Žinoma, tų naudingų savybių yra daugiau kaip 7, kaip ir svogūnų rūšių. Bet papasakosime apie naudingiausias.
Svogūnų galvose yra organinių rūgščių, eterinių aliejų su fitoncidais, apsaugančių nuo peršalimo ligų, kemferolio, aminorūgščių, gliukozės mikroelementų, vitaminų B1, B2, B6, PP, E, daug vitamino C, mikro- ir makroelementų: boro, kobalto, mangano, molibdeno, vario, nikelio, rubidžio, fluoro, chromo, fosforo, silicio, natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies, chloro, sieros (ji yra aštraus kvapo šaltinis), flavonoidų ir augalinio hormono gliukinino (natūrali priemonė cukraus kiekiui kraujyje mažinti). Maistui naudojami net 228 rūšių svogūnai.
Norint gauti pakankamą kiekį naudingų medžiagų, darančių teigiamą poveikį sveikatai, būtina naudoti įvairių rūšių svogūnų, nes kiekvienas savaip naudingas.
1. Ropinio svogūno sultys yra natūralus antibiotikas, apsaugantis nuo persišaldymo. Fitoncidai įveiks anginos virusus ir sustiprins viršutinius kvėpavimo takus. Jos žudo daugybę mikrobų, tarp jų streptokokus, dizenterijos, difterijos ir tuberkuliozės lazdeles. Gydant peršalimo ligas bei gripą, taip pat profilaktiškai gerai uostyti svogūno griežinėlius kelis kartus per dieną. Svogūnas labai naudingas sergant avitaminoze, jis gali patenkinti organizmo vitamino C poreikį, be to, šis vitaminas stiprina imunitetą.
2. Šviežios ropinio svogūno sultys didina lytinę potenciją. Svogūnas - tokia prieinama žadinamoji priemonė, kad net senovės Egipte jis buvo vadinamas „vargšų muskusu“. Senovės Romos rašytojas Plinijus vyresnysis tvirtino: „Svogūnas ir suglebusius vyrus stumia į Veneros glėbį.“ O viduramžiais ir Atgimimo epochoje svogūnai kaip stip-rus afrodiziakas buvo uždraustas vienuolynuose: netinka vienuoliams ir vienuolėms jausti kūno geidulius!
3. Be to, svogūnas aktyvina medžiagų apykaitą, skatina kraujodarą ir valo kraują, stimuliuoja virškinimo procesus, iš organizmo šalina skysčių perteklių. Kvercetinas, kurio yra svogūnuose, užkerta kelią onkologinėms ligoms ir yra naudojamas onkologijoje. Jei skauda galvą, pabandykite pauostyti svogūno, užuot riję tabletes.
4. Žaliuose svogūnų lapuose gausu karotino, kuris labai naudingas odai. Svogūnas naudojamas liaudies medicinoje ir kosmetiniais tikslais - valo veido dėmes. Norint atsikratyti strazdanų, gerai kasdien patrinti veidą šviežiu svogūnu, perpjautu perpus.
5. Poras nepasižymi aštriu kvapu ir skoniu, bet tai visai nemenkina gydomųjų savybių. Pore gausu kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio, dėl to jis labai maistingas ir naudingas. Šios rūšies svogūnas pasižymi savybe valyti kraują, todėl jį gerai naudoti aterosklerozės profilaktikai: sumaišykite jo sultis ir medų santykiu 1:1 ir mėnesį gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną valandą prieš valgį.
6. Šaloto svogūnas susideda iš kelių smulkių susijungusių svogūnėlių. Jis yra sultingesnis, švelnesnis ir aromatingesnis už ropinį svogūną - jam būdingas savotiškas aromatas. Naudojamas medicinoje kaip priemonė nuo uždegimo. Mokslininkai jame rado daug medžiagų, kurios užkerta kelią vėžiui, jį naudinga valgyti šios sunkios ligos profilaktikai.
7. Žieminis svogūnas (tuščialaiškis česnakas) turi savotiškus į vamzdelius panašius lapus. Tikros roputės jis nesuformuoja, todėl maistui naudojami tik lapai. Žieminis svogūnas pasižymi visomis ropinio svogūno savybėmis, o vitamino C jame net daugiau negu ropiniame. Žieminis svogūnas garsėja geromis dezinfekcinėmis savybėmis.
Mokslininkai tvirtina, kad per dieną suvalgydami 150 g svogūnų (pavyzdžiui, didelę galvą arba ryšelį laiškų) gauname pusę vitaminų A ir C paros normos ir penktadalį kalio bei kalcio, kurie gerina širdies darbą ir yra organizmo kaulų sistemos statybinė medžiaga.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“