Kada planuoti antrą vaiką?

- Kuo skiriasi vaikai, užaugę vieni, ir tie, kurie auga su broliais ar seserimis?

- Kai bendraujame su šeima, tenka labai daug išgirsti visokių istorijų apie nėštumą, gimdymą, vaikų vaikystę ir galiu drąsiai daryti išvadą, kad retas žmogus patenka į kažkokį individualybės apibūdinimą. Unikalus vaikas gimsta unikalioje šeimoje.

Taigi vienas vaikas pagrandukas nėra panašus į kitą vaiką pagranduką ir pan. Apie vienturčius yra prikurta labai daug mitų, kurie jiems, sakyčiau, kenkia, nes žmonių nuostata tokių vaikų atžvilgiu daro įtaką jų elgesiui ir pastiprina tas savybes, kurios dažniausiai būna nepageidaujamos.

- Koks metų skirtumas tarp vaikų yra optimaliausias?

- Tenka stebėti, kaip planuojami vaikai šeimose. Antras vaikelis planuojamas taip, kad mamytė gautų didesnes išmokas. Skaičiuojami ir analizuojami pinigai. Mama pirmiausia turi savęs paklausti, ar ji jau pasiruošusi visą save atiduoti naujai gyvybei. Yra daug mamų, kurias laimingas daro motinystė. Taip pat vertėtų dėmesį atkreipti į jau esančius šeimoje vaikus, į jų būdą, ar jie jau pasiruošę be didelio pavydo priimti brolį ar seserį. Tiksliau, tėvai turi ruošti vaikus tam. Ir ne paskutinius mėnesius prieš gimdymą, o visą vaiko gyvenimą. Broliai ir seserys yra labai svarbūs žmonėms visą gyvenimą, ypač tėvams išėjus anapilin. Ir vaikeliui tokioje šeimoje, kurioje visi jo laukia, ateiti bus saugiau. Taigi jei pirmasis vaikas yra nerimastingas, jam vos 2 metai, nepaleidžia mamos niekur, kito vaikelio atėjimas nebūtų gera mintis. Kai kurie savo atsakomybės stoką vadina "taip norėjo Dievas". Tėvai, kurie nori darnių santykių tarp vaikų, galėtų prisiminti, kad optimaliausias bendradarbiavimo tarp vaikų amžius yra 5-7 metai. Tokio amžiaus vaikai jau nejaučia grėsmės dėl kūdikių elgesio, jie jau gali pagloboti, pažaisti, priimti vaikelį kaip draugą, būti jam net pavyzdžiu, mokytoju.

- Šiais laikais daugiavaikė šeima - retenybė. Kodėl, jūsų manymu, dabar karjera, materialusis pagrindas tampa svarbiau už šeimos kūrimą?

- Ne paslaptis, kad vaikai kainuoja. Ne paslaptis, kad daug žmonių gyvena įtemptą gyvenimą. Dauguma įtikėję, kad jų gyvenimas turi greitą tempą. Tenka stebėti globalią tendenciją, kad vaisingiausio amžiaus moterys nenori dar gimdyti, susilaukusios pirmojo vaikelio, paauginusios, jos tokios "kančios" antrą kartą sau palinkėti nenori, nes... Vaikai trukdo mėgautis gyvenimu. Vaikai trukdo gyventi hedonistinį egoistų gyvenimą. Nes tėvai vaikams turi visko daug duoti. Ir svarbiausia ne pinigai ar turtai. Svarbiausia yra meilė, laikas. Dauguma pirmūnių po mokyklos studijuoja tas specialybes, kuriose tenka daryti karjerą arba "tu būsi niekuo". Jos savo protą paaukoja darbdaviui. Pastebėta, kad daugiau vaikų susilaukia ne tokios išsilavinusios moterys. Bėda ta, kad ne daug kas kalba, jog būtent daugiau vaikų susilaukusios moterys jaučiasi gyvenime laimingesnės, nes motinystė padeda joms labai priartėti prie savo moteriškos prigimties. Dirbančios, karjeristės dažniausiai puoselėja savo protą, o kad neiškristų iš vartotojiškos visuomenės konteksto, privalo puoselėti savo kūną. Daugumai nė motais puoselėti savo moteriškas savybes arba tas, kurios jas darytų labiau moterimis, o ne vyrais moters kailyje. Ne paslaptis, kad žmonės, nepasigilinę į žmogaus prigimtį, teigia, jog toks požiūris labai archajiškas, atgyvenęs. Tačiau jie nesuvokia esmės: šeimos statusas atgyveno, todėl ir toks moters paveikslas tarsi atgyveno. Žmoniją išgelbės tik šeima. O be moters, kuri yra atsidavusi šeimai, o ne kokiam darbdaviui už didelius pinigus, nebus stabilios šeimos. Žiniasklaida labai prisideda prie sėkmingos šiuolaikinės moters įvaizdžio kūrimo, fotografuoja daug dirbančias, daug vaikų turinčias, besišypsančias mamas, sukuria įspūdį, kokie ten visi laimingi. Ir mes patikime. Bet tai yra dažniausiai mitas. Moteris, kuri rūpinasi savo verslu, reiškiasi aktyviai visuomenėje, dažniausiai būna maža tiems, kuriems ji yra nepakeičiama. Tik vaikai prisitaiko, jie irgi patiki, kad geriau turėti daugiau nei būti dažniau. Kiekvienam savi pasirinkimai šiame gyvenime.


