respublika.lt

Aukštumos, kuriomis gėda didžiuotis

(0)
Publikuota: 2016 liepos 27 13:40:49, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Nors medikų turime daugiau nei kaimynai, jų atlyginimai, deja, gerokai mažesni. Eimanto Chachlovo nuotr.

Higienos instituto specialistai palygino tris Baltijos šalis - Lietuvą, Latviją ir Estiją - pagal rodiklius, susijusius su gyventojų sveikata. Lietuva, švelniai tariant, kaimynių kontekste atrodo nelabai kaip: lenkiame jas daugelyje sričių ir toli gražu ne gerąja prasme.

 

Periodinis sveikatos statistikos leidinys „Health in the Baltic Countries 2014 („Sveikata Baltijos šalyse 2014“) parengtas kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos. Jame pateikiami pagrindiniai demografiniai, gyventojų sveikatos, aprūpinimo sveikatos priežiūros įstaigomis, personalu, stacionaro lovomis, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos bei sveikatos išlaidų rodikliai.

Konstatuota, kad 2004-2014 m. visose trijose Baltijos šalyse buvo panašios demografinės tendencijos: dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos, mažėjo gyventojų skaičius.

2014 m. Estijos demografiniai rodikliai - gimstamumas, mirtingumas, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė - buvo geriausi. Lietuvos ir Latvijos rodikliai panašūs: Lietuva tik nežymiai lenkė Latviją vidutine gyvenimo trukme, abiejų šalių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo mažiausia ES.

Tačiau Lietuva ir Latvija lenkė Estiją pagal mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir ypač dėl išorinių mirties priežasčių rodiklį. Lietuva ženkliai pirmavo savižudybių skaičiumi - beveik dvigubai lenkė Estiją. Tačiau mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje buvo mažesnis negu Estijoje ir Latvijoje. Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Estijoje buvo trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje.

2014 m. apklausų duomenimis gerai ir labai gerai vertinančių savo sveikatą suaugusių gyventojų daugiausia buvo Latvijoje. Šioje šalyje buvo daugiausia nerūkančių moterų, estų vyrai dažniau valgė šviežias daržoves ir vaisius, o moterys rečiau vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Tiesa, lietuviai daugiau nei mūsų kaimynai sportavo.

Tačiau žymiai daugiau lietuvių nurodė vartoję stipriuosius alkoholinius gėrimus bent kelis kartus per mėnesį (moterys beveik dvigubai daugiau negu Estijoje ir Latvijoje) ir žymiai mažiau nurodė nevartoję stiprių gėrimų per pastaruosius 12 mėnesių (vyrai beveik dvigubai rečiau negu Estijoje ir Latvijoje).

2014 m. Lietuva daugiau kaip tris kartus lenkė Estiją ir 40 proc. Latviją pagal sergamumą tuberkulioze. Tačiau naujų ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje buvo ženkliai mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. Nors Estijoje naujų ŽIV atvejų skaičius pastaraisiais metais mažėja, bet 2014 m. jų buvo užregistruota keturis kartus daugiau negu Lietuvoje. AIDS atvejų skaičius ypač greitai auga Latvijoje.

Estijoje ir Lietuvoje sergamumas piktybiniais navikais buvo panašus, Latvijoje šis rodiklis buvo mažesnis. Lietuva „pirmavo“ pagal sergamumą prostatos vėžiu.

2014 m. Lietuvoje daugiau nei Latvijoje ar Estijoje buvo stacionaro lovų, gydytojų, slaugytojų, didesnis stacionaro ligonių skaičius, didesnis ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius vienam gyventojui.

Lietuvoje buvo apie 25 proc. daugiau praktikuojančių gydytojų ir slaugytojų negu Estijoje ir Latvijoje. Latvijoje buvo mažiausiai visų rūšių medicinos specialistų.

Vidutinis praktikuojančių gydytojų amžius Lietuvoje buvo mažiausias - 49 metai (Latvijoje - 53,8 metų), o slaugytojai Lietuvoje buvo patys vyriausi - 49,1 metų (Estijoje - 45,1 metų).

