Kai šalta - jokių dietų, sako daktarė V.Pumputienėnuotraukos

2018 sausio mėn. 15 d. 17:42:53 Perskaitė 1090

Nereikia speigo, kad nušaltų veidas ar galūnės. Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos GMP paslaugai organizuoti Vandos Pumputienės, kūno atšalimas galimas netgi pliusinėje temperatūroje.

 

„Laimė, mirtinų sušalimų dar nebuvo, bet pasisaugoti reikia. Rizika didžiausia dviem atvejais - jei žmogus išgėręs ir jei susižaloja, šaltyje praranda sąmonę ir niekas jo neranda“, - Eltai sakė V. Pumputienė.

Greitosios medicinos pagalbos medikams tenka važiuoti pas senukus, kurie sušąla nekūrenamuose namuose patyrę trumą ar sutrikus sveikatai. „Paneriuose toks atvejis buvo. Močiutę ištiko insultas, paralyžiavo ir per tris dienas nešildomuose namuose sušalo“, - prisiminė daktarė, pridurdama, kad sveikas, orientuotas žmogus netgi nelaimės atveju išeitį ras.

„Kas kita, jei pavartojama narkotikų ar alkoholio. Išgėręs žmogus greičiau gali nušalti kojas arba rankas - alkoholis plečia kraujagysles, tad organizmas greičiau atiduoda šilumą. Žmogus nepajunta, kaip nušąla rankos ar kojos, nes ir orientacija sutrikusi. O jei dar pargriūna ir nebegali atsikelti, ant šaltos žemės labai greitai kūno temperatūra nukrinta iki 35 laipsnių, ir viskas. Užtenka 30-45 minučių, o rankas kojas nušalti gali ir greičiau“, - sakė V. Pumputienė.

Kaip pastebi daktarė, gana dažnai skruostus, ausis ar nosis nušąla vaikai. „Jei matome, kad oda paraudusi, svarbu netrinti. Jeigu nušalimas pirmo laipsnio - pavyzdžiui, rankos baltos skausmingos, šiltoje patalpoje galima jas merkti į šiltą, 40 laipsnių temperatūros vandenį. Bet jei galūnės pamėlusios, žmogus nebejaučia skausmo, į vandenį jokiu būdu nebegalima kišti - atšilus susidaro pūslės, kurias reikia pridengti steriliu tvarsčiu ir vykti į gydymo įstaigą“, - patarė ilgametė GMP darbuotoja.

ELTA pašnekovė pabrėžė, kad bendras kūno atšalimas gali būti ir prie pliusinės temperatūros. „O jei šaltis kaip šiandien - minus 10 laipsnių ir dar vėjas, galima labai greitai nušalti, ypač, jei žmogus nevalgęs, nes tada nėra kam gaminti šilumos. Vyresnio amžiaus žmonės, kurių medžiagų apykaita lėtesnė, apskritai mažiau energijos gamina, kaip ir maži vaikai, kurie greičiau atšąla. Labiau pasisaugoti taip pat reikia ir turintiems endokrininės sistemos problemų“, - vardijo daktarė.

Pasak V. Pumputienės, svarbiausia žiemą - kaloringas maistas ir šilti, gausūs pusryčiai. „Kai šalta - jokių dietų!” - pabrėžė gydytoja, pridurdama, kad žmonės instinktyviai teisingai elgiasi per šalčius. Pavyzdžiui, laukdami autobuso ar troleibuso stotelėje daužo koja į koją. „Ramybėje šilumą gamina kepenys, o sportuojant, judant - raumenys“, - aiškino pašnekovė.

O štai žieminę avalynę V. Pumputienė patarė avėti laisvesnę, nuo nykščio didesnę per du pirštus. Net ir su vilnone kojine ar į batus įsidėjus šiltus vidpadžius koja turėtų būti laisva, antraip greičiau nušals.

„Kai šaltumas ateina, svarbiausia prisiminti, kad prie kūno turi būti natūralūs audiniai. Nevaikščiokime nepridengta galva ar, kaip jaunos mergaitės, trumpomis striukėmis. Pasilenkia, o nugara - nuoga. Grožis grožiu, bet visų pirma reikia saugoti save. Ir, žinoma, visos dietos atkrinta. Kokia čia dieta gali būti žiemą? Svorį reikia mesti vasarą“, - sakė V. Pumputienė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net