Be slaugytojų medicina žlugsnuotraukos (4)

2018 gegužės mėn. 16 d. 07:51:42 Perskaitė 4021

Gegužės 12-ąją minėtą Tarptautinę slaugytojų dieną, anot Lietuvos medikų sąjūdžio narės, slaugytojos Ingos Jakutavičienės, Lietuvos slaugytojai pasitiko su viltimi, kad jie pagaliau bus išgirsti ir situacija keisis į gera.

 

„Šiuo metu nuotaikos yra gana liūdnos, nes situacija tikrai bloga - maži slaugytojų atlyginimai, dėl kurių jų jau trūksta, o tai lemia neadekvačius krūvius dirbantiems. Ne paskutinėje vietoje yra ir tai, kad slaugytojo indėlis yra smarkiai nuvertintas ir požiūris į juos - menkinantis.

Gegužės pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija su medikų profsąjungomis pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties priedą, kuriuo numatoma, kaip konkrečiai turi būti didinamos medikų algos. Įvedama mažiausia galima pagrindinio darbo užmokesčio suma, kuri slaugytojams bei akušeriams su aukštuoju universitetiniu išsilavinamu - ne mažesnė nei 700 eurų „ant popieriaus“, o aukštąjį neuniversitetinį - 600 eurų.

Tai yra žingsnis į priekį, bet vis tik skirstymas neaiškus. Problema, kad įstaigose labiausiai trūksta praktikų - būtent tų, kurie baigtų neuniversitetines studijas, nes universitetinėse studijose labiau orientuojamasi į slaugos administraciją, taip pat slaugos mokslą, kuris dabartinėje situacijoje turi mažai taikymo galimybių įstaigose.

Didelė problema ir tai, kad slaugytojų darbo krūviai Lietuvoje yra tik rekomendacinio pobūdžio. Realybėje tie krūviai daug didesni. Pagrindinė priežastis - slaugytojų gydymo įstaigose trūksta, o trūkumą „padengia“ šiuo metu dirbančios slaugytojos. Jaunimas masiškai išvažiuoja į užsienį, ten ypač laukiamos slaugytojos, nes vertinamas jų paruošimo lygis ir išsilavinimas, kuris atitinka ES standartus. Tai patvirtino ir Lietuvos medikų sąjūdžio apklausa, kurioje buvo apklausti medicinos darbuotojai iki 35 metų, taip pat ir slaugytojai. Iš jų tik apie 15 proc. planuoja likti Lietuvoje, kiti arba žvalgosi, arba jau bendradarbiauja su užsienio medicinos įstaigomis.

Gydymo įstaigos negali egzistuoti be slaugytojų, kadangi sveikatos priežiūroje yra svarbus kiekvieno komandos nario - gydytojo, slaugytojo, slaugytojo padėjėjo - indėlis. Pavyzdžiui, ligoninėse, kur žmonės guli po traumų, operacijų, naktinių budėjimų metu visas krūvis tenka slaugytojoms, nes keliuose skyriuose dažniausiai budi vos du gydytojai, o situaciją stebi slaugytojos ir gydytoją kviečia tik esant būtinybei. Injekcijos, gydytojo paskyrimų vykdymas, perrišimai, slaugos planavimas yra slaugytojos atsakomybė.

Ar slaugytojos dėl to jaučiasi gerbiamos ir vertinamos? Slaugytoja yra savarankiška specialistė, turinti savo atsakomybes ir kompetencijas, kurios skiriasi nuo gydytojų. Yra gerų pavyzdžių, kai gydytojas, slaugytoja ir slaugytojos padėjėja vis dažniau dirba kaip komanda. Deja, vis dar gajus nuvertinantis požiūris į slaugytojas kaip į savotiškas tarnaites.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nori kuo daugiau funkcijų perduoti slaugytojoms ir taip sumažinti gydytojams tenkantį krūvį. Vakarų Europoje panaši praktika taikoma seniai, slaugytojos turi daugiau galių, atsakomybės. Lietuvoje irgi mėginamos išplėstinės atsakomybės studijos, bet kaip bus realybėje - pamatysime.

Perduoti daugiau funkcijų slaugytojoms yra siekiamybė, tačiau dabartinėje situacijoje tai nerealu. Visų pirma turi didėti slaugytojų skaičius. Antra - jeigu didėja kompetencija, didėja atsakomybė, didėja pareigybės, turi didėti ir alga. Lietuvoje kol kas viso to nėra“.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net