Diagnozė trukdo gyventi net pasveikusnuotraukos

2017 lapkričio mėn. 16 d. 12:00:33 Perskaitė 852

Dabar galiojantys teisės aktai atgraso nuo kokio nors psichinio sutrikimo kenčiantį žmogų kreiptis pagalbos į specialistus, nes diagnozė, net ir žmogui pasveikus, gali tapti didele kliūtimi jo tolesniame gyvenime - tai akcentavo Seime diskutavę psichikos sveikatos specialistai.

 

Specialistai akcentuoja, kad dabartinė psichikos sveikatos apsaugos sistema yra daugiau orientuota į popierius, o ne į konkretaus žmogaus būklę ir jam reikalingą pagalbą. Galiojantys teisės aktai neskatina žmogaus kreiptis pagalbos.

Pavyzdžiui, jei žmogus, turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, savanoriškai kreipiasi pagalbos, jam iš karto taikomos sankcijos, tarkime, neleidžiama naudotis šaunamuoju ginklu. Iš vienos pusės, tai yra gerai. Tačiau kitas asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu ir pagalbos nesikreipia, jokių sankcijų nesulaukia, nors jis kelia didesnę grėsmę, nes net nemėgina spręsti problemos.

Pasak kunigo Kęstučio Dvarecko, turintys priklausomybių žmonės siekia išsaugoti šią paslaptį dėl galimų pasekmių darbui ir reputacijai. Be to, eilės į priklausomiems nuo alkoholio žmonėms pritaikytą Minesotos programą tenka laukti apie du mėnesius. Per tiek laiko žmogui dingsta bet koks ūpas spręsti problemą.

Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentės psichiatrės Sigitos Lesinskienės teigimu, apie 40 proc. vaikų turi tam tikrų psichologinių sutrikimų. Toks vaikas turi gauti pagalbą įveikiant sunkumus. Tačiau tėvai jos nesikreipia, nes baiminasi įrašo vaiko ligos istorijoje - esant jam vaikas ateityje negalės tapti policijos pareigūnu ar teisėju. O mechanizmo, naikinančio žymą apie sutrikimą, kai jis jau praėjęs, nėra.

„Diagnozė „kabo“ duomenų failuose net ligai išnykus ir trukdo žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai didysis uždavinys teisininkams, kad buvusi liga išnyktų“, - sako psichiatrė.

Psichikos sveikatos specialistai įsitikinę, kad būtina koreguoti ir pažymų ginklui ar vairuotojo teisėms gauti tvarką. Visų pirma tai yra neetiška - juk neprašoma pažymos apie vėžinį susirgimą, nors jis taip pat gali turėti įtakos vairavimui ar net ginklo turėjimui. Sveikatos pažymos reikalavimas priimant žmogų į darbą ar studijuoti - taip pat perteklinis. Jeigu sveikatos būklė neleidžia atlikti pareigų, žmogus tiesiog galėtų būti atleistas, jeigu studentas nepajėgus išlaikyti egzaminų - negalėtų tęsti studijų.

Ekspertų nuomone, dabartinė pažymų išdavimo tvarka neretai yra formalumas, kuris neturi nieko bendro su realia žmogaus psichikos sveikata. Ar gali psichiatras per kelių minučių vizitą išsamiai įvertinti realią psichikos būklę? Pažyma išduodama penkeriems metams - o kas, jei liga atsiranda praėjus metams po pažymos išdavimo?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net