respublika.lt

2018 rugpjūčio 18, šeštadienis

Ką medicinos reforma žada provincijai?nuotraukos (8)

2018 liepos mėn. 14 d. 17:50:30
Gediminas JAKAVONIS

Nesibaigiančios sveikatos apsaugos reformos gąsdina pacientus. Ar rajonuose uždaromos ligoninės ir kuriami skubios pagalbos skyriai išspręs senstančios provincijos gyventojų sveikatos problemas?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas profesorius Pranas ŠERPYTIS, skubios medicininės pagalbos rezidentė, doktorantė Renata RUSECKAITĖ, skubios medicinos pagalbos gydytojai Paulius UKSAS, Andrius Mykolas IGNOTAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Profesorius Pranas Šerpytis minėjo, jog tarp jūsų yra žmonių, atlikusių praktiką Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tad pabandykime išklausyti jaunų žmonių, kas dabar vyksta mūsų sveikatos sistemoje? Kaip jūsų srityje atsiliepia šios Seimo daugumos valdymas, kokios reformos yra būtent jūsų srityje?

A.M.IGNOTAS:
Esu skubios medicininės pagalbos gydytojas, visai neseniai įgijęs licenciją. Lietuvoje, skubiojoje medicinoje, aš manau, neadekvačiai naudojami resursai. Skubios pagalbos skyriuose dirba daug specialistų: kardiologų, traumatologų, vidaus ligų daktarų. Aš dirbu ne tik Vilniuje, bet ir rajono ligoninėse. Tose ligoninėse užtektų ir vieno gydytojo, tačiau yra įdarbinta daugiau skirtingų profesijų asmenų, kurie neturi viso krūvio. Iš tikrųjų vienas daktaras galėtų atstoti tuos visus įdarbintus daktarus. Dar viena problema - Lietuvoje pacientai ilgai laukia eilėse reikalingų specialistų. Pacientai sulaukia ne tokios pagalbos, kokios tikisi, ir dažnai nusivilia skubia pagalba.

G.JAKAVONIS: Štai kolega paminėjo, kad gydytojams tenka ne visas darbo krūvis, tačiau būna įvairių atvejų. Juk aš galiu atvažiuoti ir skųstis širdies problemomis, o kitas pacientas bus patyręs traumą, tai ar gali tas pats vienas gydytojas skubiai reaguoti ir apimti tokį platų spektrą?

P.UKSAS: Jūsų klausimas teisingas. Pagal ankstesnį modelį įvairūs specialistai konsultuoja vieną pacientą, kuriam gali vienu metu skaudėti krūtinę, gali būti patyręs traumą ir neaišku, dėl ko jam skauda krūtinę. Mes per penkerius rezidentūros metus išmokstame spręsti tiek kardiologines bėdas, tiek traumatologines. Mes nesame siaurų sričių, retų patologijų specialistai. Anksčiau žmones, kurie kreipdavosi į priėmimo skyrius, reikėdavo arba išleisti namo, nes nėra nieko rimto, arba guldyti į ligoninę. Dabar mes ne tik sprendžiame dėl šių dviejų dalykų, bet ir suteikiame skubią pagalbą. Mes turime teisę ir galime diagnozuoti tiek ūmų infarktą, tiek širdies ritmo sutrikimus, kai kuriuos ritmo sutrikimus išgydyti per kelias ar keliolika valandų priėmimo skyriuje, įvertinti kardiogramas, echoskopijas, spręsti, ar žmogui reikia skubios kardiologinės intervencijos. Lygiai taip pat mes galime susitvarkyti su traumomis, lūžiais, išnirimais. Jeigu matome, kad pacientui yra tikslinga ortopedo - traumatologo konsultacija, jeigu matome, kad jį reikia operuoti, jeigu lūžis yra su poslinkiu ar koks nors netipinis, mes bet kokiu atveju galime konsultuoti. Specialistai niekur nedingsta, jie lieka ligoninėje mums atėjus. Tačiau banalias traumas, banalius lūžius mes galime mobilizuoti, kažkiek atstatyti jų struktūrą į reikiamą padėtį, išleisti pacientą namo užtikrindami arba rekomenduodami tinkamą kontrolę, kad jis galėtų gydytis ambulatoriškai.

