respublika.lt

2018 rugpjūčio 21, antradienis

D.Pūras: sveikatos sistemą užvaldė „stebukladariai“nuotraukos (3)

2018 balandžio mėn. 17 d. 17:52:20

Mūsų sveikatos sistemą užvaldė biomedicinos „stebuklų“ darytojai, o pirminė priežiūra, ligų prevencija, psichikos sveikatos priežiūra, paliatyvi slauga, gerontologija, socialinė medicina lieka paribyje. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius psichiatras Dainius Pūras.

 

„Kiekvieną kartą džiaugiuosi skaitydamas vyriausybių mintis apie dėmesį pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, įsipareigojimus mažinti eiles pas gydytojus ir pan. Tikiuosi, kad Vyriausybės pristatyti siūlymai pagaliau virs pamatuojamais darbais, nes retoriką, kad pirminei asmens sveikatos priežiūrai, psichikos sveikatos priežiūrai bus skirtas prioritetas, naudoja visos vyriausybės“, - Eltai sakė prof. D. Pūras.

Socialiniuose tinkuose komentuodamas ypač Lietuvai opią problemą - keturis kartus Europos Sąjungos vidurkį viršijantį sergamumą tuberkulioze, prof. D. Pūras atkreipė dėmesį į mūsų sveikatos sistemą užvaldžiusius biomedicinos stebuklų darytojus ir lėšų pramušinėtojus tam.

„Jiems sekasi gerai. Gi visa tai, kas turėtų būti tikrasis sveikatos politikos prioritetas - paribyje arba užribyje. Taip iki šiol su akademinės medicinos elito vadovavimu vystytai sveikatos sistemai kyla vis daugiau rimtų grėsmių, nes ji neefektyvi, netvari ir stiprina socialinę atskirtį“, - komentavo Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichikos sveikatą prof. D. Pūras.

Kaip pabrėžė psichiatras, biomedicinos naujovės ir mokslo pasiekimai nėra blogis. Blogis - piktnaudžiavimas jais.

„Man kolegos sako, ką tu turi prieš naujausius medicinos mokslo laimėjimus, kurie pasitarnauja gelbstint gyvybes. Aš ne prieš, tik žinau, kad pasaulyje brangių medicinos technologijų finansavimas yra ypatingai prižiūrimas nepriklausomu būdu. Nes šioje srityje daug landų korupcijai. Lietuvoje lenktyniauja du didžiausi medicinos centrai - Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos - kas daugiau tų technologijų paims. Jei paima vieni, tarsi automatiškai priklauso ir kitiems“, - kalbėjo prof. D. Pūras.

Kaip akcentavo psichiatras, politikai turėtų prižiūrėti, kad, investuojant į naujausias medicinos technologijas, nebūtų skriaudžiamos nepopuliarios medicinos sritys. Tuberkuliozė - viena jų, nes neva yra asocialių žmonių liga, kaip kalbama apie ŽIV, AIDS, narkomaniją, psichiatriją.

„Visos šios sritys, kur nereikia brangių technologijų, stovi eilėje ir 30 metų laukia dėmesio, neva, nėra pinigų ir nereikia tikėtis, kad bus kaip Švedijoje. Tačiau su brangiomis medicinos technologijomis mes tuos švedus jau pralenkėme. Pagal tai, kiek pripirkta brangiausių technikų, man atrodo, tikrai yra per daug. Bet, žinoma, kažkas turėtų tai nepriklausomai įvertinti, o Lietuvoje tikro, nepriklausomo technologijų vertinimo iki šiol nėra“, - konstatavo prof. D. Pūras.

Psichiatro nuomone, neproporcingai daug investuodami į technologijas mes sukeliame nepamatuotus lūkesčius.

„Žmonės klausosi ir pradeda įsivaizduoti, kad medicinos paslaugos - apie technologinius stebuklus - arba tu papulsi į elitinę ligoninę po ypatingu aparatu, arba tau gali blogai baigtis. Ir tada nuvertinama šeimos gydytojo veikla, nuvertinama visa provincijos medicina. Sukuriamas nesveikas ažiotažas, kad yra gal tik viena kita ligoninė Lietuvoje, kur dirba geriausi gydytojai. Aš sakyčiau, visur dirba geri gydytojai, tik vieni tarp labai brangių aparatų, ir tada visi labai nori pas juos patekti, o kitas gydytojas sėdi provincijos ambulatorijoje ir daro labai vertingą darbą, tik nematomą“, - sakė Eltos pašnekovas.

