Sergamumas diabetu auga visoje Europos Sąjungoje (ES) ir tai tik dėl didelio cukraus kiekio maiste. Taip teigia Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Pasak eurokomisaro, visos Bendrijos maisto gamintojai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo sumažinti cukraus, druskos ir riebiųjų rūgščių kiekius maiste, o visų pirma - produktuose vaikams ir paaugliams. Iki 2030 metų cukraus kiekis produktuose turės mažėti 10 proc.
„Dalis industrijos pradėjo tai įgyvendinti ir cukrų keičia saldikliais. Tačiau tai iškėlė problemą - gaminio, kuriame vietoje cukraus yra saldiklio, tarkim tai Coca-Cola, skonis pasikeičia. Žinoma, ir kaina. Tai yra dėl to, kad maisto gamintojai reformuluoja maistą, tačiau žmonės apie tai neinformuoti, nežino, kas ir kodėl, tad dėl pasikeitusio skonio pasikeitimo kaltas kokybės suprastėjimas“, - penktadienį posėdyje dėl Lietuvai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro, cukraus perteklius maisto produktuose - didžiulis, ir tai susiję su antro tipo vaikų diabeto augimu. „Mano, kaip gydytojo, pareiga, kad gamintojai sparčiau mažintų cukraus kiekius maiste, nes vaikų antro tipo diabetas yra akis badanti tikrovė Europos Sąjungoje - visur - ir Lietuvoje, ir Portugalijoje, ir kitose ES šalyse“, - pabrėžė V. P. Andriukaitis.
Europos Komisijos nario teigimu, bandymas mažinti cukraus ir kitų sveikatai nepalankių ingredientų kiekius maiste rinkai atsiliepia kitu galu - kinta kokybė, skonis.
„Maisto reformulavimo programa ir įsipareigojimai turėjo būti plačiai pristatyti visuomenei, apie tai turėjo būti informuotos visos valstybės narės, visi parlamentai, vartotojų organizacijos, kad gali keistis skonių kompozicija“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Sergamumo diabetu 2017 metų statistiką Higienos institutas skelbs balandį. 2016 metais pirmo ir antro tipo diabetu Lietuvoje sirgo 819 vaikų iki 17 metų amžiaus, tūkstančiui šios amžiaus grupės vaikų teko 1,6 sergančiųjų diabetu. Kaip Eltai sakė Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė, tarp vaikų dominavo pirmo tipo diabetas. Tarp suaugusiųjų situacija - priešinga, dominavo antro tipo diabetas.
„2016 m. pirmo ir antro tipo diabetu iš viso sirgo 10495 suaugusieji, rodiklis 1000 gyventojų - 44,6. Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu nuosekliai auga. Pavyzdžiui, 2012 metais 1000 suaugusių Lietuvos gyventojų teko 35,5 sergančiųjų cukriniu diabetu“, - komentavo R. Gaidelytė. Ne taip akivaizdžiai, tačiau sergamumas diabetu auga ir tarp vaikų.
ELTA primena, kad pirmo tipo diabetas nustatomas apie 10 proc. visų sergančiųjų šia liga, vystosi dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Šio tipo diabetu sergančio žmogaus kasa negamina insulino. Pirmo tipo diabetas vadinamas jaunų žmonių liga, pasireiškianti labai akivaizdžiais simptomais - žmogus jaučia silpnumą, jį vargina troškulys, džiūsta burna, padažnėja šlapinimasis, todėl diagnozė iš karto būna aiški. Šio tipo diabetu sergančiam ligoniui būtinos kasdienės insulino injekcijos.
Antro tipo diabetu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nors gali sirgti ir vaikai. Sergančiojo kasa insuliną gamina, tačiau jo pasisavinimas organizme sutrinka, todėl gliukozė iš kraujo nepatenka į ląsteles. Pavalgius gliukozės kiekis pradeda kilti, dėl insulino stygiaus vystosi įvairios komplikacijos.
Tyrimai rodo, kad viena sparčiausiai pasaulyje plintančių ligų vadinamam antro tipo diabetui įtakos turi gyventojų senėjimas, žalingi įpročiai, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas. Antsvorio turi apie 80 proc. sergančiųjų antro tipo diabetu, todėl susirūpinti turėtų visi, kurių kūno masės indeksas didesnis kaip 25 (pavyzdžiui, ūgis 168 cm, svoris daugiau kaip 70 kg), moterims juosmens apimtis viršija 88 cm, vyrams -102 cm. Moterims, kurios gimdė per 4 kg svorio naujagimius ir kurioms buvo išsivystęs nėščiųjų diabetas, taip pat rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį. Šį testą turėtų atlikti ir tie, kurių artimieji serga cukriniu diabetu.