G.JAKAVONIS: Kaip tuomet turėčiau vertinti tą ligoninių optimizavimą, kai buvo siūlymas Alytaus apskrityje padaryti vieną centrinę ligoninę. Paskaičiavome, kad nuo tolimiausio Varėnos rajono kaimo iki Alytaus yra apie 100 kilometrų, tai ar tikslinga daryti tokias reformas? Tuomet aš visiškai nesuprantu jūsų skubios medicininės pagalbos esmės.

R.RUSECKAITĖ: Pati dirbau Varėnos ligoninėje, ten budėdavau. Iš tiesų, pacientų tikrai yra ir ta pagalba turi būti kuo arčiau paciento namų. Jeigu kardiologo planinė konsultacija reikalinga, pacientas gali palaukti, tam tikrų būklių pacientų 100 km kartais vežti nereikėtų, neturime tiek laiko. Jeigu yra skendęs vaikas, trauma ar eismo įvykis, tai tas 100 km tikrai gali daug reikšti. Skubi pagalba, kaip ir planuoja ministras, rajonuose, arčiau pacientų, turėtų likti.

G.JAKAVONIS: Ar jauni specialistai yra patenkinti savo atlyginimais? Kiek jūs praleidote mokydamiesi medicinos ir kiek dabar uždirbate?

R.RUSECKAITĖ: Šešeri metai medicinos mokykloje ir penkeri metai rezidentūroje, iš viso - 11 metų. Atlyginimas rezidentui - minimumas, plius dar gauname stipendiją. Ar tai yra adekvatu? Tikriausiai ne. Tiek, kiek mokomės, kokia yra atsakomybė, ypač dirbant skubios pagalbos skyriuje, šie atlyginimai yra neadekvatūs. Juos reikėtų koreguoti.

A.M.IGNOTAS:
Norėčiau pridurti, kad ilgą laiką skubios pagalbos skyrius buvo ta vieta, kur niekas nenorėjo dirbti. Stresas, daug pacientų, budėjimai ir darbas labai sudėtingi, nes privalai sprendimus priimti staigiai, per porą valandų. Tu rizikuoji. Skyriuje daktarai priima sprendimus per tris ar penkias dienas, o mes sprendimus turime priimti čia ir dabar. Taigi ši darbo vieta buvo nepopuliari ir nemadinga. Bėgant laikui, manau, algos bus sureguliuotos. Mano nuomone, skubios pagalbos skyriuje turėtų būti didžiausi atlyginimai visoje medicininės sveikatos srityje. Didelis atlyginimas turėtų būti skiriamas vien už tą riziką, kurią mes prisiimame nuspręsdami dėl tolimesnio paciento gydymo.

P.ŠERPYTIS: Skubiosios pagalbos gydytojai turi būti pasiruošę visiems katastrofų, terorizmo atvejams. Yra net specialus kursas, kuriame dėstoma, kaip organizuoti ir kaip šią pagalbą optimaliai suteikti. Mes gyvename technikos amžiuje, katastrofų įvyksta vis daugiau ir daugiau. Aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje tas skubios medicinos proveržis yra. Pasaulyje skubi medicina yra daugiau kaip 40 metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose ji prasidėjo, kai išėjo pirmieji rezidentai. Vėliau ji atsirado Europoje, Anglijoje. Dabar skubios medicinos gydytojai ruošiami daugiau kaip 20 Europos valstybių. Ne tik ruošiami, bet ruošiamos ir darbo vietos, kad jie galėtų gerai ir atitinkamai taikyti įgytas žinias, kad galėtų dirbti. Nes ten, kur yra hospitalinė arba greitoji medicininė pagalba, ten dabar dirba ne gydytojai, o slaugytojai arba paramedikai. Prisiminkime, kad kažkada ten dirbo gydytojai. Vadinasi, visas svoris yra perkeltas į skubios pagalbos skyrius. Aš tikrai džiaugiuosi dėl tokios politikos, jog reikia plėsti skubios pagalbos skyrius.

