikatai palanki situacija, pradedant fizine, emocine, psichine žmogaus būkle. Pagal dabartinę situaciją, tame informacijos chaose ir maisto gausoje, žmogui susidėlioti prioritetus ir pasirinkti tai, kas jo sveikatai būtų palankiausia, kartais pritrūksta žinių. Tuo labiau kad atsiranda informacijos skleidėjų, kurie asmenine patirtimi dalindamiesi primeta ją ir kitiems žmonėms. Tuomet atsiduriama situacijose, nuo kurių mums, gydytojams, kuo greičiau norisi atsiriboti. Kitaip tariant, kad žmogus pasirinktų tam tikrą maitinimosi būdą, jis turi žinoti, kad tai bus jam sveika. Netinkamas maitinimasis jo sveikatą žalos ne būtinai dabar, nebent maistas būtų kokios nors infekcijos šaltinis. Signalai gali pasireikšti tik po kelerių metų. Mokslas yra įrodęs, kokių maistinių medžiagų žmogaus organizmui reikia ir su kokiais maisto produktais yra palankiausia juos gauti. Profesorius šiek tiek užsiminė apie įvairias maitinimosi tendencijas. Žmonių pažiūros šiais laikais yra įvairios. Bet kokiu atveju, ką nors išbraukus iš raciono, reikia žinoti, iš ko aš gausiu tų maistinių medžiagų, kurių netenku nevalgydamas vieno ar kito produkto. Bet kuris maitinimosi būdas gali būti ir sveikatai palankus, ir žalingas. Mes puikiai žinome, kad net viską valgantis žmogus gali susirgti mitybos nepakankamumu, nutukimu. Lygiai taip pat, kaip tai gali ištikti ir vegetarus. Noriu pasakyti, kad šiais laikais yra labai daug drąsių žmonių, teigiančių, jog jų patirtis gali būti tinkama visiems žmonėms, nors tai mediciniškai ir moksliškai neįrodyta.

G.JAKAVONIS: Kokios būtų šeimos gydytojo įžvalgos?

V.KASIULEVIČIUS: Tai yra mūsų gyvenimo būdo ir civilizacijos problemų atspindys. Lietuva yra kylančios ekonomikos šalis, kurioje daugeliui žmonių reikalinga susirasti darbą, dirbti net keliais etatais. Jie neturi laiko, neturi kada maitintis. Atlyginimai nėra pakankamai dideli, kad galėtų skirti didelę dalį finansų sveikam maistui. Todėl dažniausiai tenkinamasi greitu maistu ir tai yra viso to proceso pasekmė. Manau, ateityje situacija gerės. Kai Lietuva pasieks aukštesnį išsivystymo lygį, priartės prie pažangesnių šalių, situacija pasikeis. Sveikiausiai maitinasi pirmo ir antro lygio šalys, nes ten apskritai trūksta maisto. Maisto trūkumas šiuo atveju gali būti ir teigiamas sveikatai. Trečio lygio ekonominio išsivystymo šalyse prasideda nutukimo, persivalgymo bumas, nes žmonės gauna greito ir pigaus maisto. Nors Lietuva, būdama ketvirto lygio šalis, dar yra kilimo stadijoje, nepasiekusi to vidurkio, mes atsirandame tokioje situacijoje, kai yra daug blogo, neteisingai vartojamo maisto. Be abejo, kaip minėjo profesorius, yra ir tradicijos, kurios ateina iš prieškario Lietuvos, kai mityba buvo orientuota į sunkiai dirbančius žmones. Tačiau gyvensena pasikeitė. Tada žmonės daug judėjo, sunkiai dirbo, o dabar, ypač miestuose, yra daug sėdinčių. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik trečdalis gyventojų aktyviai juda, o visi kiti yra pasyvūs, dažniausiai net vakarais sėdi prie kompiuterio. Visa tai susideda į vieną krūvą.

