respublika.lt

Endokrinologė R.Šulcaitė: tikimės, kad greitai nebebus priemokų insulinui

(0)
Publikuota: 2014 gegužės 30 15:34:11, Respublika.lt, Eltos inf.
×

Didelė problema, kuri nuo gegužės pirmosios užgriuvo cukriniu diabetu sergančius ligonius, kelia ir jų sveikata besirūpinančių gydytojų nerimą. Tai - priemokos, kurias ligoniai priversti mokėti vaistinėje įsigydami gyvybiškai būtiną vaistą - insuliną. Tą patį, už kurį anksčiau niekada tokiems ligoniams mokėti pinigų nereikėjo.

Kauno Šančių poliklinikos gydytoja endokrinologė Rita Šulcaitė, kalbėdama su naujienų agentūra ELTA sakė tikinti, kad sveikatos apsaugos ministras ir kiti atsakingi ministerijos darbuotojai ras būdą, kaip išspręsti tą problemą.

-Mes labai laukiam to sprendimo ir drauge su ligoniais tikim, kad birželį tos problemos jau nebebus. Manau, čia kažkoks nesusipratimas kilo tarp vaistinių ir vaistų tiekėjų, todėl pasikeitus kai kurių vaistų bazinėms kainoms ir atsirado tos priemokos insulinui.

Tiesa, vienas iš Lietuvoje veikiančių vaistinių tinklų sugeba ir be priemokų aprūpinti insulinu ligonius, o kitos vaistinės ima iš jų gal net iki pusės šio vaisto kainos. Trečiadienį priėmiau ligonį, kuris nesutiko mokėti vaistinėje už insuliną 50 litų. Nes pinigų neturi. Kiti, sakė, lįs į skolas...

-Ar insulino negalima pakeisti kuo nors kitu gydantis nuo cukrinio diabeto?


- Dalis pacientų tikrai negali gyventi be insulino, nes tabletės jiems jau nepadeda. Gydymo insulinu tikslas - palaikyti gliukozės kiekį kraujuje, artimą sveiko žmogaus organizme dieną naktį gaminamo insulino kiekiui.

Cukrinis diabetas - endokrininė liga. Jai būdinga padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai, kurie išsivysto dėl insulino gamybos kasoje, jo veikimo sutrikimų. Hormoną insuliną išskiria kasoje esančios specifinių ląstelių sankaupos. Insulinas reguliuoja medžiagų apykaitą ir padeda gliukozei patekti į ląsteles. Jei sutrinka insulino gamyba ar veikla, padidėja gliukozės kiekis kraujuje. Be insulino organizmas negali gauti energijos iš suvalgyto maisto. Taigi insulinas ligoniui būtinas. Kai kuriems (kai susergama staigiai) - netgi nuo pat ligos pradžios. Sergant cukriniu diabetu, kai yra visiškas ar dalinis insulino trūkumas, insuliną reikia suleisti injektoriumi (švirkštu).

Kalbėjome su Kauno klinikų kolegomis apie priemokas insulinui. Jie lyg ir girdėję, kad ministerija bando spręsti tą problemą ligonių labui. Atseit, birželį sprendimas bus. Tikėkimės, nes situacija tikrai grėsminga, ligonių gyvybės pavojuje. Ir tai - ne skambūs žodžiai.

- Žinome, jog cukrinis diabetas - nepagydoma liga. Kas labiausiai turėtų susirūpinti dėl grėsmės susirgti šia liga, o gal įmanoma jos visai išvengti?

- Susirūpinti dėl diabeto grėsmės turėtų tie, kurių kraujo spaudimas viršija priimtiną normą (140/95) bei turintys nemažą antsvorį. Taip pat tie, kurių artimi giminės sirgo cukriniu diabetu. Dėmesingesnės savo sveikatai turėtų būti ir moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio naujagimius, jei tų moterų kraujuje nėštumo metu buvo nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis.

Dėl galimo cukrinio diabeto tirtis bei konsultuotis su specialistu dar turėtų asmenys, kuriuos vargina dažnas šlapinimasis, troškulys (ypač - naktinis). Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nėra blogai naktį prie lovos pasidėti stiklinę mineralinio ar šaltos žolelių arbatos, jei pabudus norėsis atsigerti. Nes skysčių mes tikrai vartojame per mažai.

Užsiminiau apie vieną kriterijų - antsvorį, bet noriu pasakyti, kad nemotyvuotas kūno svorio kritimas - taip pat gali būti vienas iš signalų, kad žmogui reikėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujuje. Tikslesnį atsakymą, kilus abejonėms, gali duoti vadinamasis auksinis standartas - gliukozės toleravimo mėginys. Cukraus kreivė padeda išsiaiškinti, ar yra diabetas, ar jo nėra.

- Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas sužinojus tokią diagnozę?


- Pirmomis dienomis (o gal savaitėmis ar net mėnesiais) dažniausia reakcija - neigimas: ne, aš tikrai cukralige nesergu, negalėjau susirgti. Paskui kyla kankinantis klausimas: kodėl tai nutiko būtent man?. Kodėl man teko išgirsti diagnozę apie ligą visam likusiam gyvenimui? Galiausiai ateina suvokimas, jog reikia susitaikyti su ta žinia ir mokytis gyventi su liga, ją kontroliuoti bei valdyti. Tačiau iki to suvokimo dažniausiai praeina nemažai laiko.

Aš visiems sakau: žmogus gali valdyti tą ligą. Ligoniui pirmiausia paaiškinu, jog išmoksi valdyti cukrinį diabetą, jei išmoksi valdyti save. Tuomet įgysi didelį pliusą prieš ligą. Ir kartais tai tikrai motyvuoja žmogų nepasiduoti „likimui", gydytis, keisti mitybos režimą, sekti gydytojo nurodymus ir daryti viską, kad liga nesikomplikuotų: nebūtų pažeidžiami inkstai, kojų nervai bei kraujagyslės (kad susiaurėjus ar užakus arterijoms, neišsivystytų gangrena, dėl kurios kartais tenka amputuoti kojas). Kad nebūtų kitų didelių sveikatos sutrikimų, kurie gali būti ir lemtingi.

- Ar tiesa, kad labai norisi saldaus, jei sergi cukriniu diabetu, ir pagal padidėjusį saldumo poreikį gali įtarti ligą, nors tirtis dėl to poliklinikoje dar nė nepradėjai ?

- Netiesa. Ir sakyti, kad žmogus valgė daug cukraus, todėl susirgo diabetu, taip pat neteisinga. Net tose šalyse, kur cukraus vartojama labai daug, pavyzdžiui, Kuboje, sergamumas cukriniu diabetu nėra didesnis nei kitose. Užtai Skandinavijos kraštuose (atrodo, turinčiuose „sūresnę virtuvę") cukrinio diabeto paplitimas - gan nemažas. Tiek ten, tiek Lietuvoje šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės. Staigiai suserga dažniau jauni nei pagyvenę.

- Kas ligą nulemia ir ar galima tvirtinti, jog cukrinis diabetas - viena iš duoklių, kurias kai kurie labiau išsivystę kraštai moka už sotesnį, geresnį gyvenimą?


Iš tikrųjų sergančiųjų cukriniu diabetu pasaulyje daugėja. Tendencija - aiški: daugės jų ir toliau. Viena iš priežasčių, kaip teko girdėti besilankant tarptautinėse endokrinologų konferencijose, - vadinamasis vakarietiškas gyvenimo būdas. Kai maitinamasi dažnai vartojant „greitą" maistą, per mažai judama, per daug stresinių situacijų patiriama.

Kartu manyčiau, sergamumo cukriniu diabetu statistiką keičia (didėjimo prasme) ir aktyvesnė šios ligos diagnostika: kai daugiau daroma tyrimų - daugiau diabeto atvejų išryškėja. Kita vertus, yra ir „atvirkštinių variantų", kai ši sunki liga paaiškėja pavėluotai.

Neseniai turėjau ligonį, kuriam jau nupjauta koja, o apie tai nulėmusį diabetą jis nieko nežinojo. Nors, pasirodo, žmogus ne kartą lankėsi pas šeimos gydytoją, bet šis nematė reikalo nukreipti ligonį ištirti dėl galimos cukrinio diabeto diagnozės.

Manau, visi šeimos gydytojai turėtų būti atidesni saviems pacientams. Jei tik žino, jog jų ligonis turi tam tikrų rizikos veiksnių, apie kuriuos anksčiau kalbėjome, asmens sveikatos priežiūros specialistai pirminėje grandyje turėtų aktyviau ieškoti jo sveikatos blogėjimo priežasčių.

Savo ruožtu pasakysiu, jog man, kaip endokrinologei, labai gera ištarti atėjusiam pasikonsultuoti ligoniui viltingus žodžius: „ne, jūs nesergate cukriniu diabetu". Tačiau, apmaudu, jog ne taip dažni tokie atvejai, kaip norėtųsi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s