Nors Lietuvoje pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad neįgaliuosius reikia įvairiais būdais skatinti įsitraukti į darbo rinką, kai kurie šalyje galiojantys įstatymai nuo to atbaido ir net skatina būti valstybės išlaikytiniais. Mat neįgaliam asmeniui „leidžiama“ sirgti tik 90 dienų per metus - vėliau „Sodra“ nedarbingumo pašalpos jam nebemoka, o neįgalumo neturintys asmenys gali ligos pašalpą gauti neribotą laiką.
Kai sunkiausia, valstybė nusisuko
Į redakciją kreipėsi keturiasdešimtmetis vyras Aurimas (pavardė redakcijai žinoma - red. past.), jau daugiau nei 15 metų turintis neįgalumą. Jaunystėje jis dirbo net sirgdamas gripu, tad išsivytė komplikacijos - inkstų funkcijos nepakankamumas. Nustojus funkcionuoti vyro inkstams, jam buvo transplantuotas mamos inkstas. Po operacijos vyrui neterminuotai buvo nustatytas mažesnis nei 25 proc. darbingumas.
Atsigavęs po transplantacijos ir pasijutęs pakankamai gerai, Aurimas susirado darbą ir daugelį metų dirbo, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Juo labiau kad jaunam, menką darbo stažą turinčiam žmogui buvo priskaičiuota vos 150 eurų netekto darbingumo pensija, o už tiek pragyventi nelengva.
Praėję metai vyrui buvo nesėkmingi - donoro inkstas nustojo veikti, tad gyvybę dabar gelbsti tik tris kartus per savaitę atliekamos dializės procedūros. Dėl nusilpusio imuniteto ir varginančių dializės procedūrų vyras nuolat susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, tad dažnai tenka gulėti ligoninėje. Darbdavys pasitaikė sąmoningas, tad pretenzijų nereiškia ir iš darbo neatleidžia - tiesiog perskirstė darbus taip, tad Aurimui teko tie, kurių nėra būtinybės atlikti skubiai. Kaskart pagerėjus sveikatai vyras grįžta į darbą, nors ir už nedidelį atlyginimą.
„Nėra lengva taip gyventi, bet šiuo metu kitos išeities neturiu - reikia laukti donoro ir stengtis dirbti, kad turėtume už ką gyventi“, - sako Aurimas.
Visus tuos metus, kol donoro inkstas sėkmingai veikė, dirbantis vyras, kaip ir visi, nuo gaunamo atlyginimo mokėjo mokesčius valstybei. Pernai, kai jį užklupo sveikatos problemos, už pirmas dvi nedarbingumo dienas, kaip ir priklauso pagal įstatymus, ligos išmoką jam mokėdavo darbdavys, už likusias - „Sodra“.
Tačiau lapkritį darbdavys Aurimą informavo, kad pernai „Sodra“ ligos išmokos jam nebemokės, nes jis viršijo įstatymais leidžiamų sirgti dienų „limitą“ - 90 dienų.
„Politikai kalba apie tai, kad neįgaliuosius reikia integruoti į darbo rinką, sukurti jiems sąlygas dirbti. Aš pats susiradau darbą ir ne vienus metus dirbau, mokėjau mokesčius. O dabar, kai mano sveikata pašlijo, kai negaliu dirbti visa jėga ir reikia vartoti daug papildomų vaistų, kad išgyvenčiau, kol atsiras man tinkantis donoro inkstas, „Sodra“ praneša, jog ligos pašalpos man nemokės, nes aš viršijau kažkokį nedarbingumo dienų „limitą“, - piktinosi vyras. - Aš juk ne dėl užgaidos guliu ligoninėje ar būnu nedarbingas. Tačiau rezultatas toks, kad tada, kai sunkiausia, valstybė palieka mane verstis kaip noriu iš tos simbolinės invalidumo pensijos“.
Taip parašyta įstatyme
Kaip „Vakaro žinias“ informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Jarmalis, sergančiam žmogui, kuriam nėra nustatytas neįgalumas, ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos arba iki darbingumo lygio nustatymo dienos.
„Sodros“ tinklalapyje teigiama, kad jei asmuo nepertraukiamai serga ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių, jis kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją, kuri sprendžia dėl tolesnio gydymo ir laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų darbingumo lygiui nustatyti. Todėl sergantys žmonės, anot „Sodros“ atstovo, be valstybės pagalbos nelieka - jiems arba mokama ligos išmoka, arba netekto darbingumo pensija.
Tačiau asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kitaip sakant - dirbantiems neįgaliesiems, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 dienų per metus. Anot S.Jarmalio, taip nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.
Dovilė Juodkaitė, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė:
Klausimą, kodėl dirbantys neįgalieji iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką tik 90 dienų per metus, užduodame jau ne vienus metus. Girdime argumentus, kad tiems neįgaliesiems, kuriems mokama tikslinė kompensacija dėl jų negalios iš „Sodros“, išmokos neturėtų dubliuotis.
Vis dėlto tai yra akivaizdi diskriminacija.
Neįgaliųjų organizacijų siūlymas - jeigu liga, dėl kurios mokama ligos pašalpa, nesusijusi su pagrindine negalios priežastimi, išmoka neįgaliajam turėtų būti mokama kaip kitiems asmenims, t.y. nekvestionuojamai 120 ligos dienų per metus ir daugiau pagal poreikį.
Jurgita Masiulionytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė:
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorės Jurgitos Masiulionytės žiniomis, tas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus terminas sergant gauti ligos pašalpą iš „Sodros“ nustatytas įvertinus tai, kad neįgalus asmuo jau gauna iš „Sodros“ netekto darbingumo pensiją, kuri kompensuoja dalį dėl ligos prarandamų darbo pajamų.
Tačiau, anot sąjungos atstovės, yra neįgaliųjų, kurie gauna netekto darbingumo pašalpas iš Socialinės paramos skyriaus (tokia pašalpa mokama tiems, kurie visiškai neturi darbo stažo). Jiems 90 dienų ligos terminas negalioja, kaip ir neįgalumo neturintiems asmenims.
„Susiklosto situacija, kad dirbantys neįgalieji, gaunantys neįgalumo pensiją iš „Sodros“, neturi teisės sirgti daugiau nei 90 dienų per metus, o tie, kurie gauna netekto nedarbingumo pensijas iš Socialinės paramos skyriaus ir sveikieji, gali sirgti neribotą laiką. Tai yra akivaizdi diskriminacija“, - teigia J.Masiulionytė. Jos įsitikinimu, tokie įstatymų „kuriozai“ tikrai neskatina neįgaliųjų dirbti, o skatina juos būti valstybės išlaikytiniais.
Į tokią nelygybę Lietuvos žmonių su negalia sąjunga prašė atkreipti dėmesį tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkus, tačiau jokios reakcijos nesulaukė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“