G.JAKAVONIS: Kaip, jūsų nuomone, tam atsilieps visos reformos, kurios dabar yra planuojamos ir daromos. Aš pats neperprantu to modelio, koks jis turėtų būti. Grįžkime prie to, kad Valkininkuose kardiologijos skyrių bandoma uždaryti, vaikų reabilitacija perkeliama į Vilnių. Juk yra visa gydytojų bendruomenė, kuri ten gyvena, vieni ar kiti yra tapę jau ir legendomis, užaugo visa karta specialistų. Ir tie žmonės lieka be darbo. Atrodo, kad šių dienų reformos yra žalingos provincijai.

A.M.IGNOTAS: Aš manau, kad atsiradus skubiai medicinai, provincijai bus tik geriau, nes atsiras priežiūros standartas, bus paruošti specialistai suteikti skubią pagalbą. Mes tikimės, kad standartas bus toks pats, kaip Santariškėse ar Kauno klinikose. Problema iškyla ta, jog provincijų ligoninėse teikiama daug socialinių paslaugų, t.y. žmonės yra hospitalizuojami, nors ligos nėra labai sunkios, tačiau nėra užtikrinamas tų ligų gydymas ir priežiūra. Pavyzdžiui, jeigu močiutė gyvena miškuose už 30 km nuo Varėnos, ji pas šeimos daktarą nelabai sugebės nuvažiuoti, ypač jeigu neturi artimų žmonių. Tad labai dažnai ligoninė atlieka tas socialines paslaugas ir pacientas yra hospitalizuojamas, nors jo būklė nėra labai sunki. Jeigu kalbame apie tą modelį, kai yra paliekami tik skubios pagalbos skyriai, tai, manau, iškils štai kokia problema. Nebus kur padėti pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis. Alytaus ligoninė, kurioje pats esu dirbęs, nėra labai didelė, būdavo didelė hospitalizacijos problema. Jeigu mes dabar paimsime dar tris rajonus, iš kurių pacientai bus vežami į Alytų, tai vietų tikrai neatsiras. Nebent reikėtų ligoninę išplėsti ir padidinti. Žinoma, ligoniai, kurie susirgs ūmiomis ligomis ir juos skubiai reiks pervežti į Vilnių ar Kauną, jiems skubi pagalba bus suteikiama bet kokiu atveju, nes skubios medicinos pagalbos skyriuje dirbs skubios pagalbos gydytojai.

G.JAKAVONIS: Visi kalbame apie finansus, apie optimizavimą, bet svarbiausia yra tai, kad daug kas emigruoja ir rajonuose lieka tik tie, kuriems bėgant laikui reikės tik daugiau tų medicininių paslaugų.

