Anksčiau buvo manoma, kad genai neperduoda informacijos naujai gimusiam žmogui apie jo tėvų bei protėvių gyvenimo būdą ir aplinką, kurioje jie augo bei gyveno. Dabar genetikai nustatė, jog iš tiesų DNR išsaugo informaciją ne tik apie jų biologines ligas bei psichines traumas, bet net ir apie mitybą.
Jeigu jūsų protėviai badavo, tai atsilieps kelioms ateinančioms kartoms tokiais padariniais, kaip polinkis į diabetą ir nutukimą.
Kembridžo (Anglija) universiteto mokslininkai tyrė mechanizmą, kaip tai vyksta.
Įvykių, nutikusių protėvių gyvenime, pėdsakai turi 5 proc. genetinio kodo užsimezgus naujai gyvybei; tarp šių genų - ir tie, kurie atsakingi už polinkį į šizofreniją bei medžiagų apykaitos sutrikimus. Genetikai nustatė, kad šie genai atsparūs perprogramavimui - procedūrai, vykstančiai nuo antros iki devintos nėštumo savaitės, kurios metu yra "perrašomas" embriono genetinis kodas.
Pastaruoju metu genetikai linkę suteikti vis daugiau reikšmės paveldimumui. Tyrėjai netgi tvirtina, jog genai lemia net ir mūsų gebėjimą juoktis ir susikurti šeimyninę laimę.