Dula: gimdyklose dar yra smurto ir patyčiųnuotraukos (9)

2018 rugsėjo mėn. 13 d. 12:29:35 Perskaitė 765

Po įvykio Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, kai medikai iškvietė policijos pareigūnus „agresyviai nusiteikusiai“ gimdyvei, o šie laikė jos rankas, pirmos viešai sureagavo Lietuvos dulos – gimdyvių padėjėjos. Rašėme, kad Lietuvos dulų asociacija išplatino kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, žiniasklaidą, kuriame medikų veiksmus įvertino netinkamais, o priemones – kraštutinėmis.

 

Lietuvos dulų asociacijos valdybos pirmininkė dviejų vaikų mama Lina Gabrijolavičienė sako, jog smurtas prieš gimdyvę jokiomis aplinkybėmis nėra pateisinamas.

Įvykis atspindi bendrą situaciją

– Kas paskatino viešai kreiptis dėl šio, jūsų žodžiais, rezonansinio įvykio?

– Nes buvo imtasi kraštutinių veiksmų. Šis įvykis atspindi tai, kas vyksta beveik visose Lietuvos gimdyklose. Prieš moteris yra naudojamas fizinis ir emocinis smurtas. Apie tai nėra kalbama tarsi nebūtų žmonių, kurie galėtų joms atstovauti, nes ne visos šeimos, grįžusios namo su vaiku, būna stiprios ir drąsios. Ne visos gimdyvės atpažįsta, kaip buvo su jomis pasielgta. Yra ryžtingų, drąsių moterų, kurios sugeba nusiųsti laiškus ligoninių vadovams ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, bet jos pavienės.

Paskutiniu metu buvo daug visuomenės susidūrimų su smurtu ir mūsų požiūrio į jį: ir vaikų, ir prievartautų moterų istorijų. Kiek reikia jėgos vien tam, kad galėtum apie tai šnekėti!

Didelė visuomenės dalis yra nepasirengusi net pripažinti, kad problema egzistuoja, o aukos kaltinimas – dar viena problema Lietuvoje.

Kai pats su tuo susiduri, turi daugiau atjautos kitam. Atpažįsti, sugebi pagalvoti, o kokiomis sąlygomis tai būtų pateisinama? Jeigu moteris būtų asociali, ar toks elgesys su ja būtų pateisinamas? Ne!

Ji buvo pavadinta agresyvia ir tai tarsi kodas, kad gali atvažiuoti policija. Bet iš to, kaip buvo apibūdintas jos elgesys – gulėjo ant grindų, atsakė lipti ant stalo ir keikėsi – nėra pavojaus kitų gyvybei arba sveikatai.

– Ką jūs vadinate fiziniu, psichologiniu smurtu, kurį patiria gimdyvės?

– Ta riba yra labai plona. Pagrindinis skiriamasis bruožas – ar moteris davė sutikimą tam, kas yra daroma su jos kūnu, ar ne. Emocinė gimdymo trauma priklauso nuo moters, ne nuo faktorių. Vienaip į žodžius: „Tai dabar plačiau išskėsk kojas“ – sureaguos moteris su vienokia patirtimi, visiškai kitaip juos išgirs moteris, patyrusi seksualinį smurtą.

Fizinis smurtas gali būti neatsiklausimas prieš darant epiziotomiją (kerpant tarpvietę), kai moteris prašo jos neliesti, o ją liečia: skečia kojas, užgula, spaudžia pilvą. Yra buvę, kad muša per veidą.

– Būsena, kai gimdyvė šaukia, pyksta ar net keikiasi, nėra naujiena nei gimdžiusiai moteriai, nei medikams.

– Ji netgi turi pavadinimą – tranzitinė fazė. Svarbu atpažinti, kad moteris yra ant ribos, kurią turi peržengti, jai niekada nebuvo taip intensyvu. Taip, nuo to norisi atsitraukti, tokia žmogiška reakcija. Bet kai tai vadina atsisakymu gimdyti... Moteris atsisakė ne gimdyti, o paklusti procedūroms. Kad mes šiuos dalykus tapatiname ir naudojame kaip sinonimus, labai daug parodo apie požiūrį.

Aš nemanau, kad ši situacija buvo lengva ir paprasta, panaudota tikrai kraštutinė priemonė. Labai nenoriu kaltinti ir nenoriu kalbėti apie tai, ko nemačiau.

– Kraštutine priemone vadinate tai, kad buvo iškviesti pareigūnai?


– Ir kad jie laikė moterį už rankų, net sugebėjo fotografuoti ir tai paviešinti.

Lietuvoje yra daug moterų, kurios buvo pažemintos, prieš jas buvo pavartota jėga, su jomis buvo elgiamasi nepagarbiai tuomet, kai jos pažeidžiamos.

Aš suprantu, kad policiją reikia palaikyti, ji dirba ypatingą darbą, padėkų ir pagyrimo jai nebus per daug, bet čia ne tas atvejis. Ir dar Šiaulių mero padėka... Tie juokeliai, kad gimęs vaikas gal bus policininkas...