P.UKSAS: Reikėtų nepamiršti, kad planuojama daryti satelitinius priėmimo skyrius. Jie planuojami tuomet, kai yra tik ligoninės priėmimo skyriai. Kitaip tariant, nėra ligoninės, o yra tik skubios pagalbos skyrius, kuris turi tiesioginį ryšį su kažkuriuo centru, tarkime, yra tos didelės ligoninės padalinys. Tame satelitiniame priėmimo skyriuje dirbantys specialistai gali tiesiogiai priimti sprendimą hospitalizuoti ligonį ir užtenka greitosios pagalbos automobilio, kad jį nuvežtų iš priėmimo skyriaus tiesiai į terapinio, kardiologinio ar kitokio skyriaus lovą. Nuotoliniu būdu galima priimti sprendimą, kad pacientą reikia guldyti. Tam, kad būtų priimti kokybiški sprendimai, reikalingi specialistai, kurie būtų gerai parengti. Pavyzdžiui, ar aš dirbsiu Varėnos, Alytaus, Trakų ar kitoje ligoninėje, mano kvalifikacija nesiskirs, nes aš esu mokytas taip, kaip esu mokytas. Jeigu sprendimas guldyti ligonį yra teisingas, nebus jokio skirtumo, ar aš tai padarysiu vienoje ligoninėje, ar kitoje. Pacientai nepaliekami be skubios pagalbos, bet ta skubi pagalba turi tik gerėti. Kiekvienas priėmimo skyrius atitiks tam tikrą lygį ir kiekvieno lygio priėmimo skyrius turi turėti vienodus standartus, t.y. vienodus standartus echoskopiniams ar kitokiems instrumentiniams tyrimams. Tie priėmimo skyriai, kurie šito neturėjo, turėtų gauti.

Kita vertus, Varėnos ligoninė turi keletą skyrių: slaugą, terapinį, chirurginį skyrių. Tad kalbama, kiek aš suprantu, ne apie visišką ligoninės uždarymą, o kad toje ligoninėje gali likti slaugos skyrius. Vyresnio ar jaunesnio amžiaus pacientas gali būti gabenamas iš priėmimo skyriaus į centrą, jis ten gali būti gydomas, o vėliau gali būti grąžinamas į rajoninę ligoninę, į slaugos skyrių, kuris yra arčiau jo namų. Nebūtinai visi pacientai turės gydytis centrinėse ligoninėse. Faktas, kad lovų centrinėje ligoninėje tikrai trūks. Jų ir dabar trūksta. Bet pats principas atrodo geras dėl paprasto dalyko - į centrą mes galime investuoti nemažai pinigų, nupirkti gerą įrangą, taikyti kokybiškus tyrimus ir gydymo metodus, centralizuoti kardiologiją ir pan. Pacientui būtų geriau, jei būtų suteiktos kokybiškesnės paslaugos nuvežus jį 50 km toliau nuo artimesnės ligoninės. Žinoma, finansavimas, perskirstymas kelia daug abejonių. Bet manau, kad ši reforma turi perspektyvą. Lietuva, būdama maža šalis, yra Europos šalių dešimtuke pagal aktyvių lovų skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojui.

G.JAKAVONIS: Renata, jūs jau dirbate, o mokėtės Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paulius užsiminė, kad reikalinga nauja technika. Sutinku. O štai Varėnoje supirkta tokia įranga, kuri nenaudojama. Tai ar į transportą, į greitosios pagalbos automobilius reikėtų investuoti?

R.RUSECKAITĖ: Galiu pasakyti, kad Amerikoje matėme tokią sistemą, tie priėmimai veikia, bet jie yra daug investavę į vadinamąją telemediciną, kai visuomet gali pasikonsultuoti. Radiologai aprašo nuotraukas, jie turi geras ištyrimo galimybes, taip pat jie gali ne per priėmimo skyrių, bet tiesiai į terapinį ar kitą skyrių paguldyti. Tam, žinoma, reikia lėšų. Reikia pagalvoti ne tik apie gerą ir standartizuotą įrangą priėmimo skyriuje, bet ir apie transportavimą. Šiuo metu visame Varėnos rajone dirba tik du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Jeigu ligoninę uždarys ir mes tuos pacientus, kuriuos dabar gydome ir guldome rajone, dar turėsime vežti, be abejo, tų paslaugų reikės daugiau. Ne tik greitųjų su visa technika, bet ir žymiai daugiau skubios pagalbos darbuotojų.