MITAS - vienturčiai yra dideli egoistai

Teko sutikti daugiau egoistų ne vienturčių, bet nemylėtų vaikystėje. Teko sutikti vienturčių, kurie ramiai sau užaugo, pripildyti meilės, moka dalytis, moka bendradarbiauti ir pan. Koks yra vaikas, priklauso ne tik nuo jo prigimtinio charakterio, kuris jam augant reiškiasi vis smarkiau, bet ir nuo tėvų požiūrio į vaiką, nuo kitų artimųjų elgesio su tuo vaiku, nuo globalesnės aplinkos, kuri supa vaiką nuo mažų dienų.

PATARIMAI

Nedarykite už viską atsakingų vyriausių ir neduokite mažiausiems daryti, ką tik jie nori

Toks scenarijus gimdo pagrandukus egoistus, o vyresnėlius - nekenčiančius mažesniųjų. Tėvai negali vaiko skriausti dėl kito vaiko ramybės. Jei auga mažiukas berniukas, kuris tik iš smalsumo griauna vyresnėlio statytas pilis, mama turi išmokti pasaugoti tas pilis, o kai nenusaugo - atsiprašyti vyresniojo vaiko. Mes daug ką nuvertinam, užgauliojame vaikus, atseit nėra čia tau dėl ko jaudintis. Tai yra labai subtilus, bet tikrasis, gilusis ir labai skausmingas smurtas prieš vaikus.

Tėvai turi būti šeimos ašis

Tėvai daug ką turi pagelbėti išsiaiškinti, nes vaikai net iki 21 metų gali to nepajėgti patys padaryti tarpusavyje. Tėvai turi būti teisingieji visų vaikų globėjai, sergėtojai. O pavyzdžių gi visokių yra. Net suaugę, kurie susiduria su sunkumais gyvenime, prisimena, kaip juos mama ir tėtis versdavo nusileisti jaunesniajam. Tai nėra teisinga. Mums reikia mokyti vaikus save mylėti, gerbti. Bet svarbu paisyti štai tokių dėsnių: vyresnius mes nuolankiai gerbiame, t.y. tėvus; su broliais ir seserimis mes bendradarbiaujame; jaunesnius mes mylime, globojame. Taigi tėvai vaikus myli ir globoja, padeda jiems bendradarbiauti, patys tėvai demonstruoja pagarbą savo tėvams, nes tik taip anūkai mokysis gerbti savo tėvus.

Prievarta neverskite vyresniųjų rūpintis mažesniaisiais

Nors tėvai suranda daug pasiteisinimų: man reikia dirbti, aš neturiu kitos išeities. Atsakomybė suaugusiojo žmogaus didelė ir tegu ji prasideda nuo vaikelio planavimo. Tegu tėvai neturi lūkesčių, kad kiti vaikai būtinai pasirūpins jo mažiausiu. Vaikai turi savo gyvenimus ir nuo šeimos aplinkos priklauso, kiek šeimoje įprasta rūpintis vieni kitais. Juk ir šeimose vieni kitais ne visi rūpinasi, mamos per kančią viską dažnai daro ir taip tampa nelaimingos, vyrai nori ilsėtis namie po darbo, todėl niršta dėl prašymų, pageidavimų ir norų. Esame dideli egoistai, nes tik gimę norime turėti gyvenimą sau. Bet be rūpinimosi kitais mes visai gyvenimo neturėsime. Gerai, kas tą supranta.

FAKTAI

Tėvai, kurie nori darnių santykių tarp vaikų, galėtų prisiminti, kad optimaliausias bendradarbiavimo tarp vaikų amžius yra 5-7 metai

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“