Kita problema yra ta, kad greito maisto vyravimas tukina, sukelia širdies bei kraujagyslių problemų, didėja cholesterolis, gliukozė. Kaip tai bandoma spręsti? Tenka pripažinti, profesionalų trūksta. Dietologų parengiama labai nedaug, po vieną, du ar keturis per metus, sudėjus per abu universitetus. Jų paslaugos įteisintos visai neseniai. Todėl kartais galbūt trūksta profesionalų patarimų, nes šeimos gydytojai neturi laiko dalinti išsamių patarimų. Dažniausiai duoda kokį nors bukletą, o pacientai dažniausiai nesigilina. Ir tada ateina tie guru, kurie save vadina maisto specialistais. Bet jie dažniausiai būna net nebaigę universiteto, turi tik asmeninę patirtį. Jie siūlo greitąsias dietas, kurios gali greitai duoti efektą. Tada prasideda varžytuvės, kas pasiūlys geresnį sprendimą. Tos greitosios dietos yra efektyvios, bet problema yra ta, kad kaip ir visoje medicinoje, taip ir dietos turi tam tikrą baigtinį efektą, kuris pasibaigia nutraukus tų dietų laikymąsi. Tyrimai rodo, kad žmonės negali ilgai laikytis tam tikrų apribojimų, todėl jie sulaukia dar didesnio svorio augimo.

G.JAKAVONIS: Turint galvoje, kad mūsų atlyginimai yra mažiausi visoje Europos Sąjungoje, o minėta, jog mažiau maisto išeina į gera, tad gal nedidindama atlyginimų valdžia taip mumis rūpinasi?

P.ŠERPYTIS: Jeigu mes kalbėsime apie širdies ir kraujagyslių ligas, mityba yra vienas iš rizikos veiksnių. Mityba turi būti subalansuota, visavertė. Jeigu mes to negauname, tai yra negerai. Yra daug mitybos, kaip ir religijų, teorijų. Kuri religija yra pati geriausia? Yra įvairių metodų, sakoma, kas mus išgelbės ir mes nesirgsime. Bet iš tikrųjų taip nėra. Tokio burtininko ir tokios lazdelės tikriausiai nėra. Visada reikėtų prisiminti saiką. Stresas mus taip pat skatina valgyti daugiau ir nesveikai. Norėčiau pasakyti, kad mūsų racione turėtų būti ne per daug „baltų“ dalykų: neturėtų būti per daug cukraus, per daug druskos, per daug krakmolo, miltinių gaminių. Visur turi būti saikas. Jeigu mes per daug valgome ir „nesudeginame“ tų kalorijų, tuomet būna negerai. Mes prižiūrime savo automobilį, žinome visą instrukciją. Pilame degalus - jei dyzelis, tai dyzelį, jei benzinas, tai benziną. O į savo organizmą dedame viską. Mes daug ką galime ragauti, bet turi būti saikas. Esame nutukę, nes per mažai judame.

G.JAKAVONIS: O ką pasakytumėte, jeigu čia sėdėtų Beata Nicholson? Kiekvieną savaitę televizijos rodo laidas apie maisto gamybą, tų kulinarinių knygų mano žmona turi jau gal dvi lentynas...

P.ŠERPYTIS: Puiku, aš tai net sveikinčiau. Visuomet, kai pats gamini patiekalą, yra gerai. Tik reikia galvoti, kur visa tai „sudeginsi“. Atsiranda įvairių maitinimo įstaigų, restoranų, Vilnius niekada jų tiek neturėjo, kiek dabar yra. Mes galime smaguriauti, pasižiūrėti, lavinti savo skonio receptorius, aš nieko blogo tame nematau. Tik visuomet reikia laikytis saiko, žiūrėti, kiek ir ko suvalgoma. O jeigu vieną ar kitą kartą pasigaminsime namie ar visi šeimos nariai gamins, tai dėl to turėsime tik gražesnes šeimas ir gražesnę Lietuvą.

G.JAKAVONIS: Štai krepšininkas Marius Grigonis pasakė: „Sveika mityba ir restoranai - suderinama.“ Gal aš ir patikėčiau, kad restorane galima sveikai pavalgyti. O kaip yra iš tiesų? Juk visur yra maisto reklama.