G.JAKAVONIS: Mano dvi dukterėčios, gyvenančios Airijoje ir Anglijoje, susirgusios iškart lekia namo. Ar dantų taisyti, ar dėl kitų negalavimų. Dėl to, kad čia pigiau. Kiek, investavus į naują sistemą, išaugs paslaugų kainos eiliniams piliečiams?

P.ŠERPYTIS: Sunku viską įvertinti, tačiau norėčiau pasakyti, kad kiekviena mirtis mūsų ekonomikai kenkia. Miršta gana jauni žmonės, mes matome, koks yra invalidumas, o negalia irgi yra našta. Aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje pradėta tokia kardiologijos programa, kai kardiologinius ligonius iš Alytaus, Varėnos, Lazdijų, iš Visagino ar Zarasų veždavome į Vilnių, kur atlikdavome procedūrą, o vėliau juos grąžindavome. Paskui prasidėjo klasteriai, t.y. irgi tas tinklas, kai kardiologiniai ligoniai yra suvežami į centrus. Neurologijos taip pat yra klasteris. Turėtų prisidėti ir traumatologijos klasteris, kai žmonės, patyrę traumą, turėtų važiuoti į tą ligoninę, kur jam galėtų suteikti geriausias paslaugas. Bet tam, be abejo, reikalinga gera greitoji medicininė pagalba. Rajone turi būti ne du automobiliai, o daugiau. Čia viskas yra labai tarpusavyje susiję - šeimos gydytojų kompetencija, kai yra lėtinės ligos, turi gerai veikti konsultacinė pagalba, specialistai. Nebūtinai kiekvienam kardiologiniam ligoniui reikia važiuoti į Vilnių, į Kauną ar Klaipėdą. Rajonuose gali būti atvažiuojantys gydytojai, kad galėtų atlikti antro lygio konsultacijas. Tik vėliau, nustačius būtinybę, pacientai būtų siunčiami į centrus, kad jie būtų mažiau apkrauti ir būtų patogiau ligoniams. Šioje naujoje reformoje reikia daug ką pasverti ir aiškintis, bet vis tiek jau yra pribrendusi situacija, kad būtinai reikia tai daryti.

G.JAKAVONIS: Bandau suskaičiuoti - Giedrius Uždavinys, Žaneta Petrulionienė, Jūratė Guogienė - visi iš Varėnos, dirbantys jūsų kardiologiniame skyriuje. Iš rajonų susitraukiate visus specialistus. Jūs jau visi paminėjote, kad keisti reikia daug ką, kad reforma yra reikalinga, tačiau kaip reikia visa tai įgyvendinti? Viena vertus, ligoninė yra ne pelno siekianti įstaiga, tačiau, pasiklausius sveikatos ministro kalbų, girdi šnekant tik apie pinigus. Tai apie ką mes kalbame - apie žmogaus sveikatą ar apie Sveikatos apsaugos ministerijos finansus?

P.ŠERPYTIS:
Racionalizuojant sistemą, reikalingi pinigai. Dabar radiologas gali sėdėti centre ir rašinėti kardiogramas Druskininkų, Lazdijų ligoninėms. Tačiau turi būti keičiama ir įstatyminė bazė. Kita vertus, pažiūrėkite į skyriuje dirbančias slaugytojas... Aš visuomet kalbu ne tik apie gydytojus, bet ir apie slaugytojas, nes yra komanda. Ir čia reikalinga reforma ir teisės aktų harmonizavimas. Man gaila, kad 16 slaugytojų iš intensyvios kardiologijos išvyko dirbti į užsienio klinikas, į Norvegiją, Švediją. Svarbiausia, kad galima išplėsti kompetencijas, tačiau investicija į mokymus taip pat turi būti labai didelė. Dėl viso tinklo optimizavimo reikia tartis. Bus labai sunku, nes artėja savivaldybių rinkimai ir kiekviena savivaldybė norės išlaikyti savo ligoninę. Kartais norisi, kad visos partijos susitartų, kokį turime turėti tą „laimės žiburį“. Kažkada, gūdžiais laikais, gydytojo prieinamumas buvo geras, bet mes neturėjome medikamentų, diagnostikos priemonių. Kalbant apie skubią medicininę pagalbą, norime, kad visi ligoninių direktoriai leistų naudotis echoskopu, kai reikia nustatyti kritinę būklę. Reikia, kad echoskopas nebūtų užrakinamas, o specialistai galėtų ateiti ir juo pasinaudoti. Viskas susideda iš mažų dalykų. Aišku, tai yra labai ilgas darbas.