Ar gimdyvei, kuri atliko pagrindinį darbą, sugebėjo net ir tokiomis sąlygomis pagimdyti, buvo skirtas dėmesys? Ar buvo pagalvota, kokios pagalbos jai reikia dabar?

Pasigenda empatijos ir atjautos

– Ginate žmogaus teisę atsisakyti jam siūlomų procedūrų, ir kad šis sprendimas turi būti gerbiamas. Bet šioje situacijoje yra ne tik gimdyvė, bet ir kūdikis. Kas apgins jį?


– Lietuvoje, kol žmogus negimė, nėra naujagimis, pirmiausia yra mamos kūnas ir mamos interesai. Aišku, medikai nori sveikų žmonių ir jų linki, bet su gimdymu nėra taip pat, kaip su apendicitu, nors dažnai girdime tokį palyginimą.

Gimdymo fiziologija labai priklauso nuo moters psichologinės būsenos. Moteriai reikia įeiti į tą specifinę tranzitinę fazę, reikia, kad jai netrukdytų. Yra labai daug tyrimų apie tai, kad viena panaudota intervencija gimdyme reiškia ir kitas tikėtinas intervencijas. Gimdymas yra sudėtingas, kompleksinis procesas.

– Dulos bendradarbiauja su medikais, padeda gimdyvėms. Su kokiu požiūriu susiduriate?


– Yra moterų, kurios gimdė su dulomis ir pirmą, ir antrą, ir trečią vaiką, yra moterų, kurioms tai atrodo pinigų švaistymas. Personalas irgi labai skirtingai reaguoja: vienur yra atviresnis, ieško bendrų sprendimų, kitur pasakoma moteriai, kad ji turi pasirinkti, ką vesis į gimdyklą – vyrą ar dulą.

– Ar žinote atvejų, kai gimdyvės ėmėsi gintis nuo smurto ar patyčių, gal kreipiasi į jus pagalbos?


– Jeigu ši gimdyvė manys, kad mes galime kažkuo padėti, feisbuko grupėje „Dulos Lietuvoje“ gali parašyti žinutę ir mes tikrai padėsime. Žinau atvejų, kai medikai atsiprašė ir kalbėjosi su moterimis. Tai yra labai daug, nes atpalaiduoja moterį, leidžia jai gyventi su žinia, kad buvo teisi, kad įvyko nesąmonė.

Neigimas, jog tu nieko nesupratai ir viskas buvo gerai, yra baisus, nes moters kūnas žino, kad buvo ne taip. Pas mus nėra pagalbos sistemos, be to, visi kaštai – emociniai, laiko, finansiniai – krenta ant šeimos. Čia tokie nepraminti keliai...

Uždarose feisbuko grupėse, kuriose yra daug mamų, matau didelę reakciją. Bet moterys linkusios dalytis istorijomis tik ten, kur jaučiasi saugiai. Reikia būti išsigydžius savo žaizdas, kad apie jas viešai galėtum šnekėti.

– Ką šis įvykis reiškia moteriai, esančiai nėštumo pabaigoje ir laukiantis pirmojo vaiko? Kokia jo žinutė?

– Linkėčiau moterims žiūrėti į gimdymą, kaip į savo procesą, kuriame kiti gali padėti. Net ir labiausiai kvalifikuota, didžiausia komanda gali tik padėti, bet gimdo pati moteris. Už šį procesą prisiimti atsakomybę nelengva, bet iš to ir visa jėga.

– Jūsų asociacija ragina imtis pokyčių gimdymo įstaigose. Kokių?

– Šis įvykis – atspindys to, kas vyksta mūsų visuomenėje, kaip mes elgiamės su pažeidžiamiausiais žmonėmis, kiek yra patyčių mūsų aplinkoje.

Patyčios nėra penktokų problema, patyčios prasideda nuo suaugusiųjų. Nei ligoninės personalas, nei kiti nėra atskirti nuo visuomenės. Gimdyklose daug patyčių, nepagarbos, smurto ir tai neturėtų tęstis. Tai negali būti tik jas patiriančių moterų reikalas.

Visas su gimdyve dirbantis personalas, nuo slaugių iki aukščiausios kvalifikacijos medikų, turėtų žinoti gimdymo psichologiją, bendravimo psichologiją, kaip perduoti žinią, kad viskas keičiasi, negu buvo suplanuota, kaip bendrauti su tėčiu, kuris yra už operacinės durų ir patiria įtampą.

Reikia daugiau empatijos, susikalbėjimo, kad medikai galėtų atsidurti pacientų kailyje, o pacientai suprastų, kokiomis sąlygomis dirba medikai, kokiu krūviu dirba akušerės ir koks neadekvatus jų atlyginimas.

Gimdyklose yra labai šviesių ir nuoširdžių žmonių, todėl jiems dirbti aplinkoje, kuri jų nepalaiko, yra sunku. Manau, ir jiems turime išreikšti savo palaikymą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net