respublika.lt

Gintarė Jankauskienė: Nerimas gimsta mūsų galvose

(0)
Publikuota: 2018 liepos 23 11:26:55, Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintarės Jankauskienės asmeninio albumo nuotr.

Užteko vienintelio panikos priepuolio, kad jį patyrusi komunikacijos specialistė, žurnalistė Gintarė Jankauskienė imtų aktyviai domėtis panikos, nerimo ir baimių priežastimis bei pasekmėmis. To rezultatas - neseniai išleista knyga „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“. Moters teigimu, šalyje daugėja tai patiriančių žmonių. Juk stresas, įtampa, pervargimas, minčių ir informacijos perteklius - kone kasdieniai mūsų palydovai.

 

 

- Gintare, kadangi išleidote knygą apie panikos priepuolius, nerimą ir baimes, tai - pakankamai aktualu ir Lietuvoje?

- Mano kalbintų psichikos sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šiandien Lietuvoje nerimo sutrikimai yra dažna ir aktuali problema. Knygoje kalbinamas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (geriau žinomo kaip „Vasaros 5“) vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius įsitikinęs, kad psichikos sveikatos specialisto pagalbos šiandien reikėtų kas trečiam Lietuvos gyventojui. Deja, dauguma gėdijasi eiti pas psichiatrą, nepripažįsta turintys problemą, dažnas maskuoja ją alkoholiu. Pasak M.Marcinkevičiaus, mūsų šalyje nuo sovietinių laikų išlikusi baimė - jei lankaisi pas psichiatrą, visi keliai tau bus užkirsti. Tačiau dažniausios diagnozės (aptariamas nerimo sutrikimas ar lengva depresija,) vėliau neturi jokios įtakos norint įsidarbinti ar tvarkant kitus formalius reikalus.

Šia knyga norėjau paneigti mitais apipintus nerimo sutrikimus ir išlaisvinti žmones iš klaidingai visuomenės primetamų nuostatų. Taip pat norėjau pasidalyti surinkta informacija, kaip padėti sergančiam artimajam, tačiau išlaikyti pusiausvyrą ir neaukoti savo gyvenimo. Sergantysis pats turi norėti sveikti.

- Paskutiniu metu viešojoje erdvėje daugėja informacijos apie tai. Ar panikos priepuolių išties daugėja, ar tiesiog dabar didesnė informacinė sklaida?

- Į šį klausimą nėra lengva tiksliai atsakyti. Sunku įvertinti, ar anksčiau šių panikos sutrikimų buvo mažiau, ar jie buvo rečiau nustatomi. Lietuvoje įvairios nerimo būsenos ilgą laiką buvo retai diagnozuojamos. Be psichiatrų, psichoterapeutų, kitų sričių gydytojai paprastai nežinodavo, kas sukelia tuos nemalonius simptomus. Dažniausiai nustatydavo kitas ligas ir skirdavo gydymą, deja, jis būdavo neveiksmingas. Anuomet buvo paplitusi vegetacinės distonijos diagnozė. Šis sutrikimas atitinka nerimo diagnozę.

- Knygą apie tai rašyti jus paskatino asmeninė patirtis. Kodėl jus tai taip paveikė, jeigu panikos priepuolį patyrėte tik kartą ir - seniai?

- Panikos priepuolis (net jei jis užklupo tave vienintelį kartą gyvenime) yra klaiki patirtis, kurią nėra paprasta ištrinti iš atminties. Jį patyrusi ieškojau informacijos, kaip užbėgti įvykiams už akių - atsirado baimė, kad tai pasikartos. Kovodama su užklupusiu „laukimo nerimu“ domėjausi panikos priepuolių priežastimis, tradiciniais ir alternatyviais gydymo būdais, prevencija. Ši knyga - ne vienerius metus trukusių paieškų ir mano sveikimo kelionės rezultatas.

- Kokios priežastys dažniausiai sukelia nerimą ir panikos priepuolius?