G.JAKAVONIS: Gerbiama, Renata, kokia būtų jūsų „diagnozė“ būsimai sistemai, kaip turėtų būti? Pabandykite palyginti Ameriką ir Lietuvą. Ar galima tą modelį pritaikyti Lietuvoje?

R.RUSECKAITĖ: Manau, tikrai galima. Anksčiau priėmimo skyrius buvo vienas kambariukas, kuriame sėdi daktaras su tušinuku, pasižiūri ir įvertina. Dabar tos diagnostinės ir pirmos pagalbos galimybės yra tikrai didelės. Mes ne tik pradedame gydyti, bet ir diagnozuojame ligą jau priėmimo skyriuje ir galime nukreipti tikslingai ir specializuotai gydytis kitur. Mes kalbame apie ūmines ligas, kai pacientui skauda, kai jam neramu, jis patyrė traumą. Amerikoje diagnostinės galimybės yra tokios pačios, technika yra ta pati, tik ten skiriasi vadyba, skiriasi požiūris, geriau yra sutvarkytas disciplininis bendradarbiavimas, konsultantai mieliau ateina į priėmimo skyrių, pervežimai yra paprastesni. Mes turime potencialą ir turime jį įgyvendinti.

P.UKSAS: Kalbant apie Ameriką, ten yra labai stiprus bendradarbiavimo ryšys. Turėtų būti geresnis bendradarbiavimas per dispečerinę, per raciją, viskas turėtų būti tobulinama. Amerikoje pastebėjome, kad 1 val. nakties skubios medicinos pagalbos gydytojui paskambinti paciento šeimos gydytojui ir pasitarti yra visiškai normalu. Aš juk galiu tą pacientą, kuris atvyko, matyti pirmą kartą, o šeimos gydytojas jį mato kas mėnesį, kas pusę metų. Labai sunku vertinti Lietuvos ir Amerikos finansus. Jeigu žvelgsime į bendrąjį vidaus produktą, ten gerokai didesnė dalis nubyra sveikatos apsaugai, nepaisant to, kad ten yra draudiminė medicina, kai pacientas pats moka už savo medicininę pagalbą. Mes finansuojame iš ligonių kasų. Jų procentas, tenkantis medicinai, yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Kaip mes galime reikalauti, kad ligoninės dirbtų pelningai, jeigu mes joms nemokame. Aišku, visi mes norėtume uždirbti daugiau, bet reikia suprasti, kad tie pinigai, kuriuos mes galime skirti sveikatos apsaugai, yra riboti. Gal aš būsiu nepopuliarus, tačiau reikia svarstyti apie tai, kad socialinis atotrūkis yra labai didelis ir ar nereikėtų Lietuvoje įdiegti to, kad pacientas, kuris turi pinigų, šalia privalomosios gautų draudiminę mediciną.

P.ŠERPYTIS: Paulius labai gerai pastebėjo, kad turi būti susikalbėjimas tarp grandžių. Jeigu tas ryšys bus, pacientas jausis saugesnis.

G.JAKAVONIS: Jei per tokias reformas mes iš rajono eliminuojame visą grandį, tai kas lieka provincijoje? Visi mato, kokia liaudis kaimuose trinasi prie parduotuvėlių, nesinori, kad kaimas, kuris buvo visos lietuvybės šaknys, liktų su tokiomis problemomis. Ar tai yra pasaulinės tendencijos?