Pagal gydytojų ir slaugytojų atlyginimus ženkliai pirmavo Estija: čia gydytojų atlyginimas 2014 m. siekė beveik 2000 eurų. Lietuvoje gydytojų atlyginimas šiek tiek lenkė Latvijos gydytojų atlyginimą ir sudarė beveik 1200 eurų. Vidutinis slaugytojų atlyginimas Lietuvoje 2014 m. buvo mažiausias (603 eurai) - 40 proc. mažesnis negu Estijoje. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje slaugytojų atlyginimas nesiekė šalies atlyginimų vidurkio.

2014 m. Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai buvo didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių ir sudarė 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (Latvijoje - 5,5, Estijoje - 6,1 proc.). Tačiau vienam šalies gyventojui daugiausiai išlaidų sveikatos priežiūrai skyrė Estija - 930 eurų, Lietuva - 781 eurą, o Latvija - 650 eurų. Estijoje buvo mažiausios privačios gyventojų išlaidos sveikatai - 22,7 proc. nuo visų išlaidų sveikatai, Lietuvoje jos siekė 32,2 proc., o Latvijoje - net 38,9 proc.


Rita Gaidelytė, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė
:

Statistika paprastai atsako į klausimą „Kas vyksta?“ ir neatsako į klausimą „Kodėl?“ - tai jau mokslininkų, epidemiologų reikalas įvardinti priežastis. Tačiau norėčiau akcentuoti, kad mes visada labai pesimistiškai ir negatyviai vertiname savo rodiklius - ne tik sveikatos, bet ir visus kitus. O juk dažniausiai mes lyginame save su turtingiausiomis ES šalimis, bet, kaip taisyklė, kuo turtingesnė šalis, tuo geresni daugelis jos rodiklių, taip pat ir sveikatos. Kadangi ES pagal ekonominius rodiklius mes esame vieni iš paskutiniųjų (o kur kitur galėtume būti, jei startavome nuo žemiausių pozicijų), tai ir pagal sveikatos rodiklius esame tarp paskutiniųjų.

Jei lyginsime save su visomis pasaulio šalimis, ne tik su ES, tai tikriausiai būsime kokioje 30-50 vietoje, o tai iš 200 valstybių tikrai nėra blogai, net labai gerai. Pavyzdžiui, 2015 m. pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą Lietuva yra 37 vietoje iš 188 valstybių, Estija - 30-a, Latvija - 46-a. Pirmos 49 šio indekso vietos laikomos aukšto išsivystymo lygiu.

Grįžtant prie sveikatos rodiklių - Lietuva su Latvija žengia labai panašiai pagal svarbiausią vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, Lietuva net šiek tiek lenkia Latviją. Tiesa, turime keletą sričių, kur mūsų rodikliai tikrai prasti: sergamumas tuberkulioze, savižudybių lygis. Taip pat daugiau už kitas Baltijos valstybes turime sveikatos priežiūros resursų - personalo, stacionaro lovų, ir problemų dėl racionalaus tų resursų panaudojimo.

Estija taip pat turi savų problemų: didelį infekuotų ŽIV skaičių. Sparčiai daugėja infekuotų ŽIV ir Latvijoje. Akivaizdu, kad šioje srityje geriausia padėtis yra Lietuvoje.

Latvijos išlaidos sveikatai žymiai mažesnės nei Lietuvos ir ypač blogai, kad labai didelė jų dalis (net 39 proc.) tenka žmonių mokėjimams savomis lėšomis. Tai daro sveikatos priežiūrą, taip pat ir vaistus, mažiau prieinamus žmonėms.

Sunku įvardinti blogų sveikatos rodiklių konkrečias priežastis. Mūsų leidinyje patiekiami gyventojų apklausų duomenys parodė, kad Lietuva pagal stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą lenkia kitas Baltijos šalis beveik dvigubai: geriančių šalyje dvigubai daugiau, o nevartojančių alkoholio - perpus mažiau. Gal tai ir yra viena iš prastų sveikatos rodiklių priežasčių?

Manau, daugelis prastų sveikatos rodiklių priežasčių glūdi ne pačioje sveikatos priežiūros sistemoje, o ekonominiuose-socialiniuose dalykuose (skurdas, pajamų nelygybė), žmonių elgesyje (gyvensena, rūpinimasis savo sveikata).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s