Auksiniai išrinktųjų pažadai palengvinti ligonių dalią ir perkelti sveikatos sistemą į elektroninę erdvę ištirpo. Žmonėms tokie pasvaičiojimai kainavo tik 29 mln. litų. Pinigai išplukdyti nežinia kur, o kaltieji atsipirko pabarimais.

Milijonai - į balą

Dar 2000-aisiais sveikatos apsaugos klerkų sumanytas projektas “E. sveikata”, turėjęs sumažinti bereikalingų vizitų pas medikus skaičių piliečiams bei palengvinti darbą patiems medikams, žlugo. Rezultatų nėra, nors išleista 29 mln. litų.

Prie vienos sostinės poliklinikų “Vakaro žinių” kalbinta vilnietė Onutė piktinosi, kad belstis į medikų kabinetų duris tenka gerokai dažniau nei būtina. Biurokratija ją varo į neviltį.

“Laukiu ilgiausiai eilėje pas šeimos gydytoją. Jis išrašo siuntimą pas specialistą, tas skiria tyrimą. Paskui vėl einu pas šeimos gydytoją, jis skiria kraujo tyrimą. Po jo turiu vėl užsirašyti pas tą patį šeimos gydytoją, jis nusiunčia pas endokrinologą. Vėl turiu grįžti. Sistema - nesuprantama. Kartais net ir tuos pačius tyrimus reikia atlikti dukart. Nes medikai nemato, kas anksčiau atlikta. O pinigų šitiek išleista”, - paaiškinimo nerado moteris.

Tūkstančiai pacientų Lietuvoje susiduria su tomis pat problemomis: persiregistruojant iš vienos poliklinikos į kitą tenka pačiam lakstyti ir rūpintis tyrimų kopijomis, antraip duomenų perdavimas užtruktų mėnesius. Arba, kad būtų greičiau, už tyrimus mokėti darkart.

Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė Asta Meškerevičiūtė pripažino - pacientai teisūs: sistema iš tiesų neveikia. O turėjo veikti daug gerų dalykų.

Žadėtas rojus

“Sistema turėjo sujungti gydymo įstaigas, kad jos galėtų keistis informacija, kad būtų galimybė peržiūrėti kitur atlikto tyrimo rezultatus, kad jų nebereikėtų kartoti ir mokėti antrąkart”, - pasakojo A.Meškerevičiūtė.

Į sistemą ketinta įtraukti populiariausių ligų receptų šablonus, Ligonių kasoms teikti informaciją apie kompensuojamuosius vaistus. Įdiegus ją gydytojams atsirastų galimybė konsultuotis su kolegomis bet kurioje Lietuvos vietoje nustatant diagnozę. Deja, per dešimtmetį sistemą iš dalies sugebėta įdiegti tik Santariškių, Kauno universitetinėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėse.

“Kodėl sistema neveikia - neturiu atsakymo”, - gūžčiojo pečiais departamento vadovė ir pripažino, kad mažiausiai 10 mln. litų ankstesnių programos vykdytojų panaudota nežinia kam.

Išlipo sausas

Įdomiausia, kad programą prižiūrėjęs buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas už nežinia kaip išleistus pinigus nubaustas itin žiauriai - gavo net porą papeikimų! Tik prieš pusmetį nutrūkus karjerai ministerijoje jis įsidarbino “E. sveikatos grupės”, kurios veiklą pats kuravo, įmonėje “E. sveikata”. Nors įstatymai draudžia valdininkui vienus metus po tarnybos baigimo vadovauti privačioms įmonėms, kurias pats kontroliavo.

“Taip, dirbu įmonės “E. sveikata” direktoriumi. Mūsų įmonių grupėje yra kelios įmonės, o e. sveikatos sprendimais užsiima visai kita įmonė - EHM. O man dirbti kažkur reikia, - paaiškino H.Baubinas. - Bet sakyti, kad programa neveikia, būtų per skambu. Dalis sprendimų padaryta, dalis - ne.”

Paklaustas, kas atsakys už iššvaistytus pinigus, jis konstatavo, kad “jau atsakė”.

“Yra pareigūnų drausminė atsakomybė, teisinė atsakomybė. Aš gavau atsakomybę - gavau du papeikimus. Gal jūs manot, kad mane sušaudyt reikia?” - klausė buvęs sekretorius.

Kaltieji - po savų sparneliu

Viktoras ŠVEDAS, Valstybės kontrolieriaus padėjėjas:

Teikėme pasiūlymą pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą, kad už tokius dalykus, susijusius su pinigų apskaita ir valstybės lėšų disponavimu, bent būtų galima atleisti iš darbo. Kad bent čia žmogus žinotų, jog antro karto nebus.

Dabar kaip kas nori, taip tas ir vertina: ar tai šiurkštus pažeidimas, ar tai šiaip pažeidimas, už kurį blogiausiu atveju galima gauti pastabą. Tokie pasiūlymai, kiek žinau, Seime jau užregistruoti. Deja, dabar toks dalykas, kaip atsakomybės išvengimas, diskredituoja valstybę.

Jei pažeidimai daromi piktybiškai, kai yra žala, gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet tą sudėtinga įrodyti. O mes galime tik atlikti tarnybinį patikrinimą ir skirti nuobaudą. Bet kokia ji - ne mūsų žinioje. Kartais tik skiriamas papeikimas, einama lengviausiu keliu. Nes taip yra ramiau. Yra baudžiamųjų bylų iškelta - ir dėl Vilniaus stadiono, ir dėl kitų dalykų. Bet ne kartą esame konstatavę - dėl atsakomybės stokos tokie dalykai ir įvyksta. Ko bijoti? Aš žinau - geriausiu atveju mane išbars. Todėl galima rizikuoti. O apribojimai įsidarbinti valdininkams toje pačioje srityje kai kur yra traktuojamos taip laisvai, kad sudaro galimybę pasiruošti šiltą vietą, atsarginį variantą.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"