A.M.IGNOTAS: Žinoma, mes visi norėtume, kad būtų kaip anksčiau, kad kiekvienas miestelis turėtų ligonines, tačiau pasaulis keičiasi, atstumai mažėja. Pasaulyje jau visiems normalu tapo vieną valandą važiuoti iki darbo. Todėl ir daktarai nebūtinai turi būti vietiniai, jie gali atvažiuoti ir iš kitų miestų. Yra gydytojų, kurie pusę mėnesio dirba Didžiojoje Britanijoje, o pusę mėnesio - Lietuvoje. Jeigu ministerija teigia, kad pinigų nedaugės ir negali kelti atlyginimų, tai, mano supratimu, reikia keisti darbo racionalumą ir efektyvumą. Vienas iš sprendimo būdų, kaip jau minėjome, yra optimizuoti greitosios medicinos pagalbos skyrius, ligonines, apjungti ir išpešti maksimumą iš to, iš ko galime.

P.ŠERPYTIS: Racionaliausia būtų, kad visus apgyvendintume prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos automagistralės ir tada būtų galima suteikti optimaliausią pagalbą. Žinoma, taip tikrai nebus ir taip neturėtų būti. Reikia viską viešinti ir diskutuoti su visuomene. Kas yra mūsų darbdavys? Visuomenė. Pacientas yra svarbiausias. Kiekviena pagalba, kurią mes teikiame, turi būti kvalifikuota, nesvarbu, ar tai būtų Varėna, ar Zarasai. Dėl skubios medicinos... Dabartiniu metu nemaža dalis įstojusių rezidentų pasirinko skubią mediciną. Džiaugiuosi, kad jaunimas turi galimybę išvažiuoti į užsienį. Šviesios atminties Juozo Kazicko fondas juos remia, nes šešias savaites reikia rezidentus išlaikyti Amerikoje. Esu be galo dėkingas Amerikos kolegoms, nes šie jauni žmonės jau tampa jaunos kartos ruošėjais, jie savo žinias galės perteikti Lietuvoje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

  • Zauras 2018 liepos mėn. 15 d. 22:58:25

    Konstatuojama, miršta jauni, tampa neįgalūs.jų Kiek poliklinikose,
    ligoninėse dirba vadinamų ;specialistų? O koks jų kompetencijos
    lygis?Ar atsako už savo profesines klaidas?Užtat ir didelės eilės,
    vaikšto ligoniai pas kelis tos paČios srities specus.Suvartoja krūvas
    tarpusavyje nesuderinamų vaistų ir vel iš pradžių.Ar testuojama
    naudojama diagnostinė įranga?Keliose vietose atlikti bendri kraujo
    tyrimai žymiai skyrtusi.Ar galima per kelias valndas išgyditi širdies
    ritmo sutrikimus, gal tik laikinai normalizuoti.O sakykim kardiologas
    turėdamas tyrimų rezultatus jų nesugeba apibendrinti ir tam reikalingas
    radiologas? TURBŪT tokią sistemą ;įdiegus; kitoje šalyje ten irgi
    greit užsidarytų ligoninės, poliklinikos.
    P.S. Gal surengtumėte diskusiją su gydytojais dirbančiais užsienyje,
    kokia jų atsakomybė, darbo sąlygos, įrangos naudojimas.

  • senis 2018 liepos mėn. 15 d. 17:54:40

    tokia realybe. JAV greitukes iskvietimas 3 000 doleriu. Netgi turintys
    draudima, dazniausiai turi susimoketi patys. Draudikai turi begale budu,
    kad nemoketi. Lietuvoje pensija apie 250 doleriu. Keli pensininkai gales
    susimoketi? Tik Lansbergis, Adamkus ir Grybauskaite. Grizome i 1918 metus,
    VU turetu pradeti ruosti pribuvejas ir ekstrasensus. Norint kardinaliai
    gerinti padeti medicinoje, reikia ivesti eutanazija, is pradziu
    savanoriska, tik pensininkams, veliau, visiems nesugebejusiems laiku
    evakuotis.

