Pasinaudodami palankiomis Europos Sąjungos direktyvomis, gamintojai į rinką išmeta vis daugiau maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praėjusių metų pabaigoje apskaičiavo, kad prekybos vietose tokių maisto produktų jau yra daugiau nei 300.
Kad ir kaip pirkėjai norėtų išvengti GMO, produktų asortimentas sparčiai plečiasi. 2009-aisiais genetiškai modifikuotų (GM) gaminių sąraše nebuvo nė pusės šimto pavadinimų produktų, 2010-aisiais jis ištįso iki 150, o pernai išaugo dar dvigubai.
Nepaisant to, vis plačiau kalbama apie neištirtą GMO poveikį vartotojams ir kad tai gali atsiliepti jų sveikatai gerokai vėliau, per kelias kartas.
Kur aliejus, ten GMO pėdsakai
VMVT skelbiamame patikslintame parduodamų maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąraše aiškiai lyderiauja augaliniai aliejai. Parduotuvių lentynose galima rasti net 26 pavadinimų aliejų, kuriuose panaudotos genetiškai modifikuotos sojų pupelės arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš tokių pupelių.
Šiame sąraše - 7 pavadinimų margarinai ir tepūs riebalų mišiniai.
Kita didelė grupė gaminių - 43 pavadinimų saldumynai - įvairūs šokoladai, saldainiai, sausainiai su pertepimu.
Didžiausia gaminių grupė - kulinarijos produktai. Net 97 gaminiams ruošti naudotas aliejus su genetiškai modifikuotų sojų pupelių „įdaru“. Modifikuotų organizmų neišvengsite pirkdami įvairias spurgas, žagarėlius, beliašus, kibinus, čeburekus, kotletus, karbonadus, maltinukus, salotas. VMVT įspėja, kad GMO dozę gausite ir pirkdami majonezą, skrudintą duoną.
Skelbti tokių gaminių pavadinimų VMVT nebespėja, nes gamintojai sukuria vis naujų produktų, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuota žaliava.
Pirkėjui pasirinkimo nėra
Kaip pirkėjui išvengti tokių „patobulintų“ produktų, jeigu prekybos centruose nėra joms skirtų specialių lentynų?
Telieka bandyti nagrinėti gaminių etiketes. ES direktyvos, nustačiusios įvairių apribojimų genetiškai modifikuotiems produktams, net nereikalauja, kad gaminio sudėties apraše būtų išryškinta informacija apie GMO. Kadangi sudėtis paprastai tarsi specialiai spausdinama kiek įmanoma smulkesniu šriftu, einant apsipirkti visiškai pravartu kišenėje turėti lupą.
Ant aliejaus, majonezo ar margarino indelių jūs dar rasite gaminio sudėties sąrašą, tačiau ant kulinarijos ar konditerijos gaminių jo nebus.
Slidi riba
„Produktai yra dviejų rūšių - tie, kurie gaminami tik iš genetiškai modifikuotų žaliavų ir tie, kurių sudėtyje yra tam tikras GM žaliavos kiekis. Europos dokumentuose nurodoma, kad tais atvejais, kai genetiškai modifikuotos medžiagos produkte yra ne mažiau nei 0,9 proc., privaloma pažymėti. Jeigu mažiau nei 0,9 proc., tai verslininko reikalas, jis gali ir nežymėti“, - sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, akcentuodamas, kad Lietuva visada laikėsi pozicijos, jog tai nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu.
Tačiau jis mano, kad jeigu Lietuva sugalvotų įvesti reikalavimą skelbti apie bet kokius GMO kiekius produkte, tai būtų neteisinga mūsų verslininkų atžvilgiu.
„Dabar diskutuojama, kad tą 0,9 proc. ribą reikėtų mažinti, bet vėlgi turėtų atsirasti mokslinių įrodymų, kad tas kiekis, kurį dabar vartotojai suvartoja su maistu, turi kokį nors poveikį, bet mokslininkai tokių įrodymų neturi. GMO pagrindinės ištakos yra aliejai - kukurūzų, medvilnės. Kokie aliejai į kokius produktus patenka, mes bandėme suskaičiuoti ir suskaičiavome per 300 pavadinimų produktų, kurie privalo būti paženklinti. O kiek yra tokių, kurie neprivalo būti paženklinti, kur yra tik pėdsakų, niekas nežino“, - svarstė direktoriaus pavaduotojas.
Sveikiau gaminti namie
Z.Stanevičius sutinka, kad išvengti GMO dozės būtų įmanoma maistą gaminant namie, jeigu vartotume grynus pirminius maisto produktus. Tačiau net ir namų sienos šimtaprocentinės garantijos neduoda.
„Kai perki kokį produktą, kuriame yra sojų, žinant, kad 90 proc. sojų žaliavų genetiškai modifikuotos, yra tikimybė, kad kiek nors vis tiek suvalgysime. Kad tie pėdsakai gali turėti kokį poveikį sveikatai, nėra jokių įrodymų“, - ramina Z.Stanevičius sakydamas, kad produktus galima ištirti, bet tada jų kaina pakiltų iki sunkiai įsivaizduojamų aukštumų.
Pasaulio mokslininkai kol kas skelbia tik prielaidas, kad GM produktų vartojimas gali sukelti net vėžines ligas.
Lietuviai tik valgo
Europos Sąjungoje maistui ir pašarams leista auginti apie 30 genetiškai modifikuotų veislių kultūrų - 17 kukurūzų, 6 rapsų, 2 sojų. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai komerciniais tikslais neauginami.
Aplinkos ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo sėti tokias kultūras. Tai esą patvirtina ir atlikti laboratoriniai tyrimai, kai buvo pasirinktinai tikrinami komercinių pasėlių plotai. Ištirtuose mėginiuose genetinės modifikacijos neaptikta. Taip pat nenustatyta, kad į Lietuvą būtų patekusios genetiškai modifikuotos sėklos iš tokias kultūras auginančių šalių.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
