respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

koncertas3

Dėl organų donorystės idėjos stovėta 1217 valandųnuotraukos (5)

2017 spalio mėn. 14 d. 12:00:35
Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt ir Valentina Gudienė, Elta

Šeštadienį, 9 val. ryto, Kaune ir Vilniuje baigėsi visą parą trukęs ir pirmą kartą Lietuvoje surengtas organų donorystei skatinti skirtas performansas „Mirštu, kaip noriu gyventi“. Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad žmonės nepabijojo neįprastos renginio koncepcijos, drąsiai jungėsi ir stebino savo ištverme.

 

Performansas „Mirštu, kaip noriu gyventi“, kurį organizavo organų donorystę Lietuvoje skatinantis Irenos Matijošaitienės fondas, kvietė žmones ateiti ir, stovint specialioje renginio erdvėje, patirti neapibrėžtą laukimo jausmą, laukiant pusvalandį, valandą ar visą parą - tiek, kiek leis galimybės. Tokiu būdu buvo kviečiama patirti tai, ką jaučia organų transplantacijos laukiantys žmonės. Pasak organizatorių, performanse dalyvavo per 700 užsiregistravusių žmonių, kurie bendrai išstovėjo 1217 valandų, o tai yra daugiau nei 50 parų! Netrūko žmonių, kurie stovėjo po dvi, keturias, penkias valandas, bet 4 dalyviai sugebėjo išstovėti visą performanso laiką - 24 valandas. Kaune šį iššūkį įveikė Vaidas Poderis ir Gitana Evseičikaitė, Vilniuje - Greta Bernotaitė ir Inga Galinytė.

Visi 24 valandas išstovėję dalyviai dalindamiesi mintimis pripažino, kad buvo sunkiau nei tikėjosi. Buvo momentų, kai kankino nuovargis ir natūraliai kildavo mintys, ar pavyks išlaukti dar artimiausią valandą.

„Nemaniau, kad aš išbūsiu, tačiau aš džiaugiuosi, kad mes tai padarėme. Nors buvo visokių momentų. Atrodo ir pavargome. Aš asmeniškai pradėjau ir abejoti, bet mane laikė pažadas. Pažadas savo sūnui. Aš visą savo buvimą čia skyriau savo berniukui ir jo širdelei“, - mintimis po renginio dalinosi Gitana.

„Tikiu, kad savo stovėjimu mes žmonėms parodėme, kad organų donorystė yra svarbu, ir jie į tai labiau atkreips dėmesį. Aš jau užsiregistravau organų donoro kortelei gauti ir laukiu, kol ji bus atsiųsta“, - savo stovėjimo prasmingumą įvardino Vaidas.

Inga performanso metu pripažino, kad kalbėjimas apie donorystę labai greitai griauna mitus, kurie yra apipynę šią temą. „Kai pradedi kalbėti ir diskutuoti apie mitus, kuriuos buvai susikūręs, supranti, kad tai yra visiška nesąmonė, nes taip tiesiog negali vykti. Tiesiog reikia kalbėti“, - sakė ji.

Ne vienas renginyje dalyvavęs žmogus pripažino, kad jų aplinkoje retas žmogus pasidalina mintimis apie organų donorystę ir apie tai dažniausiai tenka pagalvoti tik tada, jei šeimoje ištinka nelaimė ar kažkam prireikia donoro. Tais atvejais daugelis susimąsto, kiek daug reiškia viena užpildyta donoro kortelė arba garsiai ištartas sakinys: „Taip, aš pritariu organų donorystei.„

Irenos Matijošaitienės fondo vadovas Andrius Palionis tikisi, kad šis performansas ir visa kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ privers ne vieną mūsų šeimos rate padiskutuoti apie organų donorystę anksčiau nei nutikus nelaimei, kai artimieji paliekami nežinioje.