Prof. D. Pūro įsitikinimu, ligoninių tinklą Lietuvoje iš tiesų reikia optimizuoti. Apie tai kalbama dažnai, bet nepasakoma, kad per didelį vaidmenį vaidina didžiosios ligoninės su didžiuliu lovų skaičiumi.

„Ką tada jauniems medikams sakyti apie jų darbo vietas, kur jos bus be Santaros ir Kauno klinikų? Nesakau, kad kiekviename mažame miestelyje turi po ligoninę būti. Bet mes nutarkime, kaip rekomendavo Pasaulio bankas, kad būtų 10-20, o aš sakyčiau - apie penkiolika normalių rezidentūrinių ligoninių, kur gydytojas rezidentas galėtų atlikti normalių intervencijų. Bet dabar dėl tokių ligoninių, be Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir gal Panevėžio, nebeaišku. Reikia pagaliau nuspręsti, kokią mes projektuojame Lietuvos sveikatos sistemą, kad nebūtų perlenkimų į per mažas įstaigėles ir į kelių tūkstančių lovų ligonines, kurių beveik neįmanoma valdyti. Tai patvirtintų ir ekspertai, jeigu jų paklaustume“, - sakė prof. D. Pūras.

Kaip pabrėžė Eltos pašnekovas, jis akcentuoja perlenkimus, disproporcijas, visiškai nenuneigdamas medicinos mokslo laimėjimų.

„Tik tiek, kad jie Lietuvoje naudojami pertekliniu, karikatūriniu būdu - kas daugiau naujovių įsidiegs. Taip daroma neigiama įtaka visos sveikatos sistemos plėtrai ir žmonių supratimui, kas yra sveikatos apsauga. Paprastai tai nėra apie „stebuklus“, greičiau apie kasdienį šeimos gydytojo darbą, kitų specialistų darbą“, - sakė psichiatras.

Vyriausybei, kuri pradėjo sveikatos reformą, D. Pūras linkėjo ne tik įvardyti sprendimus, bet ir juos įgyvendinti.

„Tai, kad iki 80 proc. sveikatos problemų turi spręsti šeimos gydytojas, kartojo dar Mykolo Brazausko Vyriausybė ir visos kitos. Bet reformos buvo užblokuotos dėl medicinos specialistų lobizmo - mes juk vis viena geriau širdį, plaučius ar inkstus pagydysime nei šeimos daktaras. Ir tada žmonės netiki šeimos daktarais, eina dantis sukandę, kad tik gautų siuntimą pas tikrus specialistus. Bet tai - nenormalu. Normalus britas, taip pat ir priklausantis elitui, kilus sveikatos problemai, eina pas šeimos gydytoją. Jie tai laiko vertybe, o pas mus iš karto ieškoma patekimo ten, kur daug aparatų“, - komentavo prof. D. Pūras.

Šeimos gydytojo specialybę profesorius vadino pačia sudėtingiausia, bet ir vertingiausia, nes tai gydytojas, matantis visą žmogų.

„Mes visi turime šeimos gydytojo specialybę, reputaciją visaip didinti, o ne menkinti, kaip dar pasitaiko. Todėl labai palankiai vertinu Vyriausybės planus daugiau dėmesio skirti pirminei sveikatos priežiūros grandžiai ir mažinti atotrūkį taro sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Linkiu, kad tai būtų įgyvendinta ir pats mielai prisidėčiau, kad virstų kūnu, nes panašių pažadų yra buvę ne kartą“, - sakė prof. D. Pūras.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINKLAI: Izraelio vyriausybė leis šimtams tūkstančių piliečių įsigyti ginklus. Remiantis naujomis taisyklėmis, leidimo laikyti ginklą galės prašyti iki 600 000 izraeliečių - iki šiol šis skaičius buvo 140 000.
  • TAIFŪNAI: Japonijos link artėja iš karto du taifūnai; nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo dėl smarkių liūčių, stipraus vėjo ir didelio bangavimo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums teko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą?

balsuoti rezultatai

Ar dalyvaujate klasės susitikimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13   +17 C

   +6  +13 C

 

   +11  +15 C

  +20  +23 C

   +21  +23 C

 

   +25  +27 C

  7-11 m/s

  1-2 m/s

 

    2-4 m/s

 

USD - 1.1420 PLN - 4.3037
RUB - 76.7235 CHF - 1.1366
GBP - 0.8948 NOK - 9.6720
reklama
Ukis 2018