respublika.lt

Ką daryti nudegus ir kada skubiai vykti į ligoninę

2018 spalio mėn. 10 d. 11:00:38
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Šildymo sezoną, kai gyventojai ima kūrenti krosnis ir naudoti elektrinius šildymo prietaisus, su nerimu pasitinka ne tik ugniagesiai, bet ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai - kasmet į ligoninę patenka keliasdešimt nudegusių pacientų, dalis jų - patyrę gilius sužalojimus, sunkiai suderinamus su gyvybe.

 

103 gyventojai žuvo, 181 patyrė traumų - tokią liūdną praėjusiais metais gaisruose nukentėjusiųjų asmenų statistiką pateikia ugniagesiai.

Pasak RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjo gydytojo Vytauto Vaitkaus, visų pirma, svarbu priminti apie priemones, kurių nereikėtų imtis nudegus.

„Jokiu būdu nereikėtų bandyti didelius terminius nudegimus patyrusio žmogaus nurengti, nes taip tik dar labiau galite jam pakenkti. Šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais. Jeigu patyrėte tokių nedidelių buitinių nudegimų, siūlau pašaldyti nudegusią vietą po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių - taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.“, - priminė V. Vaitkus.

Jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai - dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą.

Pasak V. Vaitkaus, visai kitaip reikia elgtis, patyrus cheminį nudegimą. Pavyzdžiui, jeigu apsipylėte cheminėmis medžiagomis, nesvarbu, skystomis, granulėmis ar kitokios rūšies, visų pirma, privalu nusirengti ir iš karto kruopščiai nusiprausti. Taip pat patariu jokiu būdu nebandyti tepti tepalų nuo nudegimų, įsivaizduojant, kad taip teikiama pirmoji pagalba. Atvirkščiai - medžiagos gali sureaguoti, ir žala sveikatai gali būti dar didesnė.

„Taip pat žinau, kad daugelis žmonių krosnių užkūrimui jau turi pasiruošę degaus skysčio. Tai, mano galva, viena didžiausių blogybių. Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir padariniais visam gyvenimui. Tad, jeigu naudojate tokį skystį, raginu mokytis iš svetimų klaidų ir tai daryti taip, kaip parašyta instrukcijoje“, - priminė gydytojas.

Pacientui patekus į ligoninę, pirmiausia vertinamos traumos aplinkybės. „Jeigu pas mus atvyksta pacientas, kuris nudegė gaisre ar sprogus dujoms, stebime, kokia plaučių būklė. Iš tiesų, negaliu nepaminėti, kad, nudegus tokiomis aplinkybėmis, išgyvenamumo prognozė, deja, iškart labai blogėja“, - sakė Terminių traumų skyriaus vadovas.

Toks asmuo ligoninėje gali būti sąmoningas, kalbėti ir, atrodytų, ligoninėje su medikų priežiūra jam turėtų gerėti. „Tačiau sprogimo metu žmogaus kūnui padaromi pažeidimai ne visada gali būti matomi plika akimi. „Griūties“, vykstančios tokią traumą patyrusio žmogaus viduje, padariniai paaiškėja tik trečią ar ketvirtą parą“, - komentavo gydytojas.

Kaip priminė V. Vaitkus, oda - didžiausias mūsų organas, svarbus daugeliui mūsų organizme vykstančių procesų. Per ją vyksta medžiagų apykaita, organizmas „aušinamas“, net tai, kur pasigamina vitaminas C, vitaminas D, taip pat lemia oda, per odą mes net kvėpuojame. Be to, oda yra tarsi apsauginė siena nuo infekcijų, kuri, nudegus, griūna.

„Taigi darbas, kurį pirmosiomis valandomis, dienomis būtina atlikti, - stabilizuoti terminius nudegimus patyrusio paciento būklę, „išvesti“ jį iš šoko ir imtis reikiamų priemonių dėl sužeidimo organizme sustojusių procesų atkūrimui. Tam stipriai nudegusius pacientus visuomet guldome į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur priežiūra, aparatūra - aukščiausio lygio, lygiavertė esančiai Vakarų šalyse“, - sakė Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Kovai su išaugančia infekcijų tikimybe RVUL turi platų ginklų arsenalą: visus antibiotikus, kokie tik egzistuoja ir kuriuos medikai gali panaudoti gelbėdami gyvybes.

Nudegusiam žmogui prireikia ir odos persodinimo operacijos. Tačiau, kaip pabrėžia V. Vaitkus, tai nėra elementari procedūra. Juk persodinama to paties nudegusio žmogaus oda - nuimamas viršutinis sluoksnis, o toje vietoje lieka žaizda, kurią vieni autoriai priskiria I laipsnio nudegimui, kiti - netgi II A laipsnio. Ir šias žaizdas taip pat reikia gydyti.

„Įsivaizdavimas, kad, persodinus odą, viskas iš esmės gerėja, nėra toks paprastai teisingas. Pati odos persodinimo operacija yra „trauminė“, todėl pacientus galime operuoti tik stabilizavus bendrą būklę ir kai esame įsitikinę, kad ligonis ištvers pačią operaciją. Persodinta oda prigyja tik per 4-5 paras, o donorinės odos paėmimo žaizda gyja dar apie 1 savaitę“, - aiškino gydytojas.

Dideliu nudegimu laikomas nudegimas, siekiantis 10 proc., 40 proc. - laikomas kritiniu. „Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, tai, pavyzdžiui, nudegus abi kojas nudegimas siekia 18 proc.“, - pavyzdį pateikė V. Vaitkus.

Vertindami, ar žmogus išgyvens, analizuojama, koks nudegimo plotas, gylis, paciento amžius ir gretutiniai susirgimai. Pavyzdžiui, jeigu pacientas serga cukralige ar bronchine astma, jo išgyvenamumo prognozė blogėja, nes tokiais atvejais žmonių imunitetas ir taip silpnesnis.

„Mes ligoninėje taikome visame pasaulyje naudojamą skalę, kuria remiamės vertindami kiekvieno paciento pasveikimo galimybes. Tarkime, jeigu 20-metis apdegė 50 proc. kūno - mirties tikimybė nuo 50 iki 60 proc., jei tokią dalį kūno apdegė 30-metis - nuo 60 iki 70 proc., jeigu 40-metis - nuo 70 iki 80 proc. Kuo vyresnis žmogus ir kuo didesnis nudegimo plotas bei gylis, galimybių išgelbėti pacientą mažėja“, - sakė Terminių traumų skyriaus vedėjas, pabrėždamas, kad jokiu atveju medikai nenuleidžia rankų, kovoja iki galo ir gana dažnai pagydo pacientus, kuriems pagal minėtą skalę prognozuota mirties tikimybė buvo net ir 100 proc.

„Kone kiekvieną savaitę išleidžiame į reabilitaciją besišypsančius pacientus, kurie buvo nudegę 30, 40, 50 ar 60 proc. kūno, tačiau turiu pabrėžti, kad tie pacientai buvo žvėriškai stiprios sveikatos ir turėjo organizme resursų atkurti užgesusius odos procesus“, - sakė V. Vaitkus.

Pasak daktaro, gydant tokias traumas patyrusius pacientus, emocinis krūvis tikrai didelis, jį atlaikyti sugeba ne visi kolegos. „Matyt, tai lemia ir traumos sunkumas, baisumas, ir tai, kad ypač dažnai jas patiria jauni žmonės, kuriems gyvenimas dar prieš akis“, - sakė V. Vaitkus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1379 PLN - 4.2983
RUB - 75.5225 CHF - 1.1248
GBP - 0.9023 NOK - 9.7038