V.KASIULEVIČIUS:
Tai yra verslas. Reikia pripažinti, kad maisto verslas yra didžiausias iš visų. Kitas dalykas yra televizija, kuri taip pat yra verslas. To taip pat nereikia pamiršti. Daug tyrimų rodo, kad maitinantis namuose suvartojama mažiau kalorijų. Taip yra todėl, kad restoranų, kaip ir bet kurios maitinimo įstaigos, tikslas yra tas pats - kad žmogus išeitų sotus. Tik maistas skiriasi kokybe. Tų, kurie gamina, kurie ruošia maistą, tikslas yra patenkinti klientą. Nes jeigu jis pavalgys ir jausis nesotus, galvos, kad nėra čia ko daugiau eiti. Todėl ir siekiama, kad žmogus jaustųsi pasisotinęs. Jeigu jūs valgote restoranuose, garantuotai turite kalorijų perteklių. Jei gaminate namuose, kalorijų pertekliaus greičiausiai nebus. Kita vertus, mityba turi būti visavertė. Greito maisto restoranuose visavertė mityba neegzistuoja, ji yra orientuota į tam tikrus produktus. Ten pilna tuščių angliavandenių, kad žmogus išeitų patenkintas. Be abejo, kaip jau minėjau, mus labai spaudžia laikas. Tačiau reikia ieškoti laiko ir galimybių gaminti šeimoje. Mūsų visuomenė dar paveldėjo tą patriarchalinį požiūrį, kad virtuvė yra moterų vieta ir tik jos vienos yra atsakingos už maisto gaminimą. Manau, mes turime perspektyvą valgyti daugiau sveikesnio, neapdoroto maisto. Tik tam reikia laiko.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Edita, Prancūzija yra baltojo vyno šalis, prancūzai yra viena iš tų tautų, kurios mažiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Ten aiškinama, kad vynas išplauna cholesterolį iš kraujagyslių. Kaip paaiškinti šiuos dalykus?

E.GAVELIENĖ: Pasaulyje yra paskaičiuota sveiko gyvenimo trukmė. Žmonės žino, kuriame krašte kokia yra ta sveiko gyvenimo trukmė. Lietuvoje mes žinome, kad vidutiniška sveiko gyvenimo trukmė - 63 metai. Pasaulyje ji yra maždaug 61 metai. Tai reiškia, kad tiek metų galima gyventi be ligų. Yra specialios formulės, kurios apskaičiuoja sveiko gyvenimo trukmę. Tokie kraštai kaip Ispanija, Italija, Prancūzija, Japonija, Kanada patenka į ilgo gyvenimo trukmės žemėlapį, kur sveiko gyvenimo trukmė yra apie 78 metai. Nuo ko tai priklauso? Nuo tų visų veiksnių, apie kuriuos mes kalbame. Yra svarbi bendra valgymo ir elgsenos kultūra. Kalbant apie maistą, svarbu valgymą įrašyti į savo dienotvarkę. Tikrai kiekvienas savo aplinkoje turime prancūzų ir puikiai žinome, kad bent valgymo laiką prancūzas visuomet turės dienotvarkėje. Laikas, skirtas pusryčiams, pietums ir vakarienei, yra šventas. Jungtinės Amerikos Valstijos jau dabar yra sustabdžiusios nutukimo plitimą. Manoma, kad viena iš priežasčių yra naujoji jų 2015 metų sveikos gyvensenos strategija, kurioje mitybai skiriama labai daug dėmesio. Skirtumas nuo ankstesnių rekomendacijų yra tas, kad surašytos, mūsų supratimu, elementarios tiesos. Nėra rašoma nė apie vieną cheminį pavadinimą, kad reikėtų mažiau cholesterolio ir pan. Visos rekomendacijos yra dėliojamos paprastuoju būdu: turi būti valgymo režimas, saikingumas, įvairūs produktai. Paskutinių metų Kanados rekomendacijos yra sudėliotos dar paprasčiau ir orientuotos į ritualinius valgymo elementus. Pavyzdžiui, maistą daugiau gaminkite namuose. Tai reiškia, kad jeigu aš gaminsiuosi maistą namuose, tai žinosiu, iš ko jis bus pagamintas, pasiskaičiuosiu porciją ir tikrai pagalvosiu, kas toje mano lėkštėje atsiras. Valgykite dažniau šeimoje. Mokslas yra įrodęs, kad ženkliai mažiau nutukimu sergančių vaikų yra šeimose, kuriose nors kartą per savaitę bendrai valgomi pietūs. Lietuva turi puikias maitinimosi tradicijas, yra ir sveiko maitinimosi pavyzdžių. Tik buvo laikotarpis, kai daug kas buvo deficitas. Žmonės per daug ieško tų stebuklingų pavadinimų ir mano, kad tie stebuklingi pavadinimai išgelbės.

G.JAKAVONIS: Esu iš Dzūkijos, kuri yra pagarsėjusi nelegaliais gėrimais. Prisimenu vieną įvykį. Kai mirė garbaus amžiaus, išgyvenęs daugiau nei 90 metų, senolis, atlikus skrodimą, paaiškėjo, kad jo kraujagyslės kaip mažo vaiko. Gydytojai galvojo, kad žmogus visą gyvenimą sveikai maitinosi. Bet sūnus žinojo, kad jo tėvas nė dienos neapsieidavo be stiklinės „naminukės“. Ar čia yra koks fenomenas, ar tai priklauso nuo organizmo?

