Tikėtis, kad Europos Sąjungoje užsidirbęs pensiją užsidirbai ir nemokamą gydymą savo Tėvynėje, nesaugu. Vieną dieną gali paaiškėti, kad dingai iš „sistemos“ ir nemokamai tau net receptas analginui nepriklauso, ką jau kalbėti apie kitas medicinos paslaugas.
Taip atsitiko pensiją Latvijoje užsidirbusiam Marijampolės savivaldybės Liūliškio kaimo gyventojui Viktorui Daminaičiui. Atėjusio į ambulatoriją po infarkto kompensuojamųjų vaistų recepto vyro vos naujas infarktas neištiko. Jam buvo pasakyta, kad nei vaistai, nei nemokamas gydymas, tyrimai nebepriklauso, nes jis nėra draustas.
Staigmena po infarkto
„Suprasčiau, jeigu iš Amerikos būčiau gyventi į Lietuvą sugrįžęs, bet juk visą gyvenimą dirbau Latvijoje. Argi ne visur ta pati Europos Sąjunga? Kodėl negalima visko sutvarkyti paprasčiau, kad žmogų reikia vaikyti pažymų. Pagaliau net ir neįtariau, kad taip gali atsitikti, niekas manęs neįspėjo, kad kažkokius naujus dokumentus turiu iš Latvijos atvežti. Gerai, kad draudimas nenutrūko tuo metu, kai didelis ligonis buvau, širdį operavo. Būtų tekę ir namelį parduoti už skolas ligoninei“, - piktinosi 71 metų vyras. Viktoras džiaugėsi, kad jį bent Igliaukos ambulatorijos gydytoja Lolita Samuolienė užjaučia, veltui priima, patikrina. Tačiau ir ji daugiau padėti negali. Vienus iš trejų kompensuojamųjų vaistų, pigiausius, ligonis nusiperka pats, o kitų neįstengia. „Nieko kito nelieka, tik melsti Dievo, kad nepakliūčiau į ligoninę“, - nerimavo marijampolietis.
Viktorą Daminaitį gimtinė sunkiai priėmė ir 1997 metais, kai jis užsidirbęs Latvijoje pensiją nutarė sugrįžti namo ir čia kurtis iš naujo. Pilietybę jam pavyko išsikovoti tik teisme. Ir visa tai, anot V.Daminaičio, tik dėl klaidos gimimo liudijime. Iki 1964 metų, kol buvo pašauktas į Latviją atlikti karinės tarnybos, jokių abejonių dėl lietuvybės nebuvo kilę. Vyras nusipirko sodybą kaime, kelis hektarus ir, kiek jėgos leido, pradėjo ūkininkauti. „Pensiją iš Latvijos gaunu tvarkingai, o kad netikėtai paaiškės, jog esu nedraustas, nė nesusapnavau. Ryga - ne Marijampolė, ir man ją pasiekti nėra taip paprasta. Ar valdininkai savo „kanalais“ negali susisiekti ir išsiaiškinti, kokio popierėlio trūksta“, - neatsistebėjo vyras.
Iškritę iš sistemos
Pasikalbėti su Igliaukos ambulatorijos ir V.Daminaičio gydytoja Lolita Samuoliene neteko. Gydytoja išvažiavusi į kelių savaičių profesinius kursus, bet pavyko pakalbinti ambulatorijos vadybininką Dainių Samuolį. „Ir mums patiems tai buvo staigmena, kad daug metų pas mus gydęsis pensininkas staiga neteko sveikatos draudimo. Žinau tik tiek, kiek mums paaiškino Marijampolės ligonių kasos atstovai. Anot kasos darbuotojų, V.Daminaitis turi pristatyti pažymą iš analogiškos įstaigos Latvijoje ir tik tuomet galės gauti nemokamas medicinos paslaugas. O kol tų pažymų nėra, jis turi mokėti, kompensuojamieji vaistai nepriklauso. Žmogui bėda, kažkas padarė klaidą, o jeigu jam vėl kas nors nutiks su širdimi, už viską ligoninėje teks pačiam atsiskaityti. Iki kovo 1 dienos viskas buvo gerai, o kai medicinos įstaigas sujungė su registru, tokių kaip V.Daminaitis atsirado daug. Daugelio problemos paprasčiau sprendžiamos, o čia reikalai siejasi su kita valstybe. Mūsų ambulatorija neteko apie 200 prisirašiusių ligonių, vaikus auginančių mamų, studentų. Reikia ieškoti, kur jie pasiklydo. Mums sako „nieko tokio“, o mums tai pinigai. Ir žmonės paslaugos negauna“, - piktinosi D.Samuolis.
Meškos paslauga
Kauno ligonių kasos Marijampolės skyriaus darbuotoja Vida Sveikatienė tikino, kad V.Daminaičiui viskas buvo paaiškinta ir jis procedūrą jau pradėjo. „Jeigu jis būtų persivedęs Latvijoje uždirbtą pensiją pas mus, būtų kitaip. Jis pensiją gauna iš Latvijos, todėl pats turi rašyti prašymą Latvijos ligonių kasai. Kai Latvijos ligonių kasa atsiųs dokumentą apie V.Daminaičio draustumą, jį įrašysime į duomenų bazę. Labai seniai V.Daminaičiui meškos paslaugą yra padariusi Marijampolės „Sodra“, jis buvo įrašytas į sąrašus, kaip apdraustas užsienio pensininkas. Kol nebuvo apdraustųjų registro, problemos nebuvo, o dabar užsienio pensininkai į šį sąrašą nepakliūva“, - sakė V.Sveikatienė.
Vargas dėl vieno „popierėlio“
Kaip „Respublikai“ pakomentavo Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jūratė Sabienė, pensininkų, kurie atsiveža sveikatos draudimą į Lietuvą iš kitos Europos Sąjungos šalies, nėra daug. Praėjusiais metais jų buvo 313, ankstesniais dar mažiau. Draudimas keliauja paskui pensininką, ir jokių problemų nekyla, jeigu pensininkas atsiveža iš tos valstybės, kurioje dirbo, nustatytą pažymą. Latvijoje išduodama S1 pažyma. „Latvija nustačiusi tvarką, kad pažymos turi prašyti pats gavėjas, o ne analogiška kitos šalies institucija. Kitos valstybės daro ir taip. Lietuva išvažiuojantiems savo gyventojams išduoda neterminuotas pažymas, bet dauguma valstybių pažymas išrašo vieniems metams. Pažymos prašytojas gali nurodyti pažymą atsiųsti jam, bet gali nurodyti ją siųsti į ligonių kasos teritorinį padalinį. Pažymą išdavusi valstybės sveikatos tarnyba įsipareigoja padengti visas su jo gydymu susijusias išlaidas, nesusipratimų jokių iki šiol nebuvo“, - sakė J.Sabienė.
Bendros sistemos, kuri galėtų kontroliuoti sveikatos draudimą visoje Europos Sąjungoje, nėra, jos įdiegimo terminai vis nukeliami. Naujausiais duomenimis, į bendrą sveikatos draudimo duomenų bazę visos Europos Sąjungos narės turėtų būti įtrauktos 1914 metais.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
