Atveriamas dar vienas kelias pigesniems vaistamsnuotraukos (8)

2017 rugsėjo mėn. 12 d. 15:04:37 Perskaitė 968

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateiktam projektui, kuriuo siūloma leisti gydymo įstaigoms įsigyti vaistus, kurių pakuotės ir informaciniai lapeliai parengti ne lietuvių, o užsienio kalba.

 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, toks sprendimas leistų gydymo įstaigoms vaistus įsigyti pigiau nei šiuo metu, tad būtų taupomos lėšos ir gydymo įstaigos galėtų perskirstyti savo biudžetus skirdamos daugiau dėmesio probleminėms sritims.

A. Verygos teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai reikalauja, kad visų Lietuvai tiekiamų registruotų vaistų pakuotės būtų paženklintos ir pakuotės lapeliai parengti lietuvių kalba.

„Toks reikalavimas turėtų būti privalomas tik tuo atveju, jeigu vaistai yra parduodami vaistinėse. Kai vaistus perka gydymo įstaigos, tokio ženklinimo lietuvių kalba galima atsisakyti, nes pacientas jų į rankas negauna, šie vaistai pacientams yra skiriami ir išduodami tik gydymo įstaigose. Vaistus skiriantys gydytojai ar pacientui juos išduodantys slaugytojai vadovaujasi bendriniais vaistų pavadinimais, puikiai išmano jų veikimą ir gydymui reikalingas dozes“, - sako ministras A. Veryga.

Tad, anot jo, šios srities išsilavinimą turintiems žmonėms tikrai nėra reikalingi vaistų pakuotės lapeliai. Tokie lapeliai skirti vaistus vartojantiems pacientams, o kompetentingas medicinos personalas vadovaujasi jiems specialiai parengtais informacijos šaltiniais.

Įvedus išimtį dėl vaistų pakuotės ženklinimo ir pakuotės lapelių parengimo lietuvių kalba, gamintojams nereikės investuoti papildomų lėšų į lietuviškų pakuočių gamybą ir tai turės finansinį poveikį, leisiantį gydymo įstaigoms įsigyti tuos pačius vaistus už mažesnę kainą.

Ši išimtis būtų taikoma išskirtinai tik gydymo įstaigoms, siekiant sumažinti joms finansinę naštą. Tuo tarpu vaistai, kuriuos vaistinės parduoda pacientams, ir toliau turės būti teikiami pakuotėmis lietuvių kalba ir su informaciniais lapeliais lietuvių kalba.


Tyrimas: didžioji dauguma gydytojų mano, kad tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai skiriasi

Didžioji dalis gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis, ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio arba dėl galimo nevisaverčio naujo vaisto poveikio. Tai atskleidė Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu liepos mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų tyrimas.

Į klausimą, ar skiriasi tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai tai pačiai ligai gydyti, 60 proc. medikų atsakė, kad skiriasi. Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas sako, kad nebūtų nustebinę, jeigu šis skaičius būtų siekęs ir 100 proc.

„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi“, - teigia prof. J. Kalibatas.

Anot jo, šiemet Sveikatos apsaugos ministerija pristatė naujovių, kuriomis siekiama keisti kompensavimo sistemą paliekant tik pigiausius vaistus. Tyrimo metu medikai buvo klausiami, kokia jų nuomonė dėl pasiūlymo palikti gydymui tik pigiausią vaistą. Kas antras (56 proc.) gydytojas nepritaria pasiūlymui neleisti gyventojams rinktis vaistų paliekant gydymui tik pigiausią.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Geriausiai žinomą vaistą dažniau savo pacientui rekomenduotų rinktis gydytojai specialistai. Originalų vaistą - didesnę patirtį turintys, vyresni respondentai ir mažesnių miestų gydytojai.

Paklausus gydytojų, kokius vaistus jie renkasi sau asmeniškai, 61 proc. teigė, kad sau perka originalius vaistus. 78 proc. gydytojų sako, kad rekomenduoja įsigyti tam tikrą konkretų vaistą siekdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio pacientui dėl paskyrimo vaisto, prie kurio pacientas nepratęs arba dėl galimo nevisaverčio naujo vaisto poveikio.

„Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų dingo apie 300 medikamentų. Dalis jų buvo ne nuolatinio vartojimo vaistai, kitų nebetiekti nusprendė gamintojai. Mūsų tikslas buvo sumažinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių išlaidų vaistams naštą. Atsakant į klausimą apie tai, kodėl generiniai vaistai vis tiek Lietuvoje išlieka brangesni nei kitose ES šalyse, turiu pasakyti, kad tai susiję su tuo, jog ilgą laiką nebuvo vykdoma nuosekli vaistų kainų mažinimo politika“, - sakė viceministrė.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai gydytojai pacientui tinkamą vaistą parenka dviejų trijų vizitų metu (65 proc. atvejų). 12 proc., tik per 4-5 vizitus. Vos 14 proc. atvejų pavyksta parinkti vaistus jau pirmojo vizito metu.

Sudėtingiausia, pasak gydytojų, parinkti vaistus hipertenzijai gydyti ir psichikos, psichosomatinėms ligoms.


Valstybinė programa padės užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui

Siūloma įpareigoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą parengti Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą 2018-2028 metams.

Antradienį tokį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių inicijuotą nutarimo projektą Seimui pateikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Projektas sulaukė Seimo narių pritarimo po pateikimo, už jį balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 4 parlamentarai. Į Seimo plenarinių posėdžių salę jis turėtų sugrįžti spalio 19 d.

Pasak LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, sprendimas rengti naują programą rodo, kad mes į priklausomybių problemą žiūrime kompleksiškai ir norime formuluoti ilgalaikius tikslus. „Turime ne tik įtvirtinti reikiamus reglamentus, bet ir šviesti vaikus ir kitus socialiai jautrius asmenis apie tokių veiklų poveikį individui ir visuomenei, žalą organizmui. Pagrindiniai prevencijos tikslai turi būti užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, formuoti sveikus įgūdžius, suteikti žinių apie vartojimo žalą ir padarinius, ugdyti sveikatingumą, apskritai didinti informuotumą ir sąmoningumą šiuo klausimu. Tai - ilgalaikis uždavinys, kuris gali būti pasiektas tik daugelio institucijų nuoseklaus darbo ir bendradarbiavimo dėka“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos specialistai, kovodami prieš šias priklausomybes, dirba be ilgalaikės prevencijos programos. Ankstesniam Seimui pateiktas, tačiau taip ir nepriimtas projektas per kelerius metus prarado savo aktualumą, jame naudojami pasenę statistiniai duomenys, turinys nesuderintas su dabartinės Vyriausybės prioritetais tabako, alkoholio, narkotikų kontrolės bei vartojimo prevencijos srityse, taikomi neambicingi vertinimo kriterijai.

Seimo nutarimo projektą registravę LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė akcentuoja, kad Lietuvai būtinas vienas strateginis dokumentas, atitinkantis nūdienos aktualijas ir prioritetus. Jų teigimu, tokį dokumentą turi priimti Seimas ir taip įtvirtinti valstybės politikos tikslus ir uždavinius, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių), taip pat naujų psichoaktyviųjų medžiagų, tabako ir alkoholio kontrole bei vartojimo prevencija.


Planuojama nustatyti žmogaus embrionų laidojimo tvarką

Seimas ketina nustatyti žmogaus embrionų ir vaisių iki 22-os nėštumo savaitės kremavimo ir laidojimo tvarką, kai tėvai (vienas iš tėvų) pareiškia valią juos kremuoti ir laidoti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį Seimui pristatė tai numatantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų projektą.

Pasak ministro, vadovaujantis šiuo metu galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis, „tokiu atveju tėvai negali atiduoti savo vaiko kremavimui ir laidojimui, nes tai yra nelaikoma žmogaus palaikais, tai yra laikoma medicininėmis atliekomis“. „Šitas projektas iš tikrųjų buvo paskatintas ir visuomenės, ir tėvų, kurie susiduria su tokiomis skaudžiomis patirtimis, praranda savo vaiką ir iš tikrųjų neturi galimybės tokiais atvejais atsisveikinti su jais, kaip yra įprasta su suaugusiu žmogumi“, - sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, laidojant embrionus ir vaisius iki 22-os nėštumo savaitės, nebūtų išduodamas medicininis mirties liudijimas ar medicininis perinatalinis mirties liudijimas, todėl teisė į laidojimo pašalpą nebūtų suteikiama, taip pat numatomas ir kitoks palaikų paruošimo šarvoti, kremavimo reglamentavimas.

„Tokiais atvejais tos įprastos tvarkos negaliotų, nebūtų taikomos, nes puikiai suprantate, kad tokio amžiaus vaisių nėra galimybės paruošti kaip suaugusį žmogų“, - atkreipė dėmesį sveikatos apsaugos ministras.

Siūlomoms pataisoms po pateikimo vieningai pritarė 81 Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti lapkričio 9 dieną.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net