- Pasak mano kalbintų specialistų, nerimo sutrikimai (o jų yra įvairių: tai ne tik ilgai trunkantis nerimas, panika, bet ir potrauminis stresas, agorafobija (liguista didelės erdvės baimė) bei kitos fobijos) dažniausiai yra emocinių vidinių konfliktų, stresinių situacijų rezultatas.

Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Jų metu prasiveržia daug metų slopintos per visą žmogaus gyvenimą susikaupusios emocijos, patirtys, išgyvenimai. Įprastai panikos priepuolį patiriantys žmonės iki jam įvykstant keletą mėnesių išgyvena ir daugiau stresinių įvykių (pavyzdžiui, artimojo slaugą, skyrybas, darbo keitimą). Tik itin retai panikos priepuoliai patiriami ne dėl psichologinių priežasčių, o, pavyzdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai ar pavartojus tam tikrų narkotinių medžiagų.

Įdomu tai, kad nors nerimo sutrikimai yra dažni, tačiau, specialistų akimis, tai palyginti nesunkūs negalavimai. „Kūniškai ir emociškai jie labai nemalonūs juos patiriantiesiems ir gali kurį laiką smarkiai paveikti jų gyvenimo kokybę, tačiau tinkamai gydantis dažniausiai pasiekiama gerų rezultatų ir sutrikimai išnyksta“, - ramina psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė.

- Nerimas - dažna, tik lėtinė problema. Dėl ko dažniausiai nerimaujama ir kaip tai „gydyti“?

- Visų pirma, reikėtų atskirti sveiką nerimą nuo liguisto. Normalu yra jaudintis prieš egzaminą, vestuves ar kitą svarbų įvykį. „Nenormaliu“ nerimas tampa, kai žmogus jautriai reaguoja į jam grėsmės nekeliančias situacijas (pvz., bijo išeiti iš namų, apsipirkti dideliame prekybos centre, vairuoti, lipti į liftą ir kt.). Vieni žmonės perdėtai nerimauja dėl savo ar šeimos narių sveikatos, kiti - dėl globalių problemų: karo grėsmės, klimato kaitos. Patologiniu nerimas laikomas tada, kai žmogui bet kokia kasdienė situacija, kai jis turi išlipti iš savo komforto zonos ribų, tampa pasaulio pabaiga.

Jei gydytojas diagnozuoja nerimo sutrikimus, daugeliu atveju jis paskirs vaistus, dažniausiai antidepresantus, raminamuosius. Kai kuriems žmonėms užtenka trumpo gydymo kurso vaistais, kad nerimo simptomai išnyktų ir nebepasikartotų. Bet jei ilgesnį laiką vartojant vaistus nerimas nepraeina arba baigus juos gerti ir vėl atsiranda, vertėtų kreiptis į psichoterapeutą.

Jeigu žmogui pavyksta išspręsti priepuolį išprovokavusią problemą, stipraus nerimo priepuoliai gali niekada nebepasikartoti. Viena iš galimybių atsikratyti savo neracionalių baimių - keisti savo požiūrį. Juk nerimas gimsta mūsų pačių galvose.

- Kaip elgtis, ištikus panikos priepuoliui? Ir kaip suprasti, kad tai - panikos priepuolis, t.y. labiau psichologinis nei fizinis negalavimas?

- Jeigu įtariate, kad jus kankina panikos priepuoliai, būtų tikslinga pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru. Jis įvertintų jūsų psichikos sveikatos būklę ir priežastis, kurios turi įtakos panikos priepuolių atsiradimui. Panikos priepuolį galima atpažinti pagal įvairius dažniausius jį lydinčius fizinius ir psichosomatinius negalavimus: pagreitėjusį širdies plakimą, raumenų įtampą, galvos / pilvo / nugaros skausmus, sutrikusį kvėpavimą, „gumulą gerklėje“, veido raudonį, akies voko trūkčiojimą ir kt. Kai kuriems žmonėms simptomai kiekvieno priepuolio metu būna tokie patys, kitiems - skirtingi.

