respublika.lt

2018 balandžio 19, ketvirtadienis

Ar tikrai joga - vaistas nuo visų ligų?nuotraukos (5)

2018 balandžio mėn. 12 d. 14:25:56
Milda KUNSKAITĖ

Šiais laikais nepaprastai populiari joga buvo madinga jau prieš 150 metų. Ir anuomet, ir dabar apie ją pasakojama daugybė mitų ir legendų, kartais sukurtų dėl geresnės rinkodaros. Apžvelkime, kas yra tiesa, o kas - pramanai.

 

„Greitas kvėpavimas“

Teigiama, kad greito kvėpavimo technika padeda išlikti jauniems, nes plaučius prisotina deguonimi, gaivina kūną, protą ir dvasią. Tokią klaidingą nuomonę propagavo autoritetingiausi Indijos guru. Šią nuomonę paneigė Indijos jogas ir švietėjas Džaganathas Ganešas Gunas. Jis atliko nemažai matavimų ir padarė išvadą, kad jogų kvėpavimo nauda - mitas. Greitas kvėpavimas praktiškai nekeičia į kraują patenkančio deguonies kiekio. O apskritai gydytojai rekomenduoja labai atsargiai eksperimentuoti su kvėpavimu, nes kai kada pasekmės gali būti labai sunkios.

Jogai moka sustabdyti širdį

XIX a. europiečiai buvo įsitikinę, kad jogai sugeba sustabdyti širdį, o paskui ją vėl paleisti. Ši nuomonė paplito po garsiojo „palaidojimo gyvo“. 1837 m. galingo Pendžabo maharadžos Singho rūmuose pasirodė klajojantis jogas ir pasiūlė jį palaidoti gyvą. Improvizuotame karste jis išgulėjo 40 dienų, o paskui „prisikėlė“. Paaiškinti šį stebėtiną reiškinį sugebėjo paprastas chirurgas iš Bengalijos N.Č.Polas, vėliau parašęs „Traktatą apie jogų filosofiją“. Ne, jogai nemoka sustabdyti širdies, bet geba taip valdyti kvėpavimą, kad iškvėptų mažiau anglies dvideginio, taip sulėtindami gyvybinius procesus ir panirdami į „miegą“ - tai būdas, kuriuo naudojasi kai kurie gyvūnai energijai išsaugoti.

Joga pakeičia programą


2002 m. žurnale „Yoga Jounal“ pasirodė straipsnis, kuriame buvo teigiama, kad norint sustiprinti širdį nereikia bėgioti ir plaukioti, nereikalingos ir jėgos treniruotės raumenims auginti - sveikatai stiprinti užtenka tik jogos. Tačiau mokslininkai padarė kitokią išvadą. Merilendo (JAV) universiteto sveikatos specialistai išanalizavo per 80 tyrimų, lyginančių jogą su kitokiomis fizinio aktyvumo rūšimis. Pasirodė, kad joga yra naudinga viskam: padeda įveikti nuovargį, stresą, normalizuoja miegą ir nuotaiką, mažina cholesterolio kiekį. Naudinga viskam, „išskyrus fizinę formą“. Čia vis dėlto veiksmingesnis tradicinis sportas. O prieš pradedant praktikuoti jogą, būtina įgyti gerą fizinę formą.

Nuo jogos liesėjama


Joga visada būdavo pristatoma kaip būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų. Iš tiesų viskas pasirodė priešingai - joga taip veiksmingai lėtina medžiagų apykaitą, kad pradėję jogos treniruotes žmonės ne numeta svorio, o priauga: kalorijų sudeginama mažiau, riebalų atidedama daugiau. Gal būtų galima sakyti, kad joga padeda mesti svorį, tik turint omeny tai, kad jogos treniruotės normalizuoja apetitą ir žmogus streso nebemalšina valgymu.

Jogą turi praktikuoti vegetarai


Šiuolaikiniai jogos tyrinėtojai teigia: pasak klasikinių sanskrito tekstų, didžiosios daugumos žmonių, nepraktikuojančių jogos ir niekada nebadaujančių, režimas yra gerokai teisingesnis negu kai kurių šiuolaikinių jogų rekomendacijos. Nuomonė, kad jogai neturi vartoti mėsos, atsirado painiojant jogą ir induizmą, kuriame yra tam tikrų su maistu susijusių draudimų, pavyzdžiui, dėl jautienos. Iš tiesų klasikiniuose tekstuose nieko nekalbama apie kokius nors maisto draudimus, nes joga niekada niekaip nebuvo susijusi su religija. Bet labai greitai tą „tuštumą“ užpildė induistų, paskui džainistų, budistų draudimai.

„Tikra joga yra tokia pat saugi kaip motinos pienas“ - skelbė didysis guru S.Šivananda, ir buvo neteisus. Bent jau gydytojai laikosi kitokios nuomonės. Yra net specialus terminas „jogų kojų neveiksnumas“. Pasitaiko, kad atliekant asaną, kai reikia klūpoti, prarandamas kojų jautrumas. Mat ši poza blogina sėdimojo nervo aprūpinimą krauju, ir tai gali sukelti jo disfunkciją. Arba kobros poza. Guru Ajengaras pabrėžia, kad atliekant kobros pozą, galvą reikia atlošti kuo daugiau, o stovint ant pečių, galva, prispausta prie krūtinės, su stuomeniu turi sudaryti statų kampą. Gydytojai įspėja, kad tokios ekstremalios galvos ir kaklo padėtys gali traumuoti stuburo arterijas, dėl to gali susidaryti krešulių, arba jas perspaudus galima pakenkti smegenims.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIGLAUDĖ: 2017 metais Europos Sąjungos valstybėse narėse apsaugos statusas buvo suteiktas šiek tiek mažiau nei 540 tūkst. prieglobsčio prašytojų, o tai 25 proc. mažiau nei 2016-aisiais.
  • DŽIAZAS: prasideda didžiausias džiazo festivalis Lietuvoje „Kaunas Jazz 2018“; iki balandžio 30 dienos rengėjai kviečia visus džiaugtis ir mėgautis švente net šešiuose miestuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Malta 2 proc

Ką manote apie premjero ir prezidentės nesutarimus?

balsuoti rezultatai

Ką manote apie kultūros padėtį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +7 C

   +4  +8 C

 

   +3   +5 C

  +10   +15 C

   +12  +18 C

 

   +12   +20 C

  8-13 m/s

    7-12 m/s

 

     6-11 m/s

 

USD - 1.2388 PLN - 4.1697
RUB - 76.1846 CHF - 1.1979
GBP - 0.8711 NOK - 9.6095
reklama
Vėlykė 2018