respublika.lt

Kad širšės netaptų ginklu (6)

2018 liepos mėn. 28 d. 06:40:10
Dalia BYČIENĖ

Širšes - šias įkyrias vapsvas, kurių labai padaugėja antroje vasaros pusėje, atpažįsta kiekvienas, bet ar viską apie jas žinome? Kartais gyvenimas greta širšių tampa nesaugus. Šią vasarą skaudi nelaimė jau įvyko Šakių r. savivaldybėje. Savo namuose, paauglių vaikų akyse, sugelta širšių staiga mirė pusamžė moteris. Žudikėmis tapusios vapsvos buvo įsikūrusios medinio šeimos namo palėpėje.

 

Anot Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovo Eduardo Budrio, sprendžiant iš jų buvimo vietos, moterį sugelti galėjo širšuolai. Šios vapsvos priklauso širšių genčiai, bet už savo giminaites yra gerokai didesnės. Pasak širšių tyrinėtojo E.Budrio, širšuolai natūralioje gamtoje gyvena uoksuose, ąžuolų drevėse. Nykstant seniems ąžuolynams, širšuolams teko keisti buveines. Neturėdami kur gyventi, širšuolai apsigyvena inkiluose arba renkasi žmonių kaimynystę - įsikuria pastatuose, palėpėse. Širšės yra vienmečiai gyvūnai. Rudenį jos išmiršta. Gyvos lieka tik jaunos patelės, būsimosios motinėlės. Jos išskrenda iš lizdo ir įsikūrusios šilčiau sulaukia pavasario. Peržiemojusi motinėlė susiranda vietą ir pradeda kurti lizdą. Anot vabzdžių tyrinėtojo E.Budrio, iš pradžių lizdas yra mažas ir gali likti nepastebėtas. Širšuolai apvalkalą iš medžių žievės ir savo seilių lipdo visą vasarą. Iš pradžių, kol dar būtų nepavojingas laikas įnames iškrapštyti, žmonės lizdo nepastebi. Rudeniop kapšas jau būna tapęs širšių knibždėlynu. Jų ten telpa šimtai. Tuomet lįsti prie lizdo be specialios apsaugos gali būti mirtinai pavojinga. „Jei užkabini lizdą, prasideda masinis puolimas. Todėl palėpėse reikia būti labai atidiems, visada galima tikėtis, kad ten jų gali būti. Ramiai elgiantis prie lizdo jos nepuola, bet jei netyčia lizdą pajudini, per jį brūkšteli, lieka tik bėgti, jei spėji. Virpesiams jos labai jautrios, puola iškart“, - perspėjo mokslininkas. Širšės yra bendruomeniniai vabzdžiai, viename lizde jų gyvena daug, dėl to jos visos ir puola. Vis tik mokslininkas teisti vien širšių dėl žmonių nelaimių nelinkęs. „Viena iš problemų - žmonių neapsižiūrėjimas ir agresyvumas“, - sako jis.

Lietuvoje gyvena kelios širšių rūšys. Tarp jų - trys rūšys apskritagalvių genties. Visos dažnos. Apskritagalvės tuo išskirtinės, kad jos kuriasi žemėje pelių urvuose, lizdus didina po žeme. Kaip sakė E.Budrys, apskritagalvių lizdai paprastai būna labai dideli, juose gali gyventi iki 1,5 tūkst. širšių. Jei kasant žemę lizdas išrausiamas, situacija gali tapti sunkiai nusakoma. Todėl, pamačius, kad širšės skraido virš angos žemėje, tos vietos iki vėlyvo rudens nereikėtų liesti.

Situaciją komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Živilė KORSAKIENĖ:

- Sisteminės alerginės reakcijos išsivystymą lemia imuniniai alergeno ir antikūno kompleksai. Todėl pirmojo bitės, širšės ar vapsvos įgėlimo metu anafilaksinė reakcija paprastai nesivysto. Tik po pirmojo kontakto su geliančių vabzdžių nuodais metu, žmogaus organizme pradeda gamintis specifiniai antikūnai, kurie yra būtinas sisteminės alerginės reakcijos substratas. Tad pakartotini įgėlimai, alergiškiems žmonėms jau gali sukelti įvairias alergines reakcijas: nuo lokaliai išplitusių, pasireiškiančių tinimu, paraudimu, skausmu ir niežėjimu įgėlimo vietoje iki sisteminio viso organizmo atsako. Sunkiausia sisteminė reakcija - anafilaksinis šokas - būklė, grėsminga gyvybei. Jei po įgėlimo vystosi anafilaksinės reakcijos - žmogui darosi silpna, temsta akyse, jį pykina, išberia visą kūną pūkšlėmis, - būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Puiku, jei yra adrenalino - jį reikia leisti nedelsiant. Jei turite priešalerginių vaistų - sugirdykite, dėkite šaltus kompresus. Bent kartą pasireiškus anafilaksijai, būtina kreiptis į alergologą. Įvertinęs ligos istoriją bei atlikęs reikalingus tyrimus, gydytojas išrašys adrenaliną, kurį privalėsite visada turėti su savimi. Gera žinia žmonėms, patyrusiems anafilaksiją nuo bitės, vapsvos ar širšės įgėlimų yra ta, kad egzistuoja veiksmingas gydymas - alergenų specifinė imunoterapija.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AKMENSLYDIS: Taline (Estija) vykstančio Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre pirmadienį Lietuvos rinktinė 5:4 nugalėjo Ispanijos komandą.
  • ŠACHMATAI: Londone (Didžioji Britanija) vykstančio kovoje dėl pasaulio šachmatų čempiono titulo pirmadienį nugalėtojo titulą ginantis norvegas Magnusas Carlsenas (ELO koeficientas - 2835) dar kartą sužaidė lygiosiomis su JAV atstovu Fabiano Caruana (ELO - 2832).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jums baisu, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali atimti jūsų vaikus?

balsuoti rezultatai

Ar susirgus patys sau diagnozuojate ligą ir ją gydote?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +2 C

    0   +1 C

 

   -1  +1 C

 +1  +3 C

   +1  +2 C

 

   -2  -1 C

 4-5m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s