R.STUKAS: Iš vieno atvejo mes negalime daryti apibendrinimo. Jeigu žmogus vartoja alkoholį, jo kraujagyslės gali būti švarios, bet reikia pažiūrėti ir į kitus organus. Kalbėdami apie sveikatą ir mitybą, turime žiūrėti į visumą. Kaip gerbiama Edita sakė, valgymas šeimoje yra labai svarbus. Valgymo kultūra taip pat moko, kaip reikia valgyti - neskubant, ramiai, ne per daug. Ta elementari kultūra neverčia skubėti. Tačiau skubėti verčia gyvenimo tempas. Yra tiek įvairiausių stalo įrankių, jog kartais vaikai net nežino, kam jie skirti. Valgymo kultūros grąžinimas į šeimas labai geras siekis. Tą reikėtų diegti ir skiepyti, propaguoti. Bet kokiu atveju, mityba yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, mes vis tiek valgysime. Jeigu apie mitybą kalba gydytojai, specialistai, kurie mato ne vieną žmogų, o jau pacientus, kuriuos sužalojo netinkama mityba arba galbūt tinkama mityba leido išgyventi iki 90 ar 100 metų, tai specialistai kalba ir remiasi patirtimi. Tačiau, kai apie vieną ar kitą atvejį kalba ne specialistai, o „mano dėdė, teta ar pažįstamas“, tai reikia vertinti labai kritiškai.

E.GAVELIENĖ: Noriu grįžti prie to valgymo šeimoje, to nereikėtų suprasti kaip sėdėjimo prie Velykų ar Kalėdų stalo. Kalbėdami apie valgymą šeimoje, mes turime mintyje kasdieninį maistą, kasdieninius patiekalus. Šių dienų bėda ir yra ta, kad nėra atskirties tarp šventinių ir kasdienių patiekalų. Taip, kaip skirstome rūbus, taip ir maistas turėtų būti skirstomas: yra maistas, būtinas mūsų fiziniam kūnui, ir yra emocinis maistas, kuris turėtų atsirasti ant stalo išskirtiniais atvejais.

V.KASIULEVIČIUS: Dar norėčiau sugrįžti prie prancūzų. Ten egzistuoja ištisa maisto kultūra. Daug yra Viduržemio jūros dietos, ten yra daug sveiko maisto. Egzistuoja daug sūrių ir visa kita. Bet jie valgo labai įvairų maistą, nemažai jūrinio. Antras dalykas, alkoholio, palyginti su mumis, jie suvartoja daug mažiau. Išgeriamo vyno kiekis yra ne toks, koks yra gryno alkoholio suvartojimas Lietuvoje. Reikia neabejotinai pripažinti, kad pas mus vartojamas stiprus alkoholis. Prancūzai atsisėdę negeria viskio ir t.t. Dar vienas dalykas - neskubėjimas. Jie turi pietų pertraukas, trunkančias iki 2 val. Ten atvykstama į darbą iki 10 val. ryto. Kai prancūzai gyvena truputį lėtesniu ritmu, tai lemia, kad jie sėdi, pietauja ir niekur neskuba. Pažiūrėkite, kaip mes pietaujame. Mes valgome greitai, dažniausiai darbo vietose, vieni kitus stumdome eilėse, kuris pirmiau užlįs ir pan. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pas juos gerai funkcionuoja sveikatos apsaugos sistema. Europos sveikatos apsaugos sistema kai kuriose šalyse yra išskiriama, kaip pavyzdys, todėl, kad valstybės draudimas padengia ir sudaro sąlygas gauti prieinamą sveikatos priežiūrą laiku ir geros kokybės visiems gyventojų sluoksniams. Sistema veikia visiems vienodai teisingai. Daugelis faktorių susideda, todėl jie gyvena geriau. Jiems tie ritualai - valgymas namuose - yra labai svarbūs, įkalti nuo senų laikų. Aš matau, kad mūsų kolegos medikai pietų pertraukos realiai net neturi. Jeigu pažiūrėsime į pacientų registraciją, tai pietų pertraukai net nėra laiko. Tyrimai rodo, kad namuose vis tiek paruošiama sveikiau nei valgoma kitur. Jeigu jūsų namuose paruošė nesveikai, tai gali būti, kad kavinėse jūs valgysite dar nesveikiau.