  • senis 2018 liepos mėn. 15 d. 17:52:38

    tokia realybe. JAV greitukes iskvietimas 3 000 doleriu. Netgi turintys
    draudima, dazniausiai turi susimoketi patys. Draudikai turi begale budu,
    kad nemoketi. Lietuvoje pensija apie 250 doleriu. Keli pensininkai gales
    susimoketi? Tik Lansbergis, Adamkus ir Grybauskaite. Grizome i 1918 metus,
    VU turetu pradeti ruosti pribuvejas ir ekstrasensus. Norint kardinaliai
    gerinti padeti medicinoje, reikia ivesti eutanazija, is pradziu
    savanoriska, tik pensininkams, veliau, visiems nesugebejusiems laiku
    evakuotis.

  • bl 2018 liepos mėn. 15 d. 14:02:06

    Reformuoja tik tuos kurie nepalankus.

  • kaimietis 2018 liepos mėn. 15 d. 09:01:30

    Reforma visu pirma "blatas",vokeliai,pazintys...
    Gal jau taip visur,Siauliuose registraturoje su manim jau rusiskai,as gerai
    suprantu,bet...
    Pas gydytoja islenda "ta" slauge,ar kas ji,jus uzeisit,nesvarbu,kad tavo
    talono nr 1,jau pabuvojus ir pasiustas atlikt kitu proceduru ,vel lauki
    eileje valandas...
    Tai juk zmones dar labiau sargdinami,o aplamai ar "jie" zmones gydo ???

  • Xp 2018 liepos mėn. 15 d. 08:30:57

    Lietuvoje runkeliams gydytis po reformos nebus įmanoma dėl ribotos med
    pagalbos. Išeitis- dviguba pilietybė ir gydytis užsienyje pvz.
    Lenkijoje, Latvijoje ar Baltarusijoje. Čia matosi med.įstaigų super
    optimizavimas
    . Dar po kelių optimizavimų liks tik žr."išeitis".

  • Tai 2018 liepos mėn. 15 d. 07:49:24

    Tai ne valstybės stiprinimas, bet kažkoks nesuvokiamas taupymas žmonių
    gyvybių sąskaita, žmonių kraustymas iš atokių vietovių, ir susinimas
    bet kokių gyvybinių jėgų teritorijose. Ir tai, jų supratimu vadinasi
    regionine politika.

  • Gaila 2018 liepos mėn. 14 d. 22:10:27

    bet profesionalų vyriausybė geriau nieko nesugalvojo, kaip greičiau
    išmarinti pensininkus, kad nebereikėtų mokėti pensijų. Panaikins
    ligonines, neužilgo ir poliklinikas ir tie, niekam nereikalingi žmonės,
    greičiau išdvės. Ir dabar vaistų be receptų nusipirkti nebegali, tai
    ir nebeperki, kompensuojamų didelę dalį panaikino, tai nebeįpirksi.
    Štai, kaip gerai sugalvota tais nevykėliais atsikratyti. ŠAUNUOLIAI
    PROFESIONALAI. A.A. PENSININKAI.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VESTUVĖS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atvyko į Gamlico kaimą Austrijoje, kur dalyvaus šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl ir verslininko Volfgango Meilingerio vestuvėse.
  • KVIEČIA: Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena; Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums trukdo viešai vaikus žindančios moterys?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +15   +17 C

   +12  +14 C

 

   +15 +17 C

  +25  +27 C

   +21  +23 C

 

   +21  +23 C

  1-2 m/s

  1-3 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1391 PLN - 4.3115
RUB - 76.8166 CHF - 1.1338
GBP - 0.8958 NOK - 9.6795
reklama
Ukis 2018