Pajutus artėjantį priepuolį, mano kalbintas ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas, manualinės terapijos specialistas Dalius Barkauskas pataria kvėpuoti į polietileninį maišelį pridengus juo nosį ir burną. Taip kvėpuojant didinamas anglies dvideginio kiekis kraujyje. Kai kiekis pakankamas, keičiasi kraujo plazmos sudėtis, šarmų ir rūgščių pusiausvyra - nerimas slopsta. Kvėpuoti reikėtų kuo lėčiau, daryti ilgesnius iškvėpimus. Paviršinis kvėpavimas skatina deguonies perteklių ir dar didesnį jaudinimąsi.

Staiga užklupęs priepuolis išgąsdina stipraus nerimo kamuojamą žmogų, jam gali atrodyti, kad tuoj išprotės. Tačiau nuo panikos atakos dar niekas nemirė ir neišprotėjo.

- Kaip išmokti pailsinti smegenis, psichiką? Šiuolaikiniam žmogui tai labai svarbu ir kartu - sunkiai pasiekiama.

- Labai dažnai mes patys savo mintyse susikuriame stresą, sukeliantį nerimą, nemigą, pervargimą ar nervinį išsekimą. Todėl labai svarbu stebėti savo mintis, ar jos nėra perdėtos, ar adekvačiai reaguojame į kiekvieną kasdienę situaciją ar gyvenimo įvykį.

Streso simptomus veiksmingai mažina ir efektyviai stabilizuoja vegetacinę nervų sistemą veikiantys aktyvūs fiziniai pratimai, todėl specialistai pataria stengtis kuo dažniau judėti: plaukioti, važinėti dviračiu ar greitai vaikščioti.

Knygoje kalbinamas gydytojas psichiatras M.Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad geriausiai pailsima pakeitus veiklą. Pavyzdžiui, jeigu dirbi statybose ir nešioji plytas, nepailsėsi po darbo nuėjęs į sporto salę ar namie pradėjęs remontą. Dirbdami biure, gauname daug informacijos ir mažai judame, taigi ilsintis reikėtų elgtis priešingai - kuo daugiau judėti (jei įmanoma, gamtoje) ir neapkrauti smegenų pertekline informacija. „Jei grįžę iš darbo įsijungiate feisbuką ir įsivaizduojate, kad ilsitės, deja, turiu jus nuliūdinti - stresą sukelia ir teigiama informacija, teigiami dirgikliai. Smegenys ir vėl apkraunamos, nes perskaitęs dar turi pagalvoti, perdirbti gautą informaciją“, - įspėja jis.

Šias gydytojo mintis papildo kinų medicinos principus savo darbo praktikoje taikantis biomedicinos mokslų daktaras kineziterapeutas, akupunktūros specialistas Vitalijus Naumavičius. Jis pataria kasdien 15 minučių NIEKO nedaryti (ir jokių telefonų!). Patogiai atsisėskite, kojas pakelkite šiek tiek aukščiau, akys gali būti atmerktos. Stenkitės nesikapstyti praeityje ir nekurti ateities planų. Atsipalaiduokite. Įsiklausykite į mintis, kurios sukasi jūsų galvoje. Jei pagausite save trečią ar ketvirtą kartą galvojant apie tą patį, vadinasi, jūs nuolat galvojate apie tai, ko pakeisti negalite. Pažadėkite sau iki vakaro ar bent valandą apie tai negalvoti, šitai galėsite padaryti rytoj, tuomet ir nuspręsite, ko imtis.

„Deja, dažnam iš mūsų raginimai užsimiršti, nebemąstyti - neveiksmingi, nes mintys yra mūsų asmenybės dalis. Bet juk galime jas atidėti, pakeisti prioritetus, tai tikrai padės geriau suvokti problemą ir galbūt ją išspręsti. Jei kasdien skirsite sau penkiolika minučių, organizmas jums pasakys „ačiū“. Audra stiklinėje nurims, vanduo nusistovės ir jūsų mintys praskaidrės“, - pataria specialistas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s