E.GAVELIENĖ: Kalbant apie alkoholį, net prancūzai yra sveiko maitinimosi rekomendacijose įrašę: pasistenkite, jog mažiausiai trys dienos per savaitę būtų be alkoholio, nes sveikatai svarbu ne tik kraujagyslės, bet ir smegenys, ir kepenys, nuo ko prancūzai taip pat vargsta. Alkoholis, beje, taip pat yra maisto produktas, kurio vartojimo kiekis galėtų nebūti kenksmingas sveikatai. Grįžtant prie mūsų kasdienės mitybos, tai čia ypatingų stebuklų nėra. Sveiko maitinimosi rekomendacijose yra sudėlioti elementarūs produktai, turintys rekomenduojamus kiekius, kad mes gautume reikalingų medžiagų. Ką reikėtų gerti? Vandenį. Tai mes tikrai užmirštame. Fizinis krūvis taip pat yra labai svarbus. Mes linkę tingėti pasigaminti maistą ir net pajudėti. Jeigu mes į savo kasdienybę neįtrauksime fizinio krūvio, tai tokia dienotvarkė nebus palankiausia sveikatai. Jau buvo minėta, kad aukštesnio išsivystymo lygio kraštuose požiūris į save yra kitoks.

R.STUKAS: Norėčiau pabrėžti, kad kiekviena šalis turi savo maitinimosi įpročius, kuriuos nusprendžia ir kultūriniai skirtumai, aplinka. Šiandien yra įrodyta, kad tie mitybos įpročiai, maisto asortimentas ir maisto medžiagos, kurios gaunamos, net ir genetiškai yra perduodama iš kartos į kartą. Net yra tokios rekomendacijos, kad žmogui yra palankiausias tas maistas, kuris auga 500 km spinduliu nuo jo gyvenamosios vietos. Mums nereikėtų skirtingų kultūrų, skirtingų geografinių platumų kraštų lyginti su Lietuva, mes galime savo mitybą ir gyvenseną lyginti su tokiais pačiais kraštais, kuriuose maitinimosi įpročiai ir maisto produktų asortimentas yra panašus. Net yra ir teisės aktai, kurie apibrėžia naujo maisto sąvoką. Naujas maistas yra tas, kuris nebuvo pas mus vartojamas ir iki galo nėra neištirta, kokią jis turės įtaką. Kol nėra įrodyta, tinka ar netinka, neleidžiama net jo tiekti į rinką. Reikia įvertinti ir kitus veiksnius. Pavyzdžiui, kiek veikia stresas, kiek veikia aplinkos užterštumas, koks yra tų žmonių fizinis aktyvumas, kokia yra jų genetika. Tą įvertinus, mes galime pamatyti, kad kiti veiksniai irgi yra labai svarbūs. Čia turėtų būti kritinis vertinimas ir negali būti perkeliamas iš vienos šalies į kitą.

G.JAKAVONIS: Taigi, pabandykime sudėlioti visus „taškus“.

V.KASIULEVIČIUS: Noriu pasakyti, kad kubiečiai labai ilgai gyvena, nors tai yra gana skurdi socialistinė šalis. Žmonės turi mažai pajamų, todėl yra maisto nepriteklius, bet jie turi neblogai išvystytą sveikatos apsaugą. Ilgą gyvenimo trukmę lemia ne tik mityba. Kita vertus, yra tradicijos, ritualai. Reikia užsitikrinti laisvą laiką pietums ir galbūt sportui. Daugelis žmonių atsisako fizinio aktyvumo vakarais arba tiesiog nespėja, nes daug laiko praleidžia važiuodami transportu. Reikia skatinti visavertę mitybą, visagrūdes kultūras, daugiau vaisių ir daržovių. Tokiu būdu galėtume pasiekti proveržį. Manau, kad laikui bėgant tai tikrai įvyks.

E.GAVELIENĖ:
Savimi rūpintis turime mes patys, o ne darbdavys kokiomis nors sankcijomis. Turi atsirasti valgymo planavimas, tuomet atsiras ir lėkštės turinio planavimas.

R.STUKAS:
Nereikia ieškoti egzotikos, turime daugybę lietuviškų patiekalų, iš kurių galime pasigaminti skanaus ir sveiko maisto. Nereikės jokių sintetinių maisto priedų. Pati sveikiausia mityba yra gana elementari: kuo daugiau šviežių daržovių, pusryčiams - kruopų košės. Reikia žiūrėti, ką valgome.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: penktadienio popietę Šiaulių rajone pastebėta, kad padegtas kviečių laukas; išdegė apie 7-8 ha plotas.
  • PERGALĖ: penktadienį Italijoje vykusiose lengvosios atletikos varžybose „Meeting Brazzale“ lietuvė Dovilė Dzindzaletaitė tapo trišuolio rungties nugalėtoja.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis