1 nuotr.Svarbiausia rekomendacija pacientei pranešant blogą žinią - visada paminėti galimybes ir pateikti teigiamą perspektyvą, kad ji išvyktų jausdama viltį. Taip grįžusi iš Berlyne vykusio medikų ir pacientų susitikimo, kuris buvo dedikuotas metastazavusio krūties vėžio gydymui, teigė Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos atstovė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė.
Pasak jos, vėžio gydymui reikia gydytojo ir paciento partnerystės. „Pacientas turi pasitikėti gydytoju, būti tikras, kad judviejų pasirinktas gydymo kelias ir būdas - geriausia, kas įmanoma šioje situacijoje“, - sakė I. Kašauskaitė-Petrauskienė.
Medikus ir pacientus iš 26 pasaulio šalių subūrusi darbo grupė suformulavo rekomendacijas, kaip medikams reiktų bendrauti su metastazavusiu krūties vėžiu sergančiomis moterimis.
Pasak lietuvių gydytojų, šie patarimai aktualūs bendraujant ir su kitais onkologiniais pacientais.
Įvertinti tyrimų rezultatus, paskirti tinkamą gydymą - atrodytų viskas įprasta, aišku ir paprasta. Tačiau patys gydytojai kalba apie itin sunkias situacijas, kai tenka pacientui ištarti nepagydomos ligos diagnozę ar pasakyti, kad gydymas nebuvo efektyvus.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos dr. Birutės Brasiūnienės, ypač nelengva pranešti pacientui žinią apie pažengusį, metastazavusį vėžį.
„Būna sudėtinga ir su pacientu, ir su namiškiais. Tokiais atvejais gydytojas turi būti gerai pasiruošęs, jam reikia ne tik specialybės žinių, bet ir psichologinio pasirengimo“, - sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Apie tai kalbėta 1-ajame Metastazavusio krūties vėžio (MKV) gydymui skirtame susitikime, vykusiame Madride.
Renginyje, kuriame dalyvavo MKV sergančios pacientės medikai, onkopsichologai iš 22 pasaulio šalių, pacientės tvirtino, kad informacijos, pateikiamos nustačius ankstyvojo krūties vėžio diagnozę, tikrai pakanka. Tačiau to negalima pasakyti apie informaciją, kuri perduodama diagnozavus MKV.
Situacija tokiu atveju itin sudėtinga - pacientės ne tik turi priimti šią diagnozę, bet ir iškart apsispręsti dėl tolimesnio gydymo bei apgalvoti savo asmeninio, profesinio, socialinio gyvenimo pokyčius, kuriems gali turėti įtakos liga ir būsimas gydymas. Baimės, kaltės ir apgailestavimo jausmas gali komplikuoti šią ir taip jautrią situaciją.
Nepavydėtina ir mediko padėtis: laikas, kurį jis gali skirti susitikimui su paciente, ribotas, o reikia ir nuraminti, ir paaiškinti apie ligą, gydymo perspektyvas, neretai - organizuoti pagalbą priežiūrai dėl sunkios pacientės būklės.
MKV gydymui skirto renginio metu kilo idėja kurti sveikatos priežiūros specialisto ir pacientės bendravimui skirtas rekomendacijas.
Darbo ėmėsi komanda, kurią sudarė penkiasdešimt MKV sergančių pacienčių, jų atstovų, onkologų, slaugytojų ir onkopsichologų iš 26 pasaulio šalių. Visi jie susirinko į 2-ąjį MKV susitikimą Vienoje ir parengė išsamias rekomendacijas, kaip pagerinti SPS ir pacienčių bendravimą, pavadintas PALiMo.
Rekomendacijos gairėms remiasi įprastiniu pacientės ir SPS pokalbių modeliu kovos su liga metu. Akronimai atspindi bendrąsias svarbiausias temas, kuriomis turi remtis SPS ir pacienčių konsultacijos: P (angl. Prepare - Pasiruošk) konsultacijai pasiruoškite iš anksto; A (angl. Ask - Klausk) paklauskite pacientės, ar ji suprato paaiškinimus ir ar ji sutinka dėl tolesnių veiksmų; Li (angl. Listen - Klausyk) klausykite, kad suprastumėte, ar pacientei kyla kokių nors abejonių ar klausimų; Mo (angl. Motivate - Motyvuok) motyvuokite ir drąsinkite pacientes ilgoje kovoje su liga, kurioje dalyvaujate ir jūs.
