respublika.lt

Imituojant ekstremalias situacijas pradėti skubios pagalbos mokymai

2018 lapkričio mėn. 07 d. 15:15:16
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) sukurta mokymo priemonė leis per ypač trumpą laiką paruošti tūkstančius skubiosios medicinos pagalbos specialistų.

 

Ji ypatinga tuo, kad imituoja gyvybei pavojingas situacijas civilinėje ir karinėje aplinkose.

Mokymo priemonės pritaikymo galimybes trečiadienį spaudos konferencijoje pristatė LSMU lektorius Paulius Dobožinskas.

Masinio mokymo priemonė - taip naują technologiją, leidžiančią per ypač trumpą laiką paruošti tūkstančius skubiosios medicinos pagalbos specialistų, pristato ją kūrę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.

Jau dabar teikti skubią medicinos pagalbą vienu metu LSMU mokosi 200 studentų. Kūrėjų teigimu, be šios technologijos to padaryti nebūtų įmanoma.

„Pasaulyje panašių mokymo sistemų daugiau nėra. Yra užuomazgos, bet kad viskas būtų sujungta į vieną sistemą, tikrai ne“, - teigė vienas jos kūrėjų, LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius P. Dobožinskas. Pasak jo, aplikacija sulaukė ir pasaulinio pripažinimo - 2017 metais Pasaulio skubiosios medicinos parodoje „EMS World“ buvo nominuota kaip viena iš 20-ies pasaulio inovatyviausių sprendimų skubiojoje medicinoje.

Aplikacija unikali tuo, kad ji leidžia studentams savarankiškai vykdyti simuliacinius scenarijus, imituojančius gyvybei pavojingas būkles civilinėje ir karinėje aplinkose.

Mobiliąja programėle studentas gauna instrukcijas, kaip nukentėjusiajam suteikti skubią pagalbą, o specialūs manekenai praneša, ar pagalba yra tinkama. Visą procesą stebi kitas studentas, kuris toje pačioje programėlėje vertina, ar teikiant pagalbą nepraleistas nei vienas privalomas žingsnis.

Kūrėjų teigimu, karinių konfliktų, masinių nelaimių atvejais specifinių kompetencijų poreikis išauga dramatiškai, o ekspertų ir gebančių tas žinias suteikti - labai sumažėja. Būtent tą skirtumą ir padeda sumažinti ši aplikacija.

Svarbu tai, kad standartizuoti mokymai visuomet pasiekia savo tikslą: studentai instruktuoja vienas kitą, todėl vienu metu gali mokytis neribotas žmonių skaičius, o dėstytojai įvertina rezultatus ir patvirtina studentų įgytas kompetencijas.

Pasak P. Dobožinsko, nuotoliniu būdu mokymus galima rengti iš bet kurios pasaulio vietos. Lietuvoje mokymo klasės jau veikia didžiosiose ligoninėse ir greitosios pagalbos stotyse.

Sistema nukreipta į skubiąją ir karo mediciną, bet gali būti pritaikyta ir kitose standartizuotų veiksmų bei įgūdžių reikalaujančiose situacijose: aviacijoje, aptarnavimo sferoje, gamyboje.

Ekstremaliosios medicinos katedros sukurta mokymo aplikacija jau naudojama JAV, Kinijoje, Kazachstane, ją įsigijo ir Lietuvos bei Estijos kariuomenė.

„Aplikacija atspindi dvidešimties metų įdirbį su tarptautinėmis skubiosios medicinos organizacijomis. Šiandien skubiosios medicinos pagalbos teikimo mokyme esame stipriausi“, - teigia P. Dobožinskas.

Pasak kūrėjų, nelaimės ar karo atveju būtų galima išgelbėti kuo daugiau žmonių, jei būtų tam ruošiamasi iš anksto, vystant efektyvią standartizuoto mokymo sistemą. Tokia sistema yra viena iš atgrasymo priemonių. Į tai galėtų investuoti ir Lietuva. „Būtume pavyzdžiu visoms NATO partnerėms, kaip greitai galima mokyti kariuomenę teikti skubią medicinos pagalbą“, - apie perspektyvas kalba P. Dobožinskas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai; numatoma, kad Europos Komisija šiemet skirs 66,95 mln. eurų paramos lėšų.
  • PERSEKIOJIMAS: naujoje „Open Doors“ ataskaitoje teigiama, kad dabar apytikriai 245 mln. krikščionių (vienas iš devynių) susiduria su persekiojimais 73 šalyse; tai itin didelis padidėjimas nuo 2018 metų, kai persekiojimą patyrė 215 mln. krikščionių (vienas iš 12) 58 šalyse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar turėtume labiau riboti miškų įsigijimą?

balsuoti rezultatai

Kiek laiko per dieną internete praleidžiate ne darbo reikalais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6     -5 C

  -5     -2  C

 

  -1     0  C

-6      -2 C

   -1     +1   C

 

  -1     0  C

3-4 m/s

6-9 m/s

 

4-7 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018