„Šį performansą ir jo metu kylančias temas diktavo visi dalyvaujantys. Viskas, kas vyko, kilo iš pačių žmonių. Labai džiugu, jog performanse dalyvavo daugiau žmonių nei tikėjomės. Visi jie yra organų donorystės idėjos skleidėjai Lietuvoje. Manau, performanso dalyviai ir jų parodytas laukimo rezultatas privers daugelį žmonių pagalvoti, pakalbėti ir priimti sprendimą dėl organų donorystės. Svarbiausia yra išdrįsti ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus“, - mintimis po renginio dalinosi A. Palionis.

Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šia dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes. Organų donorystė Lietuvoje yra savanoriška ir neatlygintina - tuo neuždarbiaujama, o savo noru siekiama suteikti kitam žmogui galimybę išgyventi.


Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?

Socialiniai performansai „Mirštu, kaip noriu gyventi“ Kauno autobusų stotyje ir Vilniaus geležinkelio stotyje surengti vakar ir šiandien, tarsi vainikavo pastarąsias porą savaičių vykusius renginius, skirtus kasmet antrąjį spalio šeštadienį minimai Europos ir Pasaulinei organų donorystės ir transplantacijos dienai.

Kai kuriems sergantiems žmonėms išgelbėti gyvybę galima tik persodinus tam tikrą organą ar audinį. Lietuvoje donoro audinių ar organų nuolat laukia apie 500 žmonių. Artimai su tuo nesusidūrusiam sunku suvokti, kaip šie žmonės jaučiasi: laukimas jiems yra tapęs neatsiejama būties dalimi. O bene žiauriausia suvokti tai, kad jie, patys to nenorėdami, tam tikra prasme laukia kito žmogaus mirties, nes donoro organai galbūt išgelbės gyvybę jiems.

„Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?“ - klausia Irenos Matijošaitienės fondas, iniciavęs socialinį performansą „Mirštu, kaip noriu gyventi“. Žmonės, norintys išreikšti palaikymą organų donorų laukiantiems žmonėms, buvo kviečiami ateiti, atsistoti specialiai paruoštoje erdvėje, pasinerti į laukimo būseną ir pajusti ryšį su žmonėmis, kurie laukia savo donoro.

„Daugelio žmonių bent kartą gyvenime aplankytos Vilniaus ir Kauno erdvės buvo pasirinktos ne atsitiktinai. Tiek autobusų, tiek geležinkelio stotyse dauguma mūsų kažkada esame laukę traukinio ar autobuso. Tačiau tai buvo laukimas, kai žinojome, ko laukiame ir žinojome, kada tai įvyks. Laukiantieji organų donoro neturi jokių laiko orientyrų. Jie niekada nežino, kada tai įvyks ir ar iš viso įvyks. Būtent todėl nusprendėme pakviesti visus neabejingus ateiti ir bent simboliškai patirti, ką reiškia laukti“, - apie performanso idėją pasakojo Irenos Matijošaitienės fondo direktorius Andrius Palionis.

Organų donorystė - nesibaigiantis, nenutrūkstantis gyvybės ratas: liga - mirtis - gyvybė. Šiame procese dalyvauja didžiulė įvairių sričių specialistų komanda. Tačiau jų pastangų ir profesionalumo neprireiktų, jei nebūtų svarbiausio šiame procese - organų ar audinių donoro. Vienas žmogus po mirties gali išgelbėti net septynių sunkiai sergančių pacientų gyvybę arba pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Galima transplantuoti mirusiojo širdį arba širdies ir plaučių kompleksą, plaučius, abu inkstus arba inksto ir kasos kompleksą, kepenis, abi ragenas, kaulinį audinį.

Sutikimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais yra pareiškę 24 882 gyventojai - 8602 vyrai ir 16 280 moterų. Tačiau nuo 2000 metų, kai Lietuvoje buvo įteisinta donoro kortelė, potencialiais donorais tapo vos penki šios kortelės turėtojai. Taigi akivaizdu, kad donoro kortelės turėtojai organų donorais tampa itin retai. Todėl lemiamą sprendimą dėl donorystės priima mirusiojo artimieji.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Velyke2017