Žiemą mūsų akys patiria dvigubą smūgį - lauke diskomfortą sukelia šaltis, dargana ir vėjas, o patalpose jas vargina šildymo prietaisų išsausintas oras. O jei didžiąją dienos dalį praleidžiate prie kompiuterio ar išmaniųjų prietaisų, raustančios, perštinčios ir sausėjančios akys tampa kasdienybe.
Vaistininkas Robertas Medutis sako, kad šaltuoju metų sezonu retas žino, kaip teisingai rūpintis akimis, todėl žmonės itin dažnai skundžiasi dviem didžiausiomis problemomis - varginančiu ašarojimu ir akių sausėjimu.
„Žiemą vėjas ir šaltis džiovina akies paviršių, o organizmas, norėdamas apsiginti, pradeda drėkinti akį ir ima riedėti ašaros. Ašarojimas yra sveika apsauginė reakcija, tačiau daugeliui tai sukelia diskomfortą“, - sako vaistininkas.
O štai sausų akių sindromui didelį poveikį turi patalpų šildymas: kuo intensyviau šildoma, tuo stipriau oras paveikia akis dengiančią natūralią ašarų plėvelę, akys išsausėja, tampa jautresnės, gali atsirasti deginimo jausmas, dilgčiojimas. Pasak R.Medučio, akių sausumas dar stipriau pasireiškia tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, diskomfortą gali sukelti ir ryškus dirbtinis apšvietimas.
Nuolat dirginamos akys sparčiau sensta, tad jas reikėtų nuolat stiprinti, prižiūrėti. Akims svarbus vitaminas A, žuvų taukai, liuteinas. Šių medžiagų ir vitaminų galima gauti ir su maistu - ypač akims naudingos morkos ir mėlynės. Tačiau bene svarbiausia taisyklė, kuri gali padėti apsaugoti akis nuo perštėjimo ir sausėjimo, yra kasdienis akių drėkinimas.
„Pajutę diskomfortą akyse, kai kurie bando jas drėkinti vandeniu, tačiau tai labai laikina pagalba. Norint palaikyti nuolatinę drėgmę, reikėtų pasitelkti dirbtines ašaras ar akių lašus, kurie ir drėkina, ir panaikina deginimo, karščio pojūtį“, - pažymi R.Medutis ir pataria dėl tinkamiausių preparatų ir gydymo pasitarti su vaistininkais ar gydytojais.