Medžiai ne tik valo orą ir prisodrina jį deguonies, leisdami mums gyventi. Jie gali pagydyti liūdesį, pyktį ir pagerinti bendrą žmogaus psichologinę būklę.
2002 m. JAV Vidurio Vakaruose nuo vabzdžių Podosesiafraxini stipriai nukentėjo uosių miškai. Per ketverius metus pražuvo apie 100 mln. medžių. Medikai netrukus užfiksavo žmonių mirtingumo nuo širdies ir plaučių ligų padidėjimą net keletą kartų. Dėl miškų nykimo oras tapo labiau užterštas, nes medžiai, kaip žinome, yra oro filtrai. Kiekvienas medis miške pagamina apie 7 litrus deguonies per dieną - daugiau nei reikia žmogui kasdien (0,5 l).
Medžių gaminamas deguonis yra prisotintas neigiamų jonų, kurie padidina kraujagyslių elastingumą bei leidžia geriau pasisavinti deguonį audiniams, taip pat padeda organizmui kovoti su stresu.
Susidūrę su miškų naikintojų antplūdžiu, JAV mokslininkai atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad medžiai kur kas glaudžiau susiję su žmonių sveikata, nei manyta iki šiol.
Mokslininkai išanalizavo 18 metų duomenis iš 1296 apygardų 15-oje valstijų. Jie sužinojo, kad amerikiečiai, gyvenantys tuose regionuose, kur siaučia Podosesiafraxini, miršta dažniau. Vietovėse, kuriose vabzdžiai išnaikino uosius, buvo užfiksuota apie 15 000 mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat 6000 mirties atvejų nuo kvėpavimo takų ligų daugiau nei įprastai. Taigi tarp medžių ir žmonių egzistuoja gyvybiškai svarbus ryšys.
1990-2007 ir 2010 m. duomenys buvo išanalizuoti atsižvelgiant į demografinius skirtumus, kaip antai pajamos, rasė bei išsilavinimas. Nustatyta, kad tam tikros įtakos mirtingumui turi ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, pajamos ir išsilavinimas, tačiau didžiausias mirtingumas vis dėlto susijęs su medžių naikinimu. Analogiškas reiškinys aptiktas ir kituose regionuose, kur demografiniai duomenys kitokie.
Ar mirtingumo padidėjimas JAV Mičigano valstijoje labiausiai buvo susijęs su oro kokybe, ar su stresu, ar su kitais faktoriais, kol kas nenustatyta. Kiti tyrimai aiškiai liudija, jog medžiai veikia ir psichologinę žmogaus būklę. Pavyzdžiui, yra plačiai žinomas toks eksperimentas (1984 m.): tie žmonės, kuriems operacijos metu buvo pašalinti kepenų akmenys, pasveiko greičiau ir vartodami mažiau vaistų, jeigu jų kambario langas atsiverdavo į parką, o ne į plytų sieną. Kitas tyrimas parodė, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys, kur kas geriau įveikė stresą ir jų psichosomatinė būklė sparčiau gerėjo, jeigu jos gamtoje praleisdavo po 2 valandas per dieną.
Ekopsichologai Reičel ir Stivenas Kaplanai (Rachel, Stephen Kaplan), išanalizavę daugybę mokslinių duomenų, iškėlė hipotezę, kad medžiai gali labai greitai ir lengvai nuraminti žmogų sukeldami jam būseną, panašią į hipnotinį miegą, kai negatyvios mintys ir jausmai (pyktis, liūdesys) tarsi nuplaunami ramybės, harmonijos, laimės pojūčių srauto.
Prancūzų psichologė Patris Bušardon (Patrice Bouchardon), užsiimanti neįprasta miško terapija, siūlo savo pacientams penkis pratimus, kurie padeda atsikratyti įtampos ir susigrąžinti proto bei kūno pusiausvyrą.
1. Praplėskite horizontą
Mūsų regėjimas taip apkrautas, kad dažnai žiūrime ir nieko nebematome. Panardinkite žvilgsnį į medžio lapiją ir keletą minučių joje "maudykitės". Žvilgsniu atskirkite šakas nuo kamieno, lapus - nuo šakelių. Šis pratimas padeda išmokti įžvelgti kliūtis, perspektyvą - kaip gyvenime.
2. Lieskite
Uždėkite rankų delnus ant medžio kamieno, slyskite juo ir pajauskite šilumą: jūs aptikote energetinę medžio zoną. Žmogaus oda turi 2 mln. receptorių, tačiau mes retai "įjungiame" lytėjimo pojūčių suvokimą, mat mintys, vaizdiniai, vizualinis kontaktas ima viršų. Kad lytėjimas užimtų deramą vietą tarp kitų pojūčių, pabandykite pritemdyti žvilgsnį. Užsimerkite, paglostykite kamieną... Tikriausiai prisiminsite ką nors gero, gražaus iš savo vaikystės. P. Bušardon rekomenduoja šį pratimą kaip priemonę susigrąžinti vaikiškam natūralumo pojūčiui ir pasitikėjimui savo galimybėmis.
3. Įkvėpkite
Pauostykite medį tarsi gėlę: kamieną, pumpurus, lapus... Kaskart įkvėpdami stenkitės atpažinti, koks tai kvapas: saldus, kartus, rūgštus... Kiekvienam kvapui būdingi vis kitokie vaizdiniai, emocijos. Lytėjimo centras yra dalis limbinės sistemos (požievinių struktūrų darinys;turi įtakos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, atminčiai etc.), kuri veikia jausmus, sukelia malonumą. Jausti, o ne mąstyti - toks yra šio pratimo tikslas.
4. Klausykitės vidumi
Pasirinkite medį, kuris jums mielas. Apkabinkite jį, užsimerkite ir įsiklausykite į savyje atbundančius jausmus. Jūs suprasite, kad girdėti galima ne tik ausimis. Perkrautas protas galės atsikvėpti, užleidęs vietą pojūčiams. Jeigu šį pratimą atliksite reguliariai, pastebėsite, jog išmokote geriau suprasti save ir kitus.
5. Pašalinkite emocinį bloką
Prisiglauskite prie medžio ir susikoncentruokite į tai, kas į jus plūsta: mintys, vaizdiniai, jausmai, prisiminimai... Pakartokite tą patį pratimą prie kito medžio. "Kiekvienas medis turi savų ypatumų, jo misija - pažadinti šią ypatingą savybę mumyse", - sako P. Bušardon. Pavyzdžiui, beržas skatina žmogų liautis kariavus su visais, padeda tapti švelnesniam. Lazdynas pažadina savarankiškumo poreikį, atsakomybės jausmą, padeda ištverti didelį sielvartą. Uosis, kaštonas "ištraukia" neigiamą energiją, ramina skausmą, migdo. Šermukšnis, klevas, akacija - pozityvios energijos donorai, subalansuojantys žmogaus psichinę, emocinę